Įrodymais grįsta slauga (ĮGS) - tai viena naujausių paradigmų slaugoje, kurios taikymas reikalauja, kad būsimieji slaugytojai gebėtų gauti patikimus įrodymus, derinti juos su savo klinikine kompetencija ir atsižvelgti į paciento poreikius. Įrodymais grįsta slaugos praktika - tai klinikinis sprendimų priėmimo metodas, kuriame atsižvelgiama į daugelį žinių šaltinių, įskaitant empirinius įrodymus ir analizę, paciento pageidavimus ir pasirinkimus, turimus išteklius, gydymo aplinkybes ir kvalifikuoto slaugytojo klinikinę kompetenciją.
Siekiant pagerinti pacientų priežiūros kokybę ir veiksmingumą, slaugytojų vis dažniau prašoma įtraukti moksliniuose tyrimuose pateikiamus duomenis į savo praktiką. Įrodymų naudojimas slaugos praktikoje yra ne tik būdas užtikrinti slaugos profesionalumą, bet ir būtinas visuomenės sveikatos gerinimo komponentas.
Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindinių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų. Tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas.
Tyrimai apie slaugytojų požiūrį į įrodymais grįstą praktiką
Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis.
Vienas iš tyrimų siekė įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose, apklausiant visų profilių skyrių slaugytojus anonimine anketa, naudojant standartizuotą Mokslo įrodymais pagrįstos praktikos klausimyną (EBPQ).
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Rezultatai parodė, kad jaunesnio amžiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.
Kliūtys taikant MĮG slaugos praktiką
Abiejų kartų slaugytojų nuomone, kaip vidutines kliūtis taikyti MĮG slaugos praktiką, nurodė šiuos teiginius:
- Moksliniai tyrimai ir straipsniai nėra lengvai prieinami;
- Literatūroje pateikiami prieštaringi rezultatai;
- Tyrimai nėra susiję su slaugos praktika;
- Kai kurie moksliniai tyrimai nėra reguliariai kartojami;
- Moksliniai tyrimai turi metodologinių trūkumų;
- Slaugytojai nežino apie mokslinius tyrimus;
- Sunkiai suprantama statistinė analizė;
- Slaugytojai nemato mokslinių tyrimų vertės praktikoje;
- Slaugytojai nenori pritaikyti/bandyti naujų idėjų.
Strategijos, palengvinančios MĮG slaugos įgyvendinimą
Yra keletas strategijų, kurios gali padėti palengvinti MĮG slaugos įgyvendinimą:
Mokymai
Žinios apie mokslo įrodymais grįsta slaugos praktika yra svarbiausios, o tai reiškia, kad slaugytojų mokymo programos šia tema yra pagrindas tobulinant šią praktiką klinikiniame sektoriuje, taip gerinant ir teikiamos sveikatos priežiūros kokybę.
Mentorystė
Pastebima, kad slaugytojai dažnai sujungia savo pačių patirtis su mokslo įrodymais grįstos slaugos gairėmis. Išeitis galėtų būti slaugytojai, turintys pakankamai patirties mokslo įrodymais grįstos slaugos srityje, nes labai svarbu turėti patikimą autoritetą - MENTORIŲ norint įgyvendinti veiksmingas reformas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
D. Šakalytės tyrimas
Studijavusi slaugą ir ilgus metus dirbusi pedagoginį darbą, D. Šakalytė, MRU doktorantė, pastebėjo, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose kontekstuose trūksta bendro supratimo apie tai, kaip moksliniai atradimai gali būti sėkmingai integruoti į slaugos procesą. Ši disertacija - novatoriškas tyrimas Lietuvoje, analizuojantis, kaip slaugoje suprantama ir taikoma įrodymais grįsta praktika, bei identifikuojantis esamas spragas, pasiūlant konkrečius tobulinimo būdus.
D. Šakalytė analizavo įrodymais grįstą slaugą, t. y. patikimais tyrimų rezultatais ir slaugytojų bei pacientų vertybėmis pagrįstą pacientų priežiūrą. Pastebėjusi, kad dažnai tyrimai praktikoje taikomi neatsižvelgiant į individualius pacientų poreikius ir slaugytojų patirtį, ji teigia: „Jei kažkas parašo mokslinį straipsnį, tai nebūtinai reiškia, kad to tyrimo rezultatai tiks visiems pacientams ir visoms situacijoms. Su kolegomis dėstytojais skatiname studentus kritiškai vertinti mokslinę informaciją, ir ją taikyti atsižvelgiant į konkretaus paciento situaciją“.
Jos paskaitų metu vyksta aktyvios diskusijos, kuriose slaugos studentai mokomi savarankiškai priimti sprendimus. D. Šakalytė siūlo studijų procese taikyti laisvąją ugdymo paradigmą, kurioje studentai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai.
Įrodymais grįstos slaugos mokymas
Tinkamas įrodymais grįstos slaugos mokymo turinys užtikrina būsimųjų slaugytojų teigiamą požiūrį į įrodymais grįstą slaugą ir jos taikymą vaikų priežiūroje ir slaugoje.
Vienas iš tyrimų, kurio tikslas buvo teoriškai ir empiriškai pagrįsti įrodymais grįstos slaugos mokymo galimybes Vaikų priežiūros ir slaugos studijų dalyke ir Vaikų slaugos praktikoje, atskleidė, kad sukurta studijų dalyko ir praktikos programa apima įrodymais grįstos slaugos žingsnių mokymą, parengtos užduotys, skirtos plėtoti studentų įrodymais grįstos slaugos gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai