Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Ką daryti? Taip pat svarbu išsiaiškinti, kaip artimojo vardu atsiimti pensiją ar disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje įtvirtinta veiksnumo sąvoka: veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau realybėje pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais siekiama apsaugoti paties neveiksnaus asmens teises. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Pripažinus asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Be bendrųjų reikalavimų pareiškimui reikia pridėti medicininius dokumentus bei savivaldybės socialinių darbuotojų išvadą (Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi sritys (turtinių bei asmeninių neturtinių santykių).
Tačiau svarbu žinoti, jog prašymą teismui pripažinti asmenį neveiksniu gali paduoti tik asmens šeimos nariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs du būtinuosius neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijus: medicininį ir juridinį. Medicininis kriterijus - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis). Juridinis kriterijus - nulemtas asmens nemokėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tačiau svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nėra automatinis visose srityse; teismas nustato konkrečias sritis, kuriose taikomas neveiksnumas arba ribotasis veiksnumas, remdamasis Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus aprašu.
Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į tai, kuriuos sritys turi būti įtrauktos į baigtinį sąrašą, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia globos ar rūpybos klausimus, paskiria globėją ar rūpintoją. Globėjas turi gebėti įgyvendinti globėjo funkcijas ir atsižvelgti į neveiksnaus asmens interesų prioritetą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad globos nustatymo tikslas - maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Tačiau net ir teismo pripažinus asmenį neveiksniu, tai nereiškia vien tik to asmens visose srityse pripažinimo neveiksniu.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Nepakanka tik to, kad asmuo sirgtų liga ar būtų silpnaprotis - būtinas kitas elementas - kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Civilinio proceso kodekso 465 straipsnyje nurodyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės apie psichikos sutrikimą, gydytojo pažyma bei kiti įrodymai. Teismas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie psichikos sutrikimą. Tačiau ekspertizės išvados teismui nėra privalomos; teismas gali su ja sutikti ar nesutikti, bet neturėtų priimti sprendimo remiantis vien papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, jei nėra teismo psichiatrinės ekspertizės išvados.
Neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, todėl jis gali būti taikomas tik ypatingais atvejais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99)41 įtvirtinti Pilnamečių neveiksnių teisinės apsaugos principai - maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas. Vertinant asmens veiksnumą svarbu įvertinti pakankamą supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos. Padavus aiškiai nepagrįstą pareiškimą teismui dėl neveiksnumo gresia bauda nuo 144 iki 579 eurų, o bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos. Taip pat svarbu žinoti, jog pareiškimą nepilnamečiui asmeniui dėl teisės savarankiškai disponuoti pajamomis ar turtu gali paduoti globos (rūpybos) institucija, prokuroras ir kiti suinteresuoti asmenys.
Trumpas paslaugos esmės aprašymas: fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui nustatoma globa. Prašymą pripažinti neveiksniu gali paduoti asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras. Paslaugų teikimo eiga reglamentuojama Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodeksu, įskaitant būtinumą pateikti gydytojo pažymą ir kitas įrodymų priemones.
Žymos: veiksnumas, neveiksnumas, ribotas veiksnumas, teismo ekspertizė, globėjas, rūpintojas, Asmens gebėjimų vertinimo išvada, teisminė praktika
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems neįgaliuosius
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje