Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus žingsnis siekiant socialinės įtraukties ir ekonominio aktyvumo. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, dedamos pastangos integruoti neįgaliuosius į darbo rinką, pasitelkiant įvairias priemones ir finansinę paramą.
Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) veikla ir siūlymai
Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) aktyviai dalyvauja formuojant žmonių su negalia įdarbinimo politiką ir siūlo sprendimus, siekiant pagerinti jų galimybes atviroje darbo rinkoje. Bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba, LNF siūlo veiksmingas skatinimo priemones, kad žmonių su negalia įdarbinimas vyktų kuo efektyviau ir sparčiau.
LNF drauge su partneriais įgyvendina Europos socialinio fondo remiamą projektą, kuriuo siekia, kad žmonių su negalia įdarbinimas būtų skatinamas net didžiausioje socialinėje atskirtyje esantiems žmonėms, ilgą laiką gyvenantiems socialinės globos institucijose (pensionuose). LNF pozicija - darbas žmonėms su negalia ir jų integracija į darbo rinką turi būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į žmogaus kompetencijas bei potencialą tobulėti ateityje.
Iššūkiai ir problemos
Viena iš riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos problemų - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią, kyla daugiausiai iššūkių. Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą.
Šalyje mažiau nei trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba (palyginti su ES vidurkiu - 51%). Dirbančių su intelekto negalia daug mažiau, nors tikslių skaičių net nėra. Iniciatyvos dažnai lieka padrikos ir projektinės, taip ir netapdamos nuolatine veikla.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Sėkmės pavyzdžiai ir iniciatyvos
2017 metais Alytuje gimė iniciatyva - neįgaliųjų kepyklėlė. Savivaldybės inicijuota idėja tapo žinoma visoje Lietuvoje ir vertinama kaip itin geras žmonių su negalia įtraukimo į darbo rinką ir visuomenę pavyzdys. Pilotiniam projektui įgyvendinti buvo pasirinktas Alytaus profesinio rengimo centras, nes čia rengiami virėjai, tad yra visa infrastruktūra, o vasarą, kuomet pamokų nėra, virtuvė nenaudojama.
Kepyklėlė veikė dvi vasaras. Pirmais metais joje dirbo keturi žmonės su negalia - ir fizine, ir psichine, kartu tiek pat sveikų - technologu, socialiniais darbuotojais. Buvusi Alytaus m. Kepyklėlėje dirbę neįgalieji labai didžiuodavosi eidami į darbą.
„Jie jaučiasi reikalingi ir svarbūs. Kiekvienam žmogui, ar su negalia, ar sveikam, yra svarbu, kad jis būtų kažkam reikalingas ir svarbus“.
„Pradžioje aš pati tiesiogiai bendravau su įmonėm, pasakojau šitą idėją ir siūliau, pavyzdžiui, penktadienio pusryčiams savo darbuotojams pirkti šviežias bandeles. Motyvacija vieniems, kad kolektyvas gali susėsti ir suvalgyti šviežias bandeles, o kepyklėlei atsiranda nuolatiniai pirkėjai ir galimybė realizuoti savo produkciją. Taip sužinojo daugelis įmonių. Tada įmonių darbuotojai užsisakinėdavo, kažkiek feisbuke informacija buvo“, - prisimena tuometinė Alytaus m. vicemerė.
„Turėjom planą, buvom nusižiūrėję patalpas globos namuose Pirmajame Alytuje, kur galima būtų įrengti tą kepyklėlę ir ruošėmės rašyti projektą supirkti įrangai, kad nereikėtų rankiniu būdu sverti, dozuoti, maišyti, bet čia baigėsi mūsų kadencija ir baigėsi kepyklėlė.“ - apgailestauja V.Gibienė.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Tačiau nepaisant projekto populiarumo ir pradinių savivaldybės skirtų lėšų, kepyklėlės veikla nutrūko pasibaigus tuometinei savivaldybės tarybos kadencijai ir praradus finansavimą.
„Tam, kad iniciatyva toliau veiktų, tai turi būti finansavimas.
Alytaus taikomosios dailės mokyklos indėlis
Alytaus taikomosios dailės mokykloje jaunuoliai nuo 18 iki 25-erių mokosi ne po vieną specialybę. Mokykla stengiasi suteikti mokiniams praktinius įgūdžius ir realios darbo patirties. Antrus metus besimokantis Tomas, keramikos programos mokinys, pasakoja, kad vasarą dirbo su moliu, lipdė gėles, dubenėlius, šakas, lapus. Jis užsidirbo pinigų, dirbo vyko visą dieną, nuo 8 iki 16 valandos. Nors, sako, pradžioje buvo sunku keltis ir dirbti pagal grafiką, vėliau viskas tapo įprasta.
„Gerai, gerai. Patiko.“- džiaugiasi Tomas.
Emilija mokosi keramikos padėjėjo specialybės paskutinius, antrus metus, tačiau nori tęsti mokslus tekstilės klasėje. Nors Emilija nėra dirbusi ir užsidirbusi, tačiau labai norėtų, pradžiai nors vasarą. Kęstutis labiausiai mėgsta lipdyti lėkštes. Dovilė džiaugiasi mokymosi programa, kurioje yra skulptūravimo, dekoravimo, mozaikos užsiėmimai. Skulptūravimas jai - mėgstamiausia sritis. Ji didžiuojasi sukūrusi ypatingai gražią lėkštę su piešiniu, planuoja mokytis toliau, baigti rankdarbių klasę, kurioje domėtųsi metalo, juvelyrikos amatais. Dovilė norėtų dirbti meno srityje - kaip meno kūrėjo padėjėja arba net pati tapti kūrėja.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Trečiakursis Justas jau išbandė ne vieną profesiją. Pradėjo nuo keramikos, vėliau mokėsi dailiosios tekstilės, o dabar - rankdarbių gamintojo specialybės. Labiausiai jam patinka vėlimas. Justas svajoja kurti veltinius, šlepetes, drabužius iš vilnos, kuriuos būtų galima parduoti. Kol kas jis dar nesijaučia pasiruošęs priimti užsakymus, bet ateityje norėtų save realizuoti kūryboje.
Kitas trečiakursis, Tomas, domisi vilnos vėlimu, spalvų derinimu, siuvinėjimu. Šiuo metu kuria tekstilinį kūrinį, kuriam dar ieško galutinės formos. Tomas taip pat dirba namuose - kuria medžio dirbinius, žvakides, lėkštes, dėkliukus. Mokytojos Ramunės teigimu, Tomas - labai kruopštus, mėgstantis dirbti vienas, turintis didelį kūrybinį potencialą.
Mokslai Taikomosios dailės mokykloje prabėga labai greitai - vos dveji metai, o mokiniai dažnai nori likti šioje saugioje aplinkoje, mokytis dar vienos specialybės. Tai rodo, kaip svarbu, kad po mokyklos baigimo egzistuotų realios darbo galimybės. Įmonės, kurios galėtų priimti šiuos žmones dar retenybė, tačiau tai turėtų keistis. Užsienyje veikia mažos įmonės, individualūs menininkai, kurie bendradarbiauja su žmonėmis, turinčiais negalią ir priima šalia dirbti žmones su negalia.
Savivaldybių programos ir finansavimas
Kitas būdas siekiant padėti negalią turintiems žmonėms integruotis į darbo rinką, savivaldos vykdoma Užimtumo didinimo programa. Pagal Alytaus miesto savivaldybės pateiktą informaciją, 2025-aisiais iš savivaldybės biudžeto skirta 65,00 tūkst. Šiais metais pagal šią programą 9 įstaigos įdarbino pagalbinius darbininkus, amato specialistus, laikraščio platintoją, individualios priežiūros darbuotoją.
Socialinis verslas ir visuomenės įsitraukimas
Socialiniai verslai, priimantys žmones su sunkesne negalia, niekada nebus tokie pelningi kaip įprastos įmonės, tad jiems reikalingas nuolatinis papildomas finansavimas. Taip pat būtinas ne tik darbdavių, bet ir visos visuomenės įsitraukimas, nebijant priimti į kolektyvą įvairius kolegas. Norint pasiekti tikrą įtrauktį, reikalingi ir atsakingi žmonės, kurie padėtų žmonėms su negalia dirbti, prižiūrėti verslą, parinkti medžiagas, organizuoti pardavimus, ir kurie telktų dėmesį į integraciją, o ne pelną.
Mokestinės lengvatos ir subsidijos darbdaviams
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Subsidijų dydžiai
Darbdaviai gali gauti skirtingas subsidijas, priklausomai nuo įdarbintų asmenų kategorijos:
- 75 proc. kompensacija gali būti skiriama už tam tikras asmenų grupes.
- 60 proc. kompensacija taip pat gali būti skiriama už tam tikras asmenų grupes.
- 50 proc. kompensacija gali būti skiriama už nėščias moteris, vaiko motiną (įmotę) arba tėvą (įtėvį), vaiko globėją, rūpintoją ir asmenis, faktiškai auginančius vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų.
Sprendimų žurnalistikos tikslas yra parodyti, kokių ilgalaikių struktūrinių investicijų ir kultūrinių pokyčių reikia, kad įtrauktis Lietuvoje taptų ne tik iliuzija ar pilotiniu projektu, bet ir realia darbo rinkos dalimi.
tags: #neigaliuju #integracija #i #darbo #rinka #es