Asmenys, auginantys neįgalius vaikus Lietuvoje, įprastai gauna tam tikras lengvatas, kitaip neretai dar vadinamas pašalpomis ar kompensacijomis. Neįgalių vaikų šeimos gauna pašalpas ir kompensacijas bei socialines išmokas.
Iš tiesų, auginant neįgalų vaiką, šeima gali gauti įvairias išmokas ir kompensacijas, kurios paprastai yra nepriklausomos viena nuo kitos. Pavyzdžiui, neįgaliems vaikams mokamos šalpos išmokos, o vaikams, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumas, taip pat skiriamos priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos. Be to, šeimos gali pasinaudoti lengvatomis, tokiomis kaip didesnis neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), kompensacijos už lengvojo automobilio įsigijimą ar pritaikymą, nuolaidos viešajam transportui ir kt.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog tam tikros socialinės paramos priemonės gali būti tarpusavyje susijusios arba turėti įtakos kitų išmokų dydžiui. Pavyzdžiui, gaunant tam tikras pašalpas, gali būti vertinamos šeimos pajamos, kas gali paveikti teisę į kitas socialines išmokas ar kompensacijas. Todėl rekomenduojama kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją, kur specialistai galės suteikti išsamią informaciją apie galimas išmokas, kompensacijas ir jų sąlygas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Vėlgi, ne visos išmokos susijusios su pajamų vertinimu. Tikslinės kompensacijos, skirtos neįgalių vaikų priežiūrai, paprastai nėra priklausomos nuo šeimos pajamų. Tačiau kiekviena situacija yra unikali.
Kokios išmokos ir kompensacijos priklauso neįgalių vaikų šeimoms?
- Neįgalumo pašalpa: ji skiriama atsižvelgiant į vaiko neįgalumo lygį ir poreikius. Pašalpos dydis priklauso nuo vaiko sveikatos būklės, nustatytų specialiųjų poreikių ir priežiūros lygio.
- Priežiūros (slaugos) išmoka: jei vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, šeima gali gauti papildomą slaugos išmoką, kuri padeda padengti globos ir priežiūros išlaidas. Slaugymo laikotarpiui pagrįsti nepakanka vien tik vaiko neįgalumo pažymėjimo, būtina, kad laikotarpis būtų pagrįstas NDNT išduota pažyma apie vaikui nustatytą specialųjį ir nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį.
- Transporto išlaidų kompensacija: neįgalūs vaikai ar jų šeimos gali gauti kompensaciją transporto išlaidoms, jei vaikas turi ribotą mobilumą ir jam reikia dažnai lankytis gydymo ar reabilitacijos įstaigose.
- Kompensacijos už technines pagalbos priemones: jei vaikui reikalingi specialūs medicinos ar reabilitacijos prietaisai, tokie kaip vežimėliai, protezai, klausos aparatai ar kitos priemonės, šeima gali gauti kompensaciją už šių priemonių įsigijimą ar nuomą.
- Socialinė parama mokyklai: priklausomai nuo šeimos pajamų, šeima gali gauti pagalbą mokyklinių reikmenų įsigijimui, moksleivių maitinimui ar dalinį transporto kompensavimą, jei vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir mokosi pagal individualų planą.
- Lengvatos viešajame transporte: neįgaliems vaikams ir juos lydintiems asmenims dažnai taikomos nuolaidos arba suteikiama teisė nemokamai naudotis viešuoju transportu.
- Sveikatos paslaugų lengvatos: neįgaliems vaikams gali būti teikiamos tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos ar reabilitacija nemokamai arba su nuolaida.
- Socialinių paslaugų centrai: savivaldybės gali suteikti įvairią pagalbą, įskaitant socialinių darbuotojų pagalbą namuose ar socialinės reabilitacijos paslaugas.
Į papildomas kompensacijos tėvams arba globėjams gali įeiti ir darbo vietos pritaikymo kompensacijos, papildomos nedarbingumo dienos ar ankstesnis pensinis amžius.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje
Šalpos neįgalumo pensija ir socialinio draudimo negalios pensija
Nors kompensacijomis siekiama užtikrinti, kad neįgalių vaikų šeimos gautų reikiamą finansinę paramą ir galėtų lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais, negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Kitaip tariant, negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Tad jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.
Šalpos neįgalumo pensija savo ruožtu skiriama vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taip pat ji mokamas tėvams ar globėjams, kurie pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Socialinio draudimo negalios pensija mokama kas mėnesį, jei asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį. Svarbu pažymėti, jog šios išmokos paprastai nėra tarpusavyje susijusios ir gali būti gaunamos kartu. Tačiau tam tikros socialinės paramos priemonės, tokios kaip būsto šildymo kompensacijos ar socialinė parama mokiniams, gali būti teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos gali būti įskaičiuojamos į bendras pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.
Tad nepaisant to, jog Lietuvoje šeimos, auginančios neįgalų vaiką, turi teisę į įvairias išmokas ir lengvatas, kai kurios socialinės paramos priemonės yra teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos, tokios kaip šalpos neįgalumo pensija ar tikslinės kompensacijos, gali būti įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.
Teigiama, esą universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Nuo bendrų pajamų nepriklauso ir papildoma išmoka vaikui. Priešingai, socialinė parama mokiniams, tokia kaip nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti yra skiriama šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija nustatytos ribos. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vertinant pajamas, gali būti atsižvelgiama ir į gaunamas išmokas. Būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos - taipogi skiriamos šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų normatyvų. Tad apskaičiuojant teisę į kompensaciją, į bendras pajamas gali būti įtraukiamos gaunamos išmokos.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Ligos išmoka slaugant sergantį šeimos narį
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.
Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys. Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.
Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai. Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos.
Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos. Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus.
„Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?
Nedarbo išmoka slaugantiems negalią turinčius asmenis
Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.
Nedarbo išmokos kintamoji dalis:
- 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
- 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
- 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.
Kokias socialines paslaugas galima gauti?
Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt. Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos.
Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.
Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.
Pagalba į namus
Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus.
Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos. Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus.
Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę. Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose.
Dienos socialinė globa
Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.
Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę. Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos.
Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.
Integrali pagalba asmens namuose
Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda. Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.
Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.
Laikino atokvėpio paslauga
Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas.
Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais. Kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose. Kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos.
Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.
Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti. Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą.
Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus. Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Mokėjimas už socialines paslaugas
Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą.
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties. Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.
Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje.
Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.