Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra nei naujas, nei retas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialistai patenka į didelės rizikos grupę patirti smurtą, nes 8-38 proc. darbuotojų per savo karjerą susiduria su agresijos atvejais. Tačiau realų smurto dažnį apskaičiuoti sunku, nes agresijos atvejai dažnai nėra oficialiai fiksuojami, o daugelis tyrėjų naudoja skirtingus smurto apibrėžimus. Pavyzdžiui, vienoje studijoje nurodoma, kad 45 proc. personalo narių patyrė pacientų smurtą, tačiau mažiau nei 30 proc. atvejų apie tai pranešta ligoninės administracijai.
Dažniausia smurto forma sveikatos įstaigose yra verbalinė agresija - šaukimai, necenzūriniai žodžiai, gąsdinimas, tyčiojimasis, neigiami komentarai apie kompetenciją ir išsilavinimą. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje - 91 proc., Didžiojoje Britanijoje - 90 proc., o tai yra 3 kartus daugiau nei fizinio smurto atvejų. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc., o fiziškai dažniausiai užpultos slaugytojos, ypač dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose.
Slaugytojos susiduria su didžiausia smurto rizika, ypatingai kai vyksta gydymas pacientams su psichoziniais sutrikimais, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar manija. Tokie pacientai dažnai yra perkeliami į aktyvaus stebėjimo palatas arba uždarus skyrius, kur smurtas pasireiškia dažniausiai. Vyriškoji lytis, prievartinis gydymas ir istorija su smurtu yra reikšmingi agresyvumo rizikos veiksniai. Gydytojai patiria smurtą rečiau negu slaugytojai, o dirbant naktinėse pamainose rizika patirti agresiją didėja.
Smurto padariniai sveikatos įstaigose yra toli siekiantys: neigiamai veikia darbuotojų psichinę ir fizinę sveikatą, motyvaciją, sukelia kolektyvo kaitą, moralės prastėjimą, priešišką atmosferą, padidina medicinines klaidas ir darbo vietos susižalojimus. Tokia situacija mažina gydymo kokybę ir didina paslaugų kainas.
Priklausomybės ir psichikos sveikatos sutrikimų įtaka agresijai
Iki septyniasdešimties procentų žmonių, ieškančių pagalbos dėl priklausomybės, kartu kenčia nuo depresijos, nerimo ar kitų psichikos sveikatos problemų. Priklausomybė ir psichikos sutrikimai veikia abipusiai: psichikos ligos skatina rizikingus elgesio modelius, įskaitant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, o šių medžiagų vartojimas gali sukelti smegenų pokyčius, didinančius psichikos ligų riziką.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) pažymi, kad pacientai turintys tiek priklausomybę, tiek psichikos sveikatos sutrikimus dažniausiai būna kliniškai sunkesni ir socialiai pažeidžiamesni, jų gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis, dažniau pasitaiko atkryčių ir savižudybių.
Vienas esminių psichologinių bruožų, skatinančių prisidėti prie priklausomybės ir psichikos sutrikimų, yra impulsyvumas. Žmonės, kuriems sunku kontroliuoti emocijas ir impulsus, dažniau pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir patiria nerimo ar nuotaikos sutrikimus. Šios būklės dažnai susipina ir sukelia užburtą ratą, kai nei viena liga nei kita nelabai atslūgsta.
Priklausomybės ir psichikos sutrikimų gydymas
Ilgą laiką priklausomybių gydymas buvo orientuotas tik į blaivybę, atidedant kitų psichikos sutrikimų gydymą. Tačiau atsiradusi praktika rodo, kad depresijos ir nerimo simptomai dažnai paaštrėja nutraukus medžiagų vartojimą. Šiuo metu akcentuojamas integruotas gydymas, kuomet abu sutrikimai gydomi vienu metu - psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kartu, skiriant vaistus ir terapiją.
WADD ir JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas pabrėžia, kad gydymas turi būti holistic, pripažįstant ir gydant dvigubą diagnozę, nes tik taip įmanoma stabdyti atkryčius ir didinti sėkmės galimybes. Žmonės, sergantys priklausomybe ir psichikos ligomis, turėtų kreiptis pagalbos kuo anksčiau.
Smurto priežastys pacientų, sergančių priklausomybėmis, elgesyje
Pacientų priklausomybė dažnai lemia padidėjusį agresyvumą ir impulsyvumą. Statistikos duomenys rodo, kad apie 58,5 % smurtautojų per smurto aktą buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Priklausomybės sukeliamas finansinis spaudimas ir šeimos konfliktai taip pat yra agresijos priežastimi.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pacientai, sergantys psichoziniais sutrikimais, manija ar asmenybės sutrikimais, taip pat dažniau būna agresyvūs. Agresyvumas gali būti susijęs su haliucinacijomis, kliedesiais, impulsyvumo kontrolės praradimu. Tokie asmenys dažniausiai gydomi aktyvaus stebėjimo palatose ar uždaruose skyriuose, kur agresijos dažnis yra didžiausias.
Taip pat svarbi aplinkos įtaka: pacientų skaičius palatoje, fizinė aplinka, personalo įgūdžiai ir patirtis, aiškios taisyklės ir palatos klimatas gali žymiai sumažinti smurto pasireiškimus. Teigiamas palatos klimatas ir efektyvi medikamentinė terapija padeda sumažinti konfliktų skaičių, o personalo bendravimo stilius turi būti subalansuotas, išlaikant tinkamą atstumą bei draugiškumą.
Situacijų valdymas smurto atvejais
Agresyvų paciento elgesį dažnai galima numatyti atpažįstant įspėjamuosius ženklus, tokius kaip balso tono pakėlimas, neramus judėjimas, veido išraiška ar gestai. Smurtinio elgesio atvejais rekomenduojama naudoti neprievartines valdymo taktikas, kurios skatintų paciento ramybę be frustracijos. Technikos apima situacijos įvertinimą, gerą bendravimą, stebėjimą, medikamentų skyrimą pagal poreikį.
Smurtas priklausomybių ir psichikos sveikatos centruose Lietuvoje
Lietuvoje smurto ir agresijos problema priklausomybių ligų centruose yra aktuali. Šiaulių priklausomybių ligų centro direktorius Elmantas Zevertas pabrėžia, kad auga alkoholio ir narkotikų vartojimas, ypač tarp jaunimo, o kartu didėja ir sukeltų komplikacijų, įskaitant smurtą ir savižudybes, skaičius.
Priklausomybių gydymo įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu, ypač jaunų specialistų, kas apsunkina pacientų aptarnavimą ir gydymo kokybę. Nepaisant to, pacientams suteikiama pagalba nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar pakartotinių vedimų į gydymą.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Smurtas ir savižudybės glaudžiai susijusios su priklausomybėmis - beveik visi nusižudę asmenys buvo apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų. Šis papildomas pavojingas veiksnys reikalauja integruoto sprendimo ir daugiau visuomenės švietimo.
Personalas ir paciento saugumas
Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės specialistai akcentuoja komandinius darbo principus ir nuolatinį pacientų stebėjimą, kuris būtinas, ypač sergant alkoholiniu delyru. Medikai dažnai patiria psichologinę ir fizinę agresiją ir kuriama aplinka, leidžianti spręsti konfliktines situacijas kuo efektyviau, yra gyvybiškai svarbi.
Vadovaujantis tyrimų rezultatais, dažniausios darbuotojų patiriamos agresijos formos yra verbalinis ir fizinis smurtas, rečiausia - seksualinis priekabiavimas. Rizikos veiksniai siejami su pacientų būkle, slaugytojo statusu, asmeninėmis savybėmis ir darbo aplinka. Mokymai, fizinė aplinka, aiškios taisyklės ir lyderystė sumažina smurto pasireiškimą ir pagerina darbuotojų bei pacientų gerovę.
| Smurto forma | Dažnis (%) |
|---|---|
| Verbalinis smurtas | 45-94 |
| Fizinis smurtas | 20,8-82 |
| Seksualinis priekabiavimas | Rečiausia |
Prevencijos priemonės apima personalo mokymus vertinti pavojingą pacientų elgesį, tinkamą aplinkos įrengimą su malonia atmosfera, optimalų pacientų skaičių palatose, aiškius personalo vaidmenis ir nuspėjamą rutiną, taip pat pacientų privatumo ir orumo užtikrinimą.
Smurtas artimoje aplinkoje ir priklausomybės
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, labai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų. Priklausomybės gali būti tiek smurto priežastis, tiek pasekmė, formuojant užburtą ratą. Priklausomybės dažnai kyla iš neįveiktų emocinių poreikių bei psichologinių problemų, kurios skatinamos vartoti medžiagas ar įsitraukti į kenksmingas veiklas, tokias kaip lošimas.
Finansiniai sunkumai, kuriuos sukelia priklausomybės, ženkliai padidina konfliktų šeimoje ir agresijos riziką. Taip pat pastebima, kad smurtą patyrę asmenys dažniau vartoja alkoholį ar narkotikus kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu, kas toliau stiprina priklausomybę ir užburto rato neišvengiamumą.
Teisinės ir socialinės priemonės
Siekiant sumažinti smurto ir priklausomybių paplitimą, būtina griežtesnė kontrolė bei efektyvesni smurto prevencijos įstatymai. Taip pat svarbus bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų, socialinių tarnybų ir teisėsaugos institucijų, siekiant koordinuoto ir holistinio žmogaus pagalbos modelio.
Lietuvoje, kaip pažymi specialistai, gydymo įstaigos turi gerinti tarpusavio bendradarbiavimą, koordinuoti veiksmus, kad nekiltų neatitikimų, ir pacientai gautų visapusišką pagalbą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
tags: #smurtas #ir #agresija #pacientu #serganciu #priklausomybe