Kas būtų, jei žinotumėte, kad gimėte ne vyru ar moterimi, bet neutralios lyties (angl. gender neutral)? Kas būtų, jei žinotumėte, kad galite laisvai pasirinkti lytį bet kuriuo metu paprasčiausiai pakeisdami vieną kitu? Kas jei jums būtų pasakyta, kad biologija neturi jokios reikšmės tam, kas esate, o lytis yra tik socialinis konstruktas, kurį dirbtinai primeta švietimas ir visuomenė? Argi visa tai neskamba nemoksliškai?
Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, 2011 m. pasirašyta Stambule ir įsigaliojusi 2014 metais. Ją yra ratifikavusios 19 iš 28 ES valstybių narių. Visi sutinka, kad smurtas prieš moteris Europoje išlieka rimtu klausimu ir niekas neginčija fakto, kad jis turi būti įveiktas. Smurtas prieš moteris pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir privalo būti sustabdytas. Problema ta, kad Stambulo konvencijos 3 straipsnis aiškiai nurodo, kad lyties supratimas yra nepriklausomas nuo biologinės realybės: „gender reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams“.
Francisco Agnello atkreipia dėmesį, kad „lyties apibrėžimas konvencijos tikslui yra bereikšmis: moterų teisių požiūriu, toks apibrėžimas ir už jo slypinčios teorijos niekaip neprisideda prie moterų apsaugos, kuri numatyta konvencijos straipsniuose“. „Vienas iš socialinių teorijų apie lytį ketinimų yra bet kokio tapatumo, kuris nurodo į vyriškumą ar moteriškumą, dekonstravimas. Taip siekiama sukurti visuomenę, kurioje lytiniai skirtumai traktuojami kaip visiškai nesvarbūs (ir neegzistuojantys), ir visi yra laisvi susikurti savo lytinę tapatybę. Taip šios teorijos paneigia bet kokius skirtumus tarp vyrų ir moterų“, - priduria.
Taigi, socialinės lyties (gender) samprata yra priešinga biologinės lyties (sex) sampratai. Kodėl? Todėl, kad biologinė lytis yra duota, ji - objektyvi ir yra žmogaus prigimties dalis, tuo tarpu socialinės lyties samprata teigia, kad biologinė lytis neturi jokios socialinės prasmės ir yra kintanti. Kaip jau minėta, lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas veda prie visuomenės, kur lytiniai skirtumai traktuojami kaip kintantys. Todėl savęs laikantis moterimi ar vyru gali dalyvauti atitinkamose sporto kategorijose, o su lytimi susietos socialinės sąvokos gali keisti prasmę šeimos, ugdymo ir teisinių santykių kontekstuose.
Be to, jeigu lytis yra tik socialinis konstruktas, visos su šeima susijusios sąvokos visiškai pakeičia prasmę. Praktikoje tai reikštų, kad tėvai nebus laisvi ugdyti savo vaikų pagal savo moralines ir religines normas ir negalės prieštarauti lytiniam švietimui pamokose, kur vaikai bus mokomi, kad gali pasikeisti lytį. „Jie gali būti apkaltinti prievarta prieš savo dukras, jei atsisakys jas pripažinti esant berniukais, jei jos šito nori. Visa tai, kas aptarta, mūsų visuomenėse sukurtų chaosą.“
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
F. Agnello prieina išvados, kad „dėl tokio elgesio geros konvencijos, galinčios veiksmingai ginti moterų teises, laimėjimai prisidedant kai kurioms valstybėms buvo paaukoti siekiant apsaugoti konkrečius politinius interesus“. Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. paštu ir gauti LVI sutikimą.
Socialinių problemų sprendimo modeliai: nuo asmeninio pasirinkimo iki visuomeninių normų
Socialinių problemų sprendimas apibūdinamas kaip kognityvinis-elgesio procesas. Jo metu asmuo bando surasti tinkamiausius sprendimus problemoms, su kuriomis susiduria savo gyvenime. Šis procesas leidžia pamatyti galimai efektyvių problemos sprendimų įvairovę ir padidina tikimybę, kad iš šių alternatyvų bus pasirinktas tinkamiausias sprendimas. (D’Zurilla, Nezu, 2006).
Socialinių problemų sprendimo sąvoka apima problemų sprendimo procesą natūraliomis kasdienio gyvenimo aplinkybėmis. Jis gali būti nukreiptas į probleminės situacijos pagerinimą, arba į jos sukeliamo emocinio distreso sumažinimą. Efektyviu sprendimu laikomas tuomet, kai jo dėka pasiekiamas tikslas - pakeičiama pati situacija arba asmens reagavimas į ją taip, kad ji daugiau nebėra suvokiama kaip probleminė.
Originalus socialinių problemų sprendimo modelis buvo sukurtas dar 1971 m., vėliau nuolat tobulinamas, kol įgijo dabartinę sandarą. Pradiniame modelyje atsižvelgiama į 2 procesus - orientaciją į problemą ir problemų sprendimo įgūdžius, o jų rūšys neskiriamos. Dabartinis patikslintas 5 faktorių modelis apima daugiau dimensijų:
- Pozityvi orientacija į problemą - konstruktyvi dimensija.
- Negatyvi orientacija į problemą - disfunkcinė dimensija.
- Racionalus stilius - tikslingas ir sistemingas efektyvių sprendimo įgūdžių taikymas.
- Impulsyvumo/nerūpestingumo stilius - disfunkcinis sprendimas, aktyvūs bandymai, bet riboti, impulsyvūs ir užbaigti netikslūsnus.
- Vengimo stilius - pasyvumas, išsisukinėjimas nuo sprendimo ar atidėliojimas.
Taigi adekvatūs ir efektyvūs socialinių problemų sprendimo įgūdžiai susideda iš pozityvaus požiūrio į iškylančias problemas, pasitikėjimo savo jėgomis jas spręsti, bei gebėjimo jas racionaliai spręsti. Jei rezultatas netenkina - žingsnius vėl kartoti.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #problemos #konstruktas #reiksme