Pragulų profilaktika: svarba, priežastys ir priemonės

Ligos patale gali atsidurti kiekvienas. Ilgesniam laikui ar net visam likusiam gyvenimui prie lovos prikaustyti gali ne tik insultas, vėžys ar kitos sunkios ligos, bet ir įvairios traumos, patirtos avarijų ar nelaimingų atsitikimų metu. Ir visiems šiems ligoniams, jei jie nebus tinkamai prižiūrimi, be pagrindinės ligos gydymo, gali iškilti ir kitų bėdų. Ilgėjant gyvenimo trukmei vis daugiau žmonių susiduria su tokia problema kaip pragulos, kurios sukelia skausmą ir diskomfortą. Pragulos yra didžiulė našta tiems, kuriems jos atsiranda bei tiems, kurie suteikia pagalbą, gydymą ir stengiasi užkirsti kelią jų atsiradimui.

Vien sostinėje yra apie 4000 žmonių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Itin atidžios priežiūros reikia tokių, nuolat lovoje gulinčių ligonių, odos priežiūrai. Tik taip jie išvengs skaudžių ir nemalonių komplikacijų - pragulų.

Pragula - tai lokalus, vietinis odos ir/ar po ja esančio audinio pažeidimas, išsivystęs sutrikus kraujotakai, audinių mitybai dėl nepakankamo audinių aprūpinimo deguonimi spaudžiamose kūno paviršiaus vietose, dažnai atsirandanti virš kaulo išsikišimo dėl spaudimo.

Pragulų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pragulų atsiradimo priežasčių yra begalė: audinių spaudimas, trintis, karštis, drėgmė, prasta higiena ir t.t. Pragulos formuojasi, kai esant netinkamai kūno padėčiai, tam tikras odos plotas bei po ja esantys audiniai suspaudžiami ir dėl sutrikusio aprūpinimo krauju pažeidžiami. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas. Dažniausiai susidaro tose vietose kur oda yra arti kaulo. 90% pragulų atsiranda apatinėje kūno dalyje.

Žmogaus kūno audiniai gyvuoja, nes gauna jiems reikalingas maistines medžiagas. Jas po visą kūną išnešioja kraujas, kuris keliauja kraujagyslėmis, kuriomis apraizgytas visas žmogaus organizmas. Mažiausios ir ploniausias kraujagyslės - kapiliarai - itin svarbūs normaliai audinių medžiagų apykaitai. Tačiau kraujo tekėjimą kapiliarais labai nesunku nutraukti, tereikia juos suspausti.

Taip pat skaitykite: Nelygybės mažinimas Lietuvoje: analizė

Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl ko, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos.

Audinių spaudimas - pagrindinė pragulų priežastis. Tačiau pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį, ar kai ligonis, jam keičiant patalynę ar sauskelnes, yra tempiamas. Taigi spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai.

Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu, kt. Šie požymiai laikomi antriniais pragulų atsiradimo veiksniais. Pragulos greičiau vystosi ir dėl nepakankamos ligonio higienos, nešvarios, suglamžyto patalynės. Taigi pragulos formuojasi sunkiems ligos išvargintiems ir ilgai nejudantiems ligoniams.

Pagrindinės spaudimo taškai priklausomai nuo paciento padėties

Pasak BENU vaistininkės, siekiant išvengti pragulų, reikia gulinčius, nejudrius ligonius vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėti. Vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didesnė dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, odos suplonėjimo. „Kiti faktoriai, lemiantys pragulų susidarymą, yra odos būklė -per didelė drėgmė (pavyzdžiui, po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio lengvai atsiranda odos mikroįplyšimai. Taip pat baltymų, vitaminų trūkumas racione. Kartais pragulos atsiranda ir dėlnetinkamai pritaikytų galūnių protezų jų prijungimo vietose; burnoje -dėl dantų protezų sukeltų nutrynimų“, -apibendrina I.

Taip pat skaitykite: Logotipo svarba socialiniuose tinkluose

Pragulų tipai: Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Pragulų gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza. Tai žaizda apimanti odą ir gilesnius sluoksnius - paodį, fasciją, raumenis dėl kraujo apytakos sutrikimo.

Dažniausios pragulos atsiranda:

• Kryžkaulio
• Alkūnės
• Menčių
• Pakaušio
• Kulnų
• Išorinėse kelių srityse
• Šlaunyje žemiau klubo
• Peties sąnario
• Skruosto srityje

Galima pasakyti ir tai, kad pragula gali atsirasti praktiškai bet kurioje kūno paviršiaus vietoje.

Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos

Būtina nepamiršti, kad pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.:

• Deguonies tiekimas
• Zondai
• Kateteriai
• Įtvarai ir kt.

Pragulų stadijos

Dažnai pirminiai pragulos simptomai neįvertinami ir tik po kelių parų, atsiradus smarkiai matomai odos nekrozei, konstatuojama pragula.

Taip pat skaitykite: Svarba visuomenei

Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį:

• Pirmoji stadija - nuo gulėjimo nuspaustoje vietoje sutrinka kraujo ir medžiagų apykaita. Vieta į kurią priteka labai ribotas kraujo kiekis, pabąla ir gali atrodyti kaip nugulėta vieta. Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista. Kad pradeda vystytis pragulos suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį.
• Antroji stadija - atsiranda odos vientisumo pažeidimas, paviršinis išopėjimas, apimantis odą. Paviršinis odos įtrūkimas. Pažeistas epidermis ir derma. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta.
• Trečioji stadija - jeigu šioje stadijoje slėgimas į paraudusią vietą nepašalinamas tai išopėjimas apima poodinius audinius, bet ne raumenis, nesiekia kaulų, sausgyslių ar sąnarių.
• Ketvirtoji stadija - išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.

Pragulų profilaktika

Ligonių, kuriems jau yra atsiradusios pragulos, gydymas yra sudėtingas, brangus ir ilgai trunkantis procesas, todėl pragulų profilaktika vis dažniau naudojama siekiant to išvengti. Žinoma, norint apsaugoti ligonį nuo pragulų ar palengvinti jų gijimą, reikia imtis ne vieno veiksmo, tačiau vienas iš pagrindinių pragulų rizikos sumažinimo būdų yra pozicionuoti ir vartyti ligonį nustatytu laiku.

Kiekvienas turintis namuose slaugomą ligonį turėtų pasirūpinti pragulų profilaktika. Tai yra žymiai išmintingiau nei sulaukti pragulų ir tada pradėti jas gydyti. Ir jūsų ligonis išvengs didelio skausmo, kurį sukelia pragulos. Kaip ir ruošiantis bet kokiam darbui, būtinas PLANAS. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau - 1 kartą paroje, jei būklė stabili - 1 kartą savaitėje. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis.

Geriausia pragulų profilaktika - dažnai, geriausiai kas 2 val., vartyti ligonį, neleisti jam užsigulėti vienoje padėtyje. Jeigu ligonis nors kiek pats gali judėti lovoje, skatinti jį pagal galimybes kuo dažniau, maždaug kas 15-20 min., keisti padėtį ar bent judinti galūnes. Geriau jeigu naktį ligonis miegotų ant pilvo, bet ne nugaros. Keisdami patalynę, ligonį turėtume pakelti, paversti, o ne traukti paklodę, taip pat ir pakišdami basoną.

Pragulų profilaktikai galima įsigyti specialius čiužinius, volelius, ratukus, kurie dedami tarp kojų, po kulnais, dubeniu. Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, lovoje neturėtų likti maisto trupinių. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojančiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu. Keiskite ligonio padėti, geriausiai kas 2 val. Nekelkite aukštai lovos viršugalvio, trumpam palikite ligonio kojas sulenktas. Atidžiai stebėkite ligonio odą, ypač ties kaulų išsikišimais, kur didesnė pragulų rizika. Oda turi būti sausa, nes šlapia oda lengviau pažeidžiama.

• Pragulų profilaktika prasideda nuo ligonio lovos paruošimo.
• Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min.
• Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos.
• Pragulų profilaktika įvykdoma naudojant pagalbines priemones - pagalvėles nuo pragulų slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti.
• Odos higiena - svarbi slaugos dalis.
• Odos kraujotakos gerinimas.
• Įvertinti odos pakitimą.
• Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą.
• Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius.
• Tinkama žaizdų priežiūra.

Pasirūpinkite, kad ligonio maistas būtų visavertis, netruktų baltymų (jie turi sudaryti ne mažiau 20 proc.), kad jis gertų pakankamai skysčių, kad nesulystų. Jeigu ligonis labai išsekęs, maitinkite jį dažniau, nedidelėmis porcijomis. Veikite odą dirginančių veiksnių: stenkitės, kad patalynė būti minkšta, švari, natūralaus pluošto, be raukšlių. Stebėkite, kad ligonis neperkaistų, per šiltai neužklokite. Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos erzina odą, didina pragulų atsiradimo riziką.

Vaistininkė pažymi, jog pragulų profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems -kas 2 val. „Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką“, - sako I. Pragulų profilaktikai gali būti naudojami ir silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai, atliekantys ir apsauginę, ir amortizacinę funkcijas. Jie - tinkamaišeitis, kai nėra galimybės kas 2 val. pakeisti ligonio kūno padėtį.

Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa -tepti ją emolientais.

Priemonės nuo pragulų:

• Pragulų profilaktikai rinkitės čiužinį su kompresoriumi, turintį oro tarpus, kurie cikliškai pakaitomis pripučiami. Čiužinys nuo pragulų sumažina spaudimą tose vietose, kur gali susidaryti pragulos.
• Pragulų profilaktikai naudokite alkūnių ir kulnų apsaugas, kurios sumažina spaudimą į lovos paviršių, palaiko odą švarią ir sausą, užtikrina maksimalų komfortą, higieną. Šios apsaugos yra universalaus dydžio, pralaidžios orui, palaiko kūno šilumos balansą.
• Siekiant išvengti dubens srities pragulų, rekomenduojama apvalios formos pagalvė, kuri neturi išorinių siūlių, todėl netrina, nedirgina odos. Pagalvės audinys yra atsparus vandeniui, turi antimikrobinių savybių, puikiai praleidžia orą, todėl nesukelia prakaitavimo.
• Sėdėjimui rekomenduojamos viskoelastinės anatominės pagalvėlės, kurios pagamintos iš didelio tankio viskoelastinės medžiagos, todėl gerai prisitaiko prie kūno formų. Pagalvėlė sėdėjimui veiksmingai paskirsto krūvį, spaudimą tenkantį dubeniui, taip apsaugo nuo pragulų susidarymo, o anatomiškai išormuotos šlaunų ir sėdmenų sritys (gilesni įdubimai) suteikia didesnį stabilumą.

Odos priežiūra:

• Paciento odą reikia reguliariai tikrinti. Labai svarbu laiku imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pragulų atsiradimui. Pastebėję ankstyvus pragulų požymius būtinai kreipkitės į gydytojus.
• Oda turi būti švari ir sausa. Kuo švelnesnė ir sausesnė oda, tuo mažesnė tikimybė, kad atsiras pragulos. Paciento maudymo metu naudokite minkštą kempinę, negalima šveisti odos. Nuvalykite odą sausu minkštu rankšluosčiu, stipriai netrinkite, nes galite sukelti odos sudirginimą. Kiekvieną dieną naudokite drėkinamąjį kremą ir odos apsaugos priemones.

Drabužiai:

• Paciento drabužiai turi būti prigludę, tačiau neaptempti, be užtrauktukų ir storų siūlių. Stebėkite, kad nesusidarytų raukšlės.

Drėgmė:

• Prakaitavimas, edema ir šlapimo nelaikymas gali sukelti odos pažeidimus. Šlapimo nelaikymas yra dažna gulinčių pacientų problema. Rekomenduojama naudoti apsaugines, skysčius sugeriančias paklodes, skysčiui nepralaidžius patalynės užvalkalus bei dėvėti šlapimą sugeriančias kelnaites su įklotu.

Padėties pakeitimas:

• Dažnai keičiant padėtį sumažės rizika atsirasti praguloms. Rekomenduojama keisti kūno padėtį kas 1 - 2 valandas. Pavyzdžiui, jei pacientas gulėjo ant nugaros, pasukite ant šono. Keičiant paciento padėtį galite naudoti paklodę slidžiu paviršiumi. Slidus paviršius turi mažą trinties koeficientą, kuris sumažina trintį šoninio judėjimo metu. Paklodės naudojimas sumažina riziką pragulų atsiradimui.

Pragulų gydymas

Pragulų gydymas - tai visų pirmą spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas, palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas.

Pragulų gydymas apima keletą pagrindinių aspektų: spaudimo mažinimą, odos priežiūrą ir esančių pragulų efektyvų gydymą. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.

Pragulų gydymas yra sudėtingas procesas, apimantis vietinį ir bendrąjį gydymą. Svarbu užtikrinti tinkamą mitybą, skatinti kraujotaką ir mažinti spaudimą pažeistai vietai. Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti.

Pragulų gydymas - tai visų pirma spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas, palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas. Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizdą geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos. Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama.

Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Dėl minėtų tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Efektyvus gydymas: Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina ligonio slaugą.

Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.

Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.

Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.

Pragulų tvarstymo namie ypatumai:

Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.

Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima.

Naudojimas:

1. Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
2. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
3. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.

Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus.

Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį.

Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas.

Jei žaizda gilesnė kaip 5 mm, po hidrokoloidiniu tvarsčiu rekomenduojama papildomai vartoti specialas gelio.

Šių tvarsčių negalima naudoti, jeigu esate pastebėję jautrumą tvarčio komponentams. Šalutinės reakcijos: kartais suerzinama ir (ar) suminkštėja aplinkinė oda, pasireiškia alerginė reakcija, žaizda stipriau randėja.

Tvarstymas pagal pragulų stadijas:

• Tvarsčiai I stadijos praguloms: Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.
• Tvarsčiai II stadijos praguloms: II laipsnio pragula: dalinis odos pažeidimas, apimantis dermą, epidermį arba abu šiuos odos sluoksnius. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė. Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį. Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą. Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti.
• Svarbu: Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją. Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas. Nenaudoti kartu su tvarsčiais antispetikų, pabarstų, kremų. Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
• Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti: Žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį.

Žaizdos užpildas gali būti:

• tags: #kas #yra #svarbu #pragulu #profilaktikai