Gestacinė surogatinė motinystė yra reprodukcinė galimybė, leidžianti asmenims ir poroms susilaukti vaikų, tačiau dėl nėštumo susiduriama su iššūkiais. Šis metodas apima surogatą, kuris nešioja kūdikį numatytiems tėvams, todėl jis tampa vis populiaresnis pasirinkimas tiems, kurie susiduria su nevaisingumu ar kitais medicininais iššūkiais. Daugelis potencialių tėvų gali jausti nerimą dėl surogatinės motinystės sudėtingumo, įskaitant teisinius, emocinius ir medicininius aspektus.
Kaip vyksta gestacinė surogatinė motinystė
Gestacinė surogatinė motinystė prasideda pasirinkus surogatą, kuris sutinka išnešioti vaiką numatytiems tėvams. Surogato pasirinkimas: numatyti tėvai pasirenka surogatą pagal abipusį susitarimą, dažnai padedami agentūros. In vitro apvaisinimas (IVF) yra tai, kai numatomos motinos ar kiaušinėlio donoro kiaušinėliai apvaisinami numatomo tėvo arba spermos donoro sperma laboratorinėje aplinkoje. Tada gauti embrionai perkeliami į gestacinį nešiklį, kuris išnešioja nėštumą iki termino.
Kam reikalinga procedūra ir kas gali būti netinkamas kandidatas
Kam reikalinga procedūra? Tačiau ši procedūra gali būti tinkama ne visiems. Asmenys, turintys tam tikrų sveikatos problemų arba negalintys atlikti IVF, gali būti netinkami. Pasiruošimas yra labai svarbus sėkmingai surogatinės motinystės kelionei. Gestacinė surogatinė motinystė suteikia vilties daugeliui asmenų ir porų, norinčių tapti tėvais, nepaisant tradicinių pastojimo metodų iššūkių. Suprasdami šios procedūros sudėtingumą - jos naudą, riziką ir ko tikėtis - galite priimti pagrįstus sprendimus dėl šeimos kūrimo kelionės.
Tarptautinė praktika ir skirtingi teisiniai modeliai
Užsienio valstybėse daugiausia įstatymais yra bandoma sureguliuoti iš surogacijos kylančias problemas, susijusias su civiliniais klausimais: tėvystės nustatymu, vaiko pilietybe, įvaikinimu ir pan. Tačiau pagrindinis valstybių keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar surogacija turėtų būti uždrausta kaip reiškinys, prieštaraujantis gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, ar priešingai - ją reikėtų legalizuoti, sureglamentuojant su šia technologija susijusius klausimus. Akademikai sutaria vienu klausimus - šios srities palikti įstatymiškai nesureguliuotos negalima.
Jungtinėse Valstijose dauguma valstijų turi įstatymus, susijusius su surogacija, tačiau teisinis reglamentavimas varijuoja nuo visiško surogacijos draudimo ir jos kriminalizavimo iki pakankamai liberalaus požiūrio (vienose valstijose - griežtai uždrausta; kitose - griežtai reglamentuojama). Indijoje surogacija legalizuota nuo 2002 m. („reprodukcinio turizmo“ šalis). Izraelyje, kaip ir Indijoje, leidžiama bet kokios rūšies surogacija (tačiau visos surogacijos sutartys privalo būti patvirtintos teisme; sutikimas dėl surogatinės motinystės turi būti patvirtintas specialaus komiteto, susidedančio iš socialinių darbuotojų, gydytojų ir religinių veikėjų).
Taip pat skaitykite: Surogatinės motinystės perspektyvos Lietuvoje
Liberalus požiūris į surogaciją yra Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Danijoje. Šiose šalyse yra leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota. Graikija išsiskiria tuo, kad poroms, siekiančioms pasinaudoti altruistine surogacija, pirmiausia reikia gauti teismo leidimą. Toks reikalavimas įsigaliojo nuo 2002 m., siekiant geriau užtikrinti surogatei teises bei įvertinti, ar moteris sutinka tapti surogate laisva valia ir niekieno neverčiama.
Europos Sąjungoje: net 19-oje iš 28 valstybių nėra surogacijos sritį reglamentuojančių įstatymų (2008 m. duomenimis). Šešiose valstybėse surogacija yra uždrausta, keturiose iš jų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Griežčiausiai už surogaciją yra baudžiama Italijoje. Italijoje šios veiklos subjektu yra pripažįstami tarpininkai, vaisingumo klinikos ir jose dirbantys gydytojai. Šiems asmenims už surogacijos procedūros organizavimą ir įgyvendinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 6 metų ir bauda nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų. Tarpininkai, kaip nusikalstamos veikos subjektai, yra pripažįstami ir Prancūzijoje. Vokietijoje įstatymai baudžiamąją atsakomybę numato tiems, kurie atlieka dirbtinio apvaisinimo procedūras surogatei. Vienintelėje Portugalijoje baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir surogatei.
Surogacija komercinėse rinkose: reprodukcijos turizmas ir rizikos pavyzdžiai
Pasaulį apskrieję vaizdai su beveik šimtu surogatinių motinų pagimdytų kūdikių, „apgyvendintų“ viename Kijevo viešbutyje, atskleidė ne tik kūdikių verslo mastą Ukrainoje, bet ir atkreipė pasaulio dėmesį į surogatinės motinystės problemą. Reportažas atskleidė ir tai, ko nenorėta atskleisti - komercinio kūdikių verslo mastą Ukrainoje. Apie 80 proc. klientų kainą už vaiko išnešiojimą ir visus kitus su gimdymu susijusius kaštus Ukrainoje svyruoja nuo 28 tūkst. iki 40 tūkst. eurų, bet gali būti ir brangiau. Surogacijos sutartyje numatyta, jog kūdikio tėvai turi būti susituokusi vyro ir moters pora. „BioTexCom“ svetainėje rašoma, kad surogatinė motina už kūdikio pagimdymą gauna nuo 14 iki 16 tūkst. eurų.
Vinicos mieste gyvenanti 39 metų moteris pasakojo, jog už išnešiotą ir pagimdytą kūdikį gautus pinigus panaudojo buto paskolos banke pradiniam įnašui. Kita surogatinė motina antrą kartą ryžosi sudaryti surogacijos sutartį - gimdyti dvynukus porai iš Kinijos, už kuriuos bus sumokėta 16 tūkst. eurų. Gimdyti į Kijevą moteris atvyko iš mažo Ukrainos miestelio, kartu su ja Reprodukcijos centro išnuomotame bute apsigyveno vyras ir mažametis jų sūnus.
Lietuvos teisinė situacija ir politinė diskusija
Surogacija Lietuvoje nėra įteisinta, t.y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. 2001 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V skirsnio „Dirbtinis apvaisinimas“ 3.154 straipsnyje yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Pagal Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, dirbtinio apvaisinimo įstatymas turėjo būti parengtas iki 2002 m. gegužės 1 d. Nors buvo parengti ir svarstyti keli dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai, tačiau toks teisės aktas nėra priimtas, o dirbtinio apvaisinimo atlikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Taip pat skaitykite: Surogatinė motinystė: teisė ir etika
Vertinant pasaulinės praktikos atžvilgiu, šis įsakymas yra kontraversiškas teisės aktas, jis neapima visų svarbiausių dirbtinio apvaisinimo problemų, kurios turėtų būti teisiškai reglamentuojamos, taigi turi spragų ir atsilieka nuo realaus gyvenimo: nepakankamai sureguliuota embrionų ir lytinių ląstelių apsauga; moters kiaušiąlastės donorystė; spermos banko problema; surogacija; reikalavimai lytinių ląstelių donorams; atsakomybė už dirbtinio apvaisinimo tvarkos pažeidimą. Esminis klausimas lieka tai, kad dirbtinis apvaisinimas leidžiamas tik susituokusiai moteriai ir tik jos sutuoktinio sperma.
2002 m. grupė Seimo narių parengė Reprodukcinės sveikatos įstatymą, tačiau Seimas jam nepritarė (atmestas 2005 m.). 2014 m. parengtas naujas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas. 2002-2004 m. Sveikatos apsaugos ministerija parengė dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektus, kurie susilaukė kritikos ir įstatymo priėmimas įstrigo. Seime 2010 m. buvo įregistruoti du įstatymų projektai: liberalus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas (XIP-2388) ir konservatyvesnis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas (Nr. XIP-2502). Liberaliajame projekte įteisinama donoro lytinių ląstelių donorystė ir embrionų užšaldymas; konservatyviame projekte - procedūra atliekama tik sutuoktiniams ir embrionų skaičius ribojamas.
Politikos ir visuomenės nuomonės įvairovė Lietuvoje
Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, smerkiančią surogaciją. „Svarbu, kaip į tą surogatinę motinystę pažiūrėsime. Pasaulyje yra daug garsių moterų, kurios neturi laiko vaikams išnešioti, nes daro karjerą, todėl nori surogatinės motinystės ir turi tam pinigų. Bet yra kita medalio pusė - medicininės priežastys. Pavyzdžiui, jaunai moteriai nustatomas gimdos kaklelio vėžys... Tokiais atvejais atsiranda poreikis surogatinei motinystei, bet Lietuvoje šito mes niekaip išspręsti negalime. Tad tokios surogatinės motinystės poreikis Lietuvoje išties būtų.“
Kiti Seimo nariai ir ekspertai teigia, kad surogacija turėtų būti sureglamentuota, bet neuždrausta, pabrėždami, jog surogacija yra pajėgi išspręsti nevaisingumo problemas. Tačiau pripažįstama, kad kai kuriais atvejais surogacija gali tapti prekybos žmonėmis forma, ypač kai ji yra vienintelis moters pragyvenimo šaltinis. Dalies politikų nuomone, reikia skatinti altruistinę surogaciją artimoje aplinkoje, tačiau tai kelia ir moralinių, ir finansinių klausimų: kas mokės už procedūras, ar donorystė turėtų būti atlygintina, kaip užkirsti kelią išnaudojimui.
Etiniai argumentai prieš surogaciją
Priešininkų teigimu, surogacija prieštarauja ne tik gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, bet ir lemia dar didesnes problemas, tokias kaip: moterų išnaudojimas, prievarta, prekyba žmonėmis, organais ir kūdikiais. Vergovė, išnaudojimas ir gimdų nuomos rinka - taip surogaciją apibūdina jos priešininkai. Anot jų, surogacija yra moteris ir vaikus žeminanti praktika, o neturtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais. Surogacija vadinamas susitarimas, dažnai paremtas teisine sutartimi, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais.
Taip pat skaitykite: Surogatinės motinystės praktika ir teisinė bazė Lenkijoje
Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į emocines pasekmes surogatei: nutraukiamas pagimdžiusios moters ryšys su vaiku; moteris sudaiktinama, išnuomojama kaip inkubatorius; po gimdymo moteris teisiškai ir emociškai gali būti palikta nuošaly. Danų spaudoje aprašytas atvejis, kai moteris, pagimdžiusi kitai artimai moteriai kūdikį, patyrė didžiulių fiziologinių sunkumų: dėl pieno atsiradimo krūtyse, kurį teko nutraukti, dėl sunkaus atsigavimo po gimdymo; nekalbant apie pogimdyminę depresiją.
Argumentai už reguliavimą ir (tam tikrą) legalizaciją
Surogacijos šalininkai pasisako už tai, kad surogacija būtų įteisinta, o visos su ja susijusios problemos - teisiškai sureguliuotos. Didėjantis surogacijos populiarumas lemia tai, kad kiekviena šalis anksčiau ar vėliau susidurs su surogacijos keliamomis problemomis. Akademikai sutaria, jog šios srities palikti įstatymiškai nesureguliuotos negalima. Laikytasi nuomonės, kad geriausia spręsti surogacijos klausimus per įstatyminį reguliavimą: aiškiai nustatyti teises ir pareigas, garantuoti surogatei apsaugą, užtikrinti vaiko teises ir aiškias tėvystės procedūras.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos narys teigia: „Laikyčiausi tokio požiūrio, kad surogaciją reikėtų sureglamentuoti, bet neuždrausti žmonėms tokios galimybės. Žmonės turi įvairių priežasčių, kodėl nusprendžia pasinaudoti surogacija... Surogacija yra pajėgi išspręsti šią problemą.“
Teisiniai pavojai Lietuvoje: prekyba žmonėmis ir baudžiamoji atsakomybė
Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų); baudžiamojo kodekso 157 str.). Iki šiol Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nėra priimtas. Šiuo metu Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi minėtu 1999 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Šiame teisės akte aprašyti tik dirbtinio apvaisinimo būdai ir sąlygos, taigi toks minimalus reglamentavimas sudaro sąlygas privačioms medicinos įstaigoms pagalbinio apvaisinimo procedūras teikti nekontroliuojamai.
Socialiniai ir demografiniai faktoriai
1970 m. pabaigoje nevaisingų porų skaičius pasaulyje siekė 5%. Šiais laikais, šis skaičius išaugo iki 10-15%. Pasak kai kurių pranešimų, šis skaičius yra didesnis nei 30%. Vadovaujantis Statistikos departamento tyrimo duomenimis, apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų. Iš jų tik 2 proc. gauname tam tikrą pagalbą arba paslaugas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys primena, jog šis socialinis poreikis didėja, todėl sprendimų atidėliojimas neišsprendžia problemos.
Kaip suderinti teises ir apsaugą: siūlymai ir praktiniai žingsniai
Norint sureglamentuoti surogaciją, būtina aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais ji leidžiama (medicinė būtinybė, altruistinė surogacija artimoje aplinkoje ir pan.), nustatyti surogatinės motinos teises ir pareigas, užtikrinti psichologinę ir medicininę priežiūrą, nustatyti finansinio atlygio ribas arba draudimą komercinei surogacijai ir sudaryti aiškias taisykles dėl tėvystės nustatymo po gimimo. Tokios nuostatos galėtų padėti mažinti išnaudojimo riziką ir užtikrinti vaiko interesų prioritetą.
Surogatinės motinystės teisė – paaiškinta Jeilio teisės profesoriaus
Lentelė: Surogacijos reguliavimo modelių palyginimas (santrauka)
| Modelis | Pagrindinės nuostatos | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Uždraudimas | Visiška kriminalizacija arba draudimas; dažnai numatyta baudžiamoji atsakomybė | Italija (griežta bausmė organizatoriams), kai kurios ES valstybės |
| Ribotas leidimas (altruistinė) | Leidžiama neatlygintina surogacija, griežta reglamentacija, teisiniai leidimai | Jungtinė Karalystė, Graikija, Danija |
| Liberalus reguliavimas | Leidžiama komercinė ir/altruistinė surogacija, aiškios sutartys ir teisinės procedūros | JAV kai kurios valstijos, Izraelis, Indija (komercinė praktika ankstesniais metais) |
Etiniai klausimai, kuriems reikia diskusijos
- Ar surogacija privalo būti uždrausta kaip reiškinys, prieštaraujantis gerai moralei?
- Kaip užtikrinti, kad moters apsisprendimas taptų surogate būtų laisvas ir nevaržomas ekonominių spaudimų?
- Kaip apsaugoti vaiko teises ir nustatyti tėvystę aiškiai ir skaidriai?
- Ar ir kaip reglamentuoti finansinį atlyginimą surogatei, kad neatsirastų prekybos žmonėmis rizika?
- Kaip organizuoti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant reprodukcinio turizmo problemas?
Diskusija apie surogatinę motinystę Lietuvoje yra gyva ir prieštaringa. Kai kurie politikai ir medikai ragina įteisinti bei griežtai sureglamentuoti surogaciją tam, kad būtų užtikrinta medicininė pagalba ir apsauga nevaisingoms šeimoms, kiti pabrėžia moralines ir socialines grėsmes, išnaudojimą bei prekybos žmonėmis pavojų. Nors pasaulyje egzistuoja skirtingi modeliai, visuomenės, teisės ir medicinos bendruomenių dialogas yra būtinas, kad būtų rastas sprendimas, atitinkantis tiek žmogaus teisių apsaugos, tiek pažeidžiamiausių asmenų saugumo ir vaiko interesų principus.
Apie surogaciją būtina kalbėti remiantis faktais, etiniais principais ir dėmesiu žmogaus orumui; taip pat reikalingas išsamus įstatyminis reguliavimas, kad nebūtų palikta spragų, leidžiančių klestėti neetiškoms praktikos formoms.
tags: #surogatine #motinyste #etar