Pensijų indeksavimas Lietuvoje nuo liepos 1 d.: Kas keičiasi?

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija, kad didėja skurdo rizikos lygis, ypač tarp pagyvenusių žmonių. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metais apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos lygis šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp pagyvenusių žmonių. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygis išaugo reikšmingai padidėjus skurdo rizikos ribai nuo 379 EUR 2019 m. iki 430 EUR 2020 m. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pernai šis skirtumas dar labiau padidėjo: vidutinė senatvės pensija augo mažiau nei skurdo rizikos riba. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos.

Siekiant spręsti šią problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelį, kuris leis pensijas didinti sparčiau ir artinti mažiausias pensijas prie minimalių vartojimo poreikių.

Išėjimas į pensiją ir pensija: planavimo su garantuotomis pajamomis vadovas

Pensijų indeksavimo schema

Kas keičiasi nuo liepos 1 d.?

Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į Sodrą dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 eurus. Anot ministrės M., „Parengta nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, papildoma išmoka jau šiemet pagerins vienišų šalpos pensijų gavėjų ir mažų pensijų priemokų gavėjų padėtį".

Planuojami pokyčiai nuo kitų metų

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.

Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis

Kiti planuojami pokyčiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama mažinti pajamų nelygybę ir skurdą, siūlo Vyriausybei nuo kitų metų pradžios taikyti 703 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų MMA (didinama 61 euru, arba apie 9,5 proc.) ir 4,3 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoj dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,37 euro arba apie 9,4 proc.).

Bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo 2 proc. punktais ir siekia 56, 4 proc. 2021 m. birželio mėn. iš visų 239 tūkst. Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių nedarbo socialinio draudimo išmoką gavo apie 73 tūkst., t. y. bedarbių, gaunančių nedarbo socialinio draudimo išmokas, dalis, palyginus su visais Užimtumo tarnyboje registruotais bedarbiais, sudarė apie trečdalį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose - nedarbo socialinio draudimo sistemos peržiūra.

Teisinis reguliavimas

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus ir sukakusiems senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).

Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).

IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. Jeigu indeksavimo metais pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukos, nevykdant indeksavimo, viršija pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidas, IK apskaičiuojamas taip, kad pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidos pensijoms indeksuoti neviršytų 75 procentų indeksavimo metais planuojamo pensijų socialinio draudimo įmokų perviršio, jeigu indeksavimas nebūtų vykdomas.

Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?

Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.

Senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas

Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.

Rodiklis 2019 m. 2020 m.
Skurdo rizikos lygis 20,6% 20,9%
Skurdo rizikos riba 379 EUR 430 EUR
Vidutinė senatvės pensija 344,4 EUR -
Pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygis 31,6% 36%

Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje

tags: #pensijos #nuo #liepos #1