Trichineliozė yra ūmi žmonių ir gyvūnų liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Tai viena sunkiausių žmonių helmintozių, pasireiškianti įvairia klinikine eiga bei komplikacijomis. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami netirtą ir termiškai nepakankamai apdorotą ar žalią, trichinelių lervomis užkrėstą naminių ir laukinių gyvūnų mėsą.
Šių metodinių rekomendacijų tikslas - supažindinti su naujausiais trichineliozės epidemiologiniais ir epizootologiniais duomenimis bei šios ligos kontrole ir gydymu. Vykdydami Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2016 m. veiklos plane „Visuomenės sveikatos priemonės stiprinimo programa“ numatytą veiklos priemonę ir siekdami užtikrinti reikiamą trichineliozės epidemiologinę priežiūrą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai, kartu su VU Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, LSMU Veterinarijos akademijos specialistais atnaujino „Trichineliozės epidemiologinės ir epizootologinės priežiūros metodines rekomendacijas“.
Epidemiologinė situacija ir rizika
Per 2010-2013 metus Europos Sąjungos šalyse (toliau ES šalyse) pasireiškė 78,6 proc. visų pasaulyje užregistruotų žmonių trichineliozės atvejų, vidutiniškai 252 atvejai per metus. Iš jų, net 86,9 proc. užregistruoti tik 5 ES šalyse: Rumunijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje. Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, kasmet trichinelioze serga kelios dešimtys žmonių.
Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Lietuvoje sergamumas šia parazitine liga nuolat mažėja. Per 1999-2008 m. užregistruoti 359 žmonių trichineliozės atvejai ir 108 židiniai. Sergamumo trichinelioze rodiklis sumažėjo nuo 0,17 iki 0,12 atvejų 10000 gyventojų. Modernių skerdyklų kūrimasis, pagerėjusi mėsos kontrolė - tai pagrindiniai faktoriai, kurie nulėmė kiaulių, o tuo pačiu ir žmonių trichineliozės mažėjimą.
Trichineliozės židiniai Lietuvoje
Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. Net 58 proc. visų židinių įvyksta dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių mėsos, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, apie 8 proc. - dėl turgavietėse nelegaliai pardavinėjamos ar šalia turgaviečių pirktos nepatikrintos mėsos, apie 8 proc. - dėl infekuotų šernų mėsos, naudojamos maistui ir 24 proc. protrūkių priežastis lieka neišaiškinta.
Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms
Taigi Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai dažniausiai būna išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai.
Šaltiniai ir platintojai
Pagrindinis trichineliozės šaltinis - kiauliena. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų ir arklių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės, tačiau liga gali plisti ir per kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, t. y. šunų, barsukų, lokių, bebrų, nutrijų ir daugumos kitų gyvūnų mėsą, kuri gali būti vartojama žmonių maistui, aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Jacevičius.
Trichinelės neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose. Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. Kai kurios trichinų rūšys gali parazituoti paukščių ir krokodilų organizmuose.
Naminiai gyvūnai trichinomis užsikrečia nuo laukinių gyvūnų. Dažniausiai serga šernai, rudosios lapės, usūriniai šunys, pilkosios žiurkės, miškinės kiaunės, vilkai. Taip pat užsikrėtusių trichinelioze buvo nustatyta bebrų, oposumų, jūrų vėplių, banginių tarpe.
Pagrindiniai Lietuvos trichineliozės rezervuaro šeimininkai
Lietuvoje pagrindiniai trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai. Trichinelių paplitimui didelės įtakos gali turėti trichineles platinančių gyvūnų (šernų ir rudųjų lapių) populiacijos dydis, kuriam įtakos turi nedirbamos žemės plotai, parkai ir kitos teritorijos. Remiantis statistiniais duomenimis, žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?
Diagnostika ir klinika
Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Užsikrėtus, pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1-2 savaites po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.
Tyrimai ir praktinė informacija medžiotojams bei ūkininkams
Trichineliozės tyrimai Lietuvoje atliekami būtent Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir jo teritoriniuose skyriuose. Norint atlikti trichineliozės tyrimus būtina pristatyti diafragmos mėginį, nes jame yra didžiausia tikimybė aptikti trichinelių lervas. Trichineliozės tyrimui mėginio svoris turi būti ne mažesnis kaip 40 g (tik grynas raumeninis audinys, be plėvių, kaulų ir riebalų). Trichineliozės tyrimui skirtas mėginys negali būti šaldomas.
Tyrimai atliekami tik darbo dienomis, o atsakymas pateikiamas per 2-3 darbo dienas elektroniniu paštu. Tyrimų atsakymai siunčiami tik elektroniniu paštu, kuris nurodytas mėginio lydimajame dokumente, todėl aktą būtina pildyti aiškiai ir įskaitomai (pageidautina kompiuteriu), siekiant išvengti nesklandumų registruojant mėginį, perkeliant duomenis bei pateikiant tyrimo atsakymą.
Po publikacijos portale Medžioklė apie Lietuvoje nustatytą trichineliozės atvejį bebrui, redakcija sulaukė konkretaus klausimo, kaip medžiotojui viską atlikti praktiškai, kiek mėginio reikia, iš kurios vietos jį imti, kur pristatyti ir kokios sąlygos galioja? Atsakymą pateikė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, kuriame ir atliekami trichineliozės tyrimai.
Taip pat skaitykite: Subsidijos: Kam Jos Skirtos?
Trichineliozė: priežastys, simptomai, diagnozė ir gydymas | CanadaQBank
Atkreipiame dėmesį, kad už BEBRO trichineliozės tyrimą reikia atsiskaityti mėginio pristatymo metu. Šiuo metu vieno trichineliozės tyrimo, virškinimo metodu, įkainis - 11,30 eur. Tyrimus atliekant institute, darbo laikas skelbiamas ir teritoriniuose skyriuose, o mėginio pateikimo vietos ir laikas turi būti patikrinti iš anksto.
Prevencinės priemonės ir rekomendacijos
Ką reikėtų daryti norint išvengti užsikrėtimo trichinelioze? • Svarbiausia tikrinti užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdieną dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą galima vartoti mėsą maistui. • Nepirkite nelegaliai pardavinėjamos šalia turgaviečių mėsos, nesusigundykite pigesne mėsa. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau jeigu jums kilo įtarimų, paprašykit, kad jums parodytų veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.
• Svarbu ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1-1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos nepakankamai paveikiamos temperatūros ir gabalo viduje lieka gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai.
• Žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles, po žalios mėsos malimo mėsmalę gerai išplauti, nuplikyti karštu vandeniu ir tik tada naudoti kitų produktų malimui. • Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje, todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus. • Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, kai jie laukinių gyvūnų mėsa šeria savo kiaules. Todėl griežtai draudžiama kiaules šerti žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis.
• Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai. Pagrindinis trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų ir arklių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.
Valstybinės priemonės ir finansavimas
Pagrindinis Programų finansavimo šaltinis - Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi valstybės biudžeto asignavimų paskirstymu, kiekvienais metais tvirtina Programų išlaidų sąmatą pagal priemones. Paramos administravime taip pat dalyvauja socialiniai partneriai: Žemės ūkio ministerija, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Rinkos reguliavimo agentūra, savivaldybės.
Svarbu siekiant užtikrinti maisto saugą Lietuvoje dėl trichineliozės, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai vartotojams pataria - būtinai visuomet tikrinkite šernų, kiaulių ir kt. trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, jei ji yra ar bus vartojamą žmonių maistui. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas - nevalgyti nepatikrinto gyvuno mėsos. Trichinelių nustatymas naminių ir laukinių gyvūnų mėsoje kainuoja tik keliolika litų, o susirgus šia liga, sveikata gali būti pažeista negrįžtamai.
| Aspektas | Rekomendacija / faktai |
|---|---|
| Mėginio vieta | Diafragma - didžiausia tikimybė aptikti lervas |
| Mėginio svoris | Ne mažiau kaip 40 g (tik grynas raumeninis audinys) |
| Mėginio laikymas | Mėginys negali būti šaldomas |
| Tyrimo kaina | 11,30 eur (virškinimo metodu) |
| Atsakymo laikas | 2-3 darbo dienos elektroniniu paštu |
Praktiniai patarimai medžiotojams
Trichinelioze dažniau suserga medžiotojai ir jų šeimos nariai, kurie vartoja netirtą trichinelėmis užkrėstą šernieną. Gyvūnai trichinelėmis gali užsikrėsti kai laukuose ir miškuose paliekamos sumedžiotų gyvūnų atliekos, pabrėžia E. Jacevičius. Lietuvoje sumedžioti žvėrys išdorojami tam skirtose aikštelėse ir maistui nenaudojamos žvėrienos dalys sumetamos į atliekų duobę. Taip nutraukiama trichinelių plitimo grandinė.
tags: #subsidijos #trichineliozes #sunaikinimui