Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vaikų kasdienybę lydi nuolatinis informacijos srautas, socialiniai lūkesčiai ir emociniai iššūkiai, vis daugiau tėvų susimąsto apie psichologinę vaiko gerovę. Psichologai atkreipia dėmesį, kad kai kurių pokyčių negalima suplanuoti iš anksto, bet galima padėti vaikams lengviau juos įveikti. Gyvenant iššūkių ir pokyčių pilname pasaulyje ypač svarbu stiprinti psichologinį vaikų atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti užklupusius sunkumus. Tačiau visgi sprendimas kreiptis į psichologą neretai atidėliojamas - ne dėl nenoro padėti vaikui, o dėl nežinojimo.
Birželio 1-ąją, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, nevyriausybinė organizacija „Paramos vaikams centras“ pradeda socialinę kampaniją „Tėvų žodžiai įsirašo širdy“. Anot psichoterapeutės, Paramos vaikams centro steigėjos Aušros Kurienės, suaugusiųjų pareiga - rūpintis vaikais ir kurti su jais saugų santykį. Jei vaikas yra liūdnas, sutrikęs, jaučiasi vienišas ar pateko į sudėtingą situaciją, suaugusieji, kaip ir visais kitais atvejais, turi itin atidžiai rinktis žodžius, kuriais kalba, nes žodžiai tiesiogine prasme gali sužeisti, netgi nužudyti, bet taip pat - pagydyti ir įkvėpti.
Minint Pasaulinę smurto prieš vaikus prevencijos dieną, lapkričio 19 d., Paramos vaikams centras primena, kad vaikus visam gyvenimui sužaloti gali ne tik fiziniai veiksmai, bet ir dažnai kartojami žeminantys žodžiai, nuolatinė kritika, gąsdinimai.
Emocinė Prievarta: Nematoma Žaizda
Emocinė prievarta yra nuolatinis vaiko menkinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas ir žeminimas. Tai toks elgesys, kuris pažeidžia psichologinį vaiko augimą ir raidą, taip pat apima vaiko atstūmimą, įbauginimą arba pažeminimą, sukeliančius baimę arba kaltės jausmą. Emocinė prievarta yra neigiamo ir žalingo tėvų elgesio su vaikais modelis, o ne atskiri atvejai ar suaugusiųjų normalaus emocinio reagavimo pavyzdžiai.
Nepaisant to, kad vaikai yra pakankamai atsparūs ir gali susitvarkyti su atsitiktiniais ir pavieniais įžeidinėjimais ar jų kritikavimu, nuolatinis kaltinimų bėrimas gali sužlugdyti vaiko asmenybę. Emocinis smurtas yra rimta problema. Deja, neretai suaugusieji į šią problemą žiūri nerimtai ir mano, jog tai - visiškai „normalus“ jų elgesys su savo vaikais.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tik pagalvokime, kas atsitinka, kai skubantis ar pavargęs suaugęs rikteli lyg tarp kitko „Ar tu kvaila, kad nežinai kaip klausyti?“ arba „Tu niekam tikęs tinginys, eik užsiimk kuo nors“ ar „Man bjaurus tavo zyzimas, užsičiaupk.” Žodžiai gali būti įvairūs - mesti įpykus ar pavargus, atsitiktiniai ar nuolatos kartojami, ir jeigu juos taria vaikui svarbus suaugęs, kuriuo jis pasitiki - tėtis, mama, mylima auklėtoja, močiutė, dėdė, jie žeidžia skaudžiau už fizinius kirčius. Jokie kaulai nelūžta, bet emociniai randai lieka ilgam.
Prof. Danya Glaser emocinę prievartą apibrėžia kaip nuolatinį žalingą tėvų bendravimą su vaiku. Priešingai negu kai kuriais kitais vaiką žalojančio elgesio atvejais, vaikas pats paprastai neatskleidžia emocinės prievartos, todėl vaiko apklausa vien kai įkalčių rinkimo priemonė turi mažai prasmės. Vaiko žaidimai, elgesys ar išvaizda gali parodyti emocinės prievartos pasekmes.
Galima išskirti 5 emocinės prievartos kategorijas:
- Atstūmimas
- Ignoravimas
- Terorizavimas
- Izoliavimas
- Korupcija
Užgaulių žodžių vartojimas ir pravardžiavimas gali turėti rimtų pasekmių. Tie, kurie yra užgauliojami ir pravardžiuojami, gali jaustis pažeidžiami, turėti žemą savęs vertinimą bei socialinio pasitikėjimo lygį, o tai gali daryti įtaką jų bendravimui su kitais žmonėmis.
Konferencija „Seksualinis smurtas prieš vaikus“ - Ilmos Skuodienės pranešimas
Kaip Kurti Saugų Santykį su Vaiku?
Psichoterapeutė A. Kurienė pritarė, kad kuriant saugų santykį labai svarbu stabilumas, nuspėjamumas - kad vaikas žinotų, ko gali tikėtis. „Jei bandymai prašnekinti neveikia, jei jis nenori kalbėti arba nežino žodžių, tada galima pabandyti spėti, kas nutiko. Jei ir tuomet vaikas tyli, labai svarbu priimti jo dabartinį nenorėjimą, negalėjimą atsiskleisti ir duoti žinią, kad esu ir būsiu šalia, kai reikės. Toks santykis padeda vaikui išbūti. Pasak jos, tokiu elgesiu suaugusysis parodo pavyzdį ne tik konkrečiam vaikui, bet ir kitiems, esantiems šalia, - juk vaikai visada mokosi iš suaugusiųjų.
A. Kurienė atkreipė dėmesį, kad svarbu, jog tas laikas būtų skirtas ne nuolatinei kritikai, barimui, pamokymams. „Vaikas turi jausti, kad jis yra priimamas ne tik tada, kai jam sekasi, gerai mokosi, bet ir kai nesiseka, kai yra „prisidirbęs“. Galbūt jis susipešė mokykloje, gal jam nuobodu, jaučiasi apatiškas. Jos teigimu, tik tada, kai vaikas jausis girdimas ir matomas, bus galima kalbėti apie saugų, gydantį, ugdantį santykį.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
M. Čiapas patvirtino, kad geras pavyzdys veikia. Psichoterapeutė A. Kurienė apgailestavo, kad mūsų visuomenė labai linkusi klijuoti etiketes - tą daro ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Jeigu šalia yra suaugusiųjų, kurie skatina, motyvuoja, kiekvienas vaikas turi šansą kažko pasiekti“, - neabejojo psichoterapeutė.
Į centrą atėję vaikai žino, kada pietaus, kada eis į užsiėmimus, o kada laukia edukacija. Specialistas pažymi, kad centrą lanko vaikai iš skirtingų šeimų, tiek kalbant apie finansinę situaciją, tiek ir apie socialinius įgūdžius, todėl vaikai vieni kitiems tampa mokytojais.
Praktiniai Patarimai Efektyvesniam Bendravimui su Vaiku
Keletas praktiškų patarimų, kaip efektyviau susikalbėti su vaiku:
- Jei nuolat vaikui kartosite „ne“, jis tiesiog išjungs savo ausis, Jūsų žodžiams. Todėl labai svarbu yra turėti realistinius reikalavimus ir draudimus vaikui.
- Pagalvokite ar rėkiate, kad išlietumėte savo emocijas. Ar tam, kad išgelbėtumėte vaiko gyvybę?
Priežastys, kodėl tėvai rėkia ant vaikų:
- Yra pavargę.
- Trūksta miego.
- To išmoko iš savo tėvų.
NIEKADA! Kada iš tikro galima rėkti ant savo vaiko?
Tėvai labai dažnai skundžiasi, kad vaikai jų negirdi, nenori girdėti ir susikalbėti su jais yra praktiškai neįmanoma. Ko vaikai nenori girdėti: Jausmų neigimo. „Nėra čia dėl ko nusiminti. Kvaila taip jaustis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitais pažadais, primename tėvams, kaip svarbu nuolat kalbėtis su vaikais apie jų saugumą.
Taisyklės, kurių laikantis šeimoje būtų saugu ir gera:
- Baimė - normalus, natūralus reiškinys, kuris kyla iš savisaugos instinkto. Šis jausmas gali kilti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ypač kai šiuo atveju kalbame apie nemalonių burnos ertmės problemų gydymą.
Socialinės Kampanijos Pavyzdžiai Pasaulyje
Lenkijos nevyriausybinė organizacija „Nobody’s Children Foundation“ įgyvendinimo panašią kampaniją Lenkijoje 2012 m.
Lapkričio viduryje minint pasaulines Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos (lapkričio 18 d.) ir Smurto prieš vaikus prevencijos (lapkričio 19 d.) dienas, Paramos vaikams centras primena, kad siekiant apsaugoti vaikus, svarbiausias vaidmuo tenka suaugusiems.
Apibendrinant, svarbu prisiminti, kad žodžiai turi galią kurti ir griauti. Būkime sąmoningi, kaip kalbame su vaikais, ir stenkimės kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jie galėtų augti ir tobulėti.