Gedėjimas - reakcija į netektį, sielvartas netekus kažko svarbaus, brangaus, reikšmingo. Šis jausmas yra skausmingas, bet natūralus procesas. Tai sudėtingas procesas, kurio metu suvokiamas netekties faktas, pakinta gedėtojo emociniai santykiai, tenka gyventi aplinkoje, kurioje jau nebėra asmens, anksčiau užėmusio tam tikrą vietą Jūsų gyvenime.
Gedėjimo procesas ir jo etapai
Daugelis mokslininkų nustatė gedėjimo etapus, kurie yra skirtingi ir kartu panašūs. Ne kiekvienas žmogus išgyvena visus nurodytus etapus, be to, nebūtinai jie vyksta nuosekliai, vienas paskui kitą. Kartais žmonės tarsi įstringa, pasilieka tam tikroje stadijoje, kiekvienas žmogus turi savo individualų gedulo stereotipą.
- Šokas: Pirmąsias dienas ar savaites po artimojo mirties žmogus išgyvena šoką. Kadangi sunku priimti artimojo mirties faktą, jie pasijunta sustingę, sutrikę ar apstulbę. Tai - apsauginė reakcija nuo dvasinio skausmo ir širdgėlos.
- Skausmo stiprėjimas: Vėliau skausmas stiprėja, nes tampa aišku, kad mirusiojo nebėra. Gedintysis pradeda ilgėtis velionio, kiekvieną kartą pasigedus mirusiojo širdgėla suspaudžia širdį. Neigimą pakeičia suglumimas, abejingumas ir neviltis.
- Iliuzijos ir haliucinacijos: Šiuo laikotarpiu gedintiesiems pasireiškia iliuzijos, haliucinacijos, kartais jie jaučia, lyg velionis būtų šalia. Mirusiojo ieškojimas nėra betikslis - jis aiškiai nukreiptas į norą atrasti prarastą žmogų.
- Fiziniai simptomai: Šiuo atveju Jūs jaučiate stiprius fizinius simptomus, kurie atsiranda dėl nerimo: lyg gerklėje užstrigęs kamuolys gniaužia gerklę, jaučiate širdies plakimą, atsiranda nemotyvuota baimė, sutrinka virškinimas. Stenkitės surasti patikimą klausytoją ir kalbėti apie savo pojūčius, išgyvenimus, nes neišsakytos mintys tampa „dramblio“ dydžio.
- Pyktis: Tai - natūrali reakcija. Jūsų pyktis gali būti nukreiptas į gydytoją, slaugytoją, kad nepagydė Jūsų artimojo, ar į kurį nors šeimos narį. Reikia žinoti, kad pyktis praeis. Jį reikia kuo greičiau „išleisti“, nes ilgalaikis pyktis gali tapti įpročiu, kuris destruktyviai veiks Jus.
- Kaltė: Galite jausti kaltę dėl savo kažkokių Jums svarbių atrodančių veiksmų, kurie galėjo išgelbėti Jūsų artimąjį. Supraskite, kad negalima pakeisti aplinkybių, kurios susiklostė, nes to niekas negalėjo numatyti, todėl Jūs neturite jausti kaltės.
- Neviltis: Jūs dabar suvokiate, kad tas, kurį praradote, iš tiesų nebegrįš. Tai gali sukelti neviltį: „Koks dabar yra mano gyvenimo tikslas?“, „Kodėl taip atsitiko man?“, „Kam gyventi?“ Mirties pripažinimas padeda Jums save kontroliuoti.
- Atsigavimas: Praėjus tam tikram laikui Jūs pastebite, kad vėl pradedate domėtis gyvenimu. Gerų dienų būna vis daugiau, ateina ramybė. Reikia susigrąžinti ankstesnius santykius su aplinkiniais.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir pagalba
Socialinis darbuotojas senelių globos namuose atlieka daugybę funkcijų, kurios apima ne tik pagalbą sprendžiant praktinius klausimus, bet ir emocinės paramos teikimą, socialinės integracijos skatinimą ir žmogaus teisių gynimą. Jų veikla yra orientuota į asmens gerovę, orumą ir autonomiją, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas jaustųsi vertingas ir gerbiamas.
Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos:
- Individualios Priežiūros Planavimas ir Įgyvendinimas
- Emocinė Parama ir Konsultavimas
- Socialinės Integracijos Skatinimas
- Teisių Gynimas ir Atstovavimas
- Bendradarbiavimas su Šeima ir Artimaisiais
- Darbas su Komanda ir Kitais Specialistais
- Profesinis Tobulėjimas ir Etiniai Įsipareigojimai
Vienas iš svarbiausių socialinio darbuotojo veiklos tikslų senjorų globos namuose yra padėti asmenims, kurie patys negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu ir nepajėgia tenkinti gyvybiškai svarbių fiziologinių ir socialinių poreikių, palaikyti fizinę, emocinę sveikatą, išlaikant orumą bei skatinant juos išlikti kiek galima ilgiau aktyviems.
Socialinės paslaugos senelių globos namuose:
- Informavimas ir konsultavimas
- Pagalba buityje
- Socialinė priežiūra
- Užimtumas
- Sveikatos priežiūra
Kaip padėti gedinčiam vaikui?
Brolio ar sesers mirtį išgyvenantys vaikai, būdami nepatyrę liūdėtojai, šią situaciją priima kaip itin sukrečiančią, ir jei suaugusieji dėl didelio skausmo neatkreips į juos dėmesio, šiems gali prasidėti streso sukeltos neadekvačios reakcijos: šlapinimasis naktį į lovą, tikų atsiradimas, dėmesio nesukoncentravimas, užsidarymas savyje, nenatūralus gerumas arba agresyvumas ir pan. Vaikai kaip niekas kitas dar labiau linkę prisiimti kaltės jausmus: ar tik ne dėl manęs sesutė ar broliukas mirė? Ar ir aš mirsiu? Jei būčiau geriau elgęsis, gal sesutė ar broliukas nebūtų miręs?
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Vaikai taip pat nori jaustis įvykių šeimoje dalyviai, todėl vertėtų su jais pasišnekėti. Tačiau atsargiai! Tik tiek, kiek jie nori žinoti ir kiek pagal savo amžių gali suprasti. Svarbiausia kalba yra meilė ir dėmesio rodymas.
Kaip kalbėtis su vaikais apie mirtį ir sielvartą
Organizacijos, teikiančios pagalbą netekties atveju:
- Angelo mama - organizacija, teikianti paramą ir pagalbą tėvams, praradusiems savo vaikus.
- Kūdikio netektis - organizacija specializuojasi pagalbos teikime tėvams, praradusiems kūdikius nėštumo metu arba netrukus po gimimo.
- VšĮ Krizinio nėštumo centras - siūlo pagalbą moterims ir šeimoms, susidūrusioms su sudėtingomis nėštumo situacijomis, įskaitant netektį.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
tags: #vaikas #ir #netektis #ir #socialiniu #darbuotoju