Surogatinė motinystė, arba pakaitinė motinystė, yra vis dažniau aptariamas reprodukcinės medicinos klausimas. Tai susitarimas, kai moteris sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais. Šis metodas suteikia galimybę turėti genetiškai artimą vaiką bent vienam iš būsimų tėvų, kai natūralus nėštumas yra neįmanomas. Surogacijos reglamentavimas pasaulyje labai skiriasi, todėl svarbu išanalizuoti teisinius ir etinius šios praktikos aspektus.
Yra du pagrindiniai surogatinės motinystės būdai:
- Gestacinė surogacija: Moteris išnešioja kitos poros kūdikį, kai moters kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą. Tokiu atveju surogatinė motina neturi genetinio ryšio su kūdikiu.
- Tradicinė surogacija: Pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro sperma. Šiuo atveju surogatinė motina turi genetinį ryšį su kūdikiu.
Abiem atvejais pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas bei pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės.
Surogacijos Reglamentavimas Pasaulyje
Surogacijos reglamentavimas pasaulyje yra labai skirtingas.
Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje nelegali jokia surogacijos forma. Jungtinė Karalystė leidžia surogatinės motinystės paslaugomis naudotis jos piliečiams, jei tai altruistiška, tai yra, neatlygintinai. Portugalija leidžia surogaciją heteroseksualioms poroms, turinčioms sveikatos problemų. Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje bei Čekijoje nėra įstatymų, kuriais būtų pripažinta surogacija, todėl nėra galimybės perduoti tėvystę užsakovams.
Taip pat skaitykite: Surogatinė motinystė: teisė ir etika
Ukraina yra viena skurdžiausių Europos šalių, kurioje veikia net kelios dešimtys surogatinės motinystės agentūrų. Skirtingai nei JAV, kur surogatinė motina už užsakyto kūdikio išnešiojimą ir pagimdymą gauna apie 21 000 eurų, ukrainietėms yra mokama vos 8 000 eurų.
Surogatinė Motinystė Lietuvoje
Lietuvoje surogacija nėra įteisinta, t. y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Pasak G. Bogdanskienės, Europoje surogatinė motinystė yra draudžiama - vaikas priklauso gimdyvei, o ne tai, kurios kiaušialąstės buvo panaudotos. Jos nuomone, vilčių, kad Europoje surogacija bus įteisinta, yra mažai.
Kelerius pastaruosius metus Seime vyko aktyvios diskusijos dėl surogatinės motinystės įteisinimo Lietuvoje. Pirminiam siūlymui sulaukus gausios parlamentarų bei visuomenės kritikos, dabar Laisvės partijos narė Morgana Danielė pakaitinės motinystės įteisinimo Lietuvoje temą palietė kitu kampu - akcentuodama Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymas Lietuvoje
Lietuvoje galiojančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali gauti tik susituokusios poros ar partnerystės sutartį sudarę asmenys. Tačiau Seimo narė M. Danielė teigia, kad neteisinga, jog šiuo metu vienišos mūsų šalies moterys arba nesusituokusios, nevaisingos poros negali pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis. Parlamentarė tokią poziciją grindžia tarptautinių žmogaus teisių konvencijose ir nacionaliniuose teisės aktuose nurodytais teiginiais, kad visi turime lygias teises į šeimos planavimą.
Be to, M. Danielės teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje daugėja finansiškai ir emociškai pasiruošusių moterų, kurios sprendimą dėl motinystės gali priimti pačios. Anot politikės, netrūksta ir situacijų, kai moteris yra pasirengusi motinystei, tačiau šalia savęs dar neturi tinkamo partnerio. Tokiu atveju viliamasi, kad partneris gali atsirasti ir vėliau, tačiau biologinis laikrodis nelaukia.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
„Teoriškai vienišai moteriai norą susilaukti vaiko įmanoma išpildyti per spermos donorystę arba per (ne)pažįstamą žmogų. Mokslo pažanga tai leidžia padaryti legaliai, neieškant vienos nakties nuotykio. Pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga šios moterys gali 16-oje Europos valstybių, tarp kurių ir mūsų kaimyninės Latvija bei Estija. Tačiau Lietuvoje vienišoms moterims vis dar neleidžiama tokiu būdu įgyvendinti savo prigimtinės teisės susilaukti vaikų“, - teigia M. Danielė.
Politikės nuomone, ribojama galimybė gauti vaisingumo priežiūros paslaugas neigiamą poveikį daro ne tik vienišoms moterims, bet ir nesusituokusioms nevaisingoms poras. Dėl to M. Danielė skatina valstybę remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų taikymą visiems žmonėms, nediskriminuojant jų pagal šeimyninę padėtį.
Surogatinės motinystės tema Lietuvoje yra ypač poliarizuojanti. Dar 2021 m. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė siūlymą įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę. Pagal pasiūlymą, tokia paslauga būtų prieinama toms moterims, kurioms nėštumas fiziologiškai negalimas. Tokiu scenarijumi, surogatinė motina įsipareigotų „naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai“.
Tačiau šį SAM siūlymą visuomenė įvertinos itin prieštaringai. Prekybos žmonėmis srityje dirbantys specialistai atkreipė dėmesį, kad pritarus tokiam siūlymui, moters gimda būtų vertinama kaip prekė. Be to, Lietuvoje atsivertų dar viena niša išnaudojimui ir medicininiam turizmui.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė atvirai pareiškė, kad surogatinė motinystė yra panašus į išnaudojimą veiksmas.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
„Kalbant apie gestacinę surogaciją, kai in vitro apvaisintą embrioną įkėlus į moters gimdą ji išnešioja, pagimdo ir pagal sutartį vaikelį atiduoda jį užsakiusiems asmenims, manau, kad tai yra neleistinas, panašus į išnaudojimą veiksmas“, - sakė K. Mišinienė ir pabrėžė, kad moters gimda taptų „preke, valdoma įstatymų, kontraktų, užsakovų“.
Negana to, dar 2020 m. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Gitanas Nausėda, visa Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija buvo aktyviai raginami pasmerkti bet kokios formos surogaciją ir reprodukcinį turizmą.
Dokumentu raginta imtis veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos (ES) šalyse, surogacija būtų uždrausta. Rezoliucijoje teigta, kad „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma“.
Tuo tarpu pastaraisiais mėnesiais vis garsiau kalbama, kad naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas iš tiesų yra tik dūmų uždanga, po kuria slypi tas pats siekis Lietuvoje įteisinti surogaciją. Apie tai prabilo kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas.
Nors iš tiesų įstatymas numato, kad dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik moteriai ir su ja gyvenančiam sutuoktiniui ar partneriui, bet nėra abejonių, jog ilgainiui, teisės aktas bus panaudotas ir tos pačios lyties vaikų susilaukti norinčių asmenų porų atžvilgiu arba surogatinei motinystei įteisinti.
Nuomonių Išsiskyrimas
Į Seimo narės M. Danielės nuomonę, jog pagalbinio apvaisinimo procedūros turėtų būti prieinamos ir vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms, greitai sureagavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis į tokius siūlymus ragina pažvelgti logiškai ir skatina nepamiršti visuomenės ir kolegų parlamentarų pastabų, kad vaikas nėra šuo ar katė, kurio galima tiesiog užsinorėti.
„Labai įdomu, kad siekiama pagalbinio apvaisinimo teisę įteisinti žmonėms, kurie nenori įsipareigojimo santuokai, taičiau įsipareigoti auginti vaiką „sutiktų“. Jei jau pasiryžtama tam, tai kodėl netinka santuoka? Kodėl galvojama tik apie norinčiuosius turėti vaikų, o apie vaikus negalvojama? Kur yra vaiko teisė žinoti abu tėvus? Kur yra vaiko teisė augti su tėčiu ir mama? Tiesa, gyvenime neretai nutinka, kad to nepavyksta įgyvendinti, bet valstybė pati tokių nepageidaujamų trūkumų neturėtų kurti ir skatinti“, - teigia politikas.
Jis taip pat svarsto, kad tokio pasiūlymo esmė gali būti susijusi su galimybe ateityje dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos paslaugas pritaikyti ir homoseksualioms poroms.
„Žinom, kaip jautriai Lietuvos visuomenė reaguoja į vienalyčių porų įsivaikinimo ir vaikų auginimo klausimą. Tai štai jums ir „ėjimas žirgu“. Dar vienas gudrus žingsnelis bent jau moteriškoms vienos lyties poroms atverti vartelius turėti vaikų ir juos auginti. Net nereikia tos poros niekur registruoti, nes teisę įgytų ir „vieniša moteris“, kuriai pasak Morganos „tiksi laikrodis“, o reikiamo „partnerio“šalia neatsiranda“, - mano A. Veryga.
Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė dėmesį atkreipia į tai, kad Seimo nariai dirbtinio apvaisinimo bei surogacijos klausimu savo nuomonę keičia it kojines ir nesilaiko bendrinių partinių ideologinių vertybių.
Politikė pateikia rengiamų įstatymų projektų dokumentaciją, kuri parodo, kad socialdemokratai taip pat vis dažniau perima Laisvės partijos siūlomas iniciatyvas ir projektus.
„Paradoksas, bet Morganos Danielės parengtą projektą pirmiausiai pasirašė ne, ne Raškevičius…o G. Paluckas. Socialdemokratas“, - pažymi A. Širinskienė.
Saugumo Aspektai
JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad surogatinė motinystė gali tapti net saugumo problema nacionaliniu mastu, mat Amerikoje pastebima tendencija, kad turtingi Kinijos piliečiai samdo amerikietes kaip surogatines motinas, kad šios pagimdytų vaikus. Tokie vaikai tampa JAV piliečiais, tačiau iš tiesų gyvena Kinijoje, perima šios šalies kultūrą, tradicijas ir, žinoma, politiką.
Kaip teigia „Heritage Foundation“ mokslinė bendradarbė ir Nepriklausomo moterų forumo ekspertė Emma Waters, vis daugiau Kinijos piliečių, jau sulaukusių vaisingo amžiaus, samdo amerikiečių surogatines motinas vien dėl to, kad šis reprodukcijos būdas Kinijoje yra neteisėtas. Nors daugelis tokių Kinijos piliečių iš tiesų gali siekti tiesiog savo svajonės sukurti šeimą išsipildymo, kartu tokia praktika tampa rizika ir ilgainiui gali leisti Kinijai visiškai įsiskverbti į JAV politiką.
„Kai kalbama apie Kinijos skverbimąsi į visus Amerikos gyvenimo aspektus, tai yra didžiulė grėsmė. Atrodo, kad tikrai akivaizdus to tęsinys yra JAV piliečiai, kurie iš tiesų bus visiški kinai“, - teigia ekspertė.
E. Waters pasakoja, kad pasirinkus tokį surogacijos metodą, embrionai implantuojami surogatinei motinai, kuri vaiką išnešioja Jungtinėse Valstijose. Šie Kinijos piliečių vaikai įgyja ir išlaiko visas JAV pilietybės teises, nors įprastai būna auginami Kinijoje.
„Kai kalbama apie faktinį stebėjimą, kas yra šie tėvai, kas yra vaikai ar net koks yra Kinijos dalyvavimas, šiuo metu to padaryti iš esmės neįmanoma. Tai tikrai yra laukiniai nevaisingumo gydymo Vakarai“, - aiškina E. Waters.
Kinija ilgus dešimtmečius vykdė griežtą „vieno vaiko“ politiką, tačiau 2015 m. Kinijos vyriausybė sušvelnino šeimos planavimo taisykles ir leido poroms turėti daugiau vaikų. Kai kurios provincijos taip pat pakeitė įstatymus, kad nesusituokę asmenys galėtų registruoti vaikus ir kreiptis dėl socialinės rūpybos paslaugų.
Surogatinė Motinystė Ukrainoje Karo Metu
Ukrainos parlamento nariai teigia, kad kol vyksta karas, užsieniečiams neturėtų būti leidžiama naudotis ukrainiečių surogatinių motinų paslaugomis. Tačiau ji taip pat nori liberalizuoti teisės aktus, skirtus LGBT poroms. Šio mėnesio pradžioje paskelbtame įstatymo 6475-D projekte taip pat atskleidžiami reikalavimai ukrainietei moteriai, norinčiai tapti surogatine motina, ir sukuriamas teisinis pagrindas registruoti užsienyje gyvenančius numatomus tėvus.
„Ši sritis visiškai nereglamentuota”, - britų laikraščiui „The Times” teigia viena iš įstatymo projekto autorių - prezidento V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas” narė Viktorija Vahnier. Pasak „The Times”, šalies surogatinės motinystės klinikos teigia, kad įstatymas nueina per toli ir sunaikins jų industriją. Ihoris Pechenoha, „Biotexcom” klinikos, vienos didžiausių surogatinės motinystės organizacijų karo nuniokotoje šalyje, medicinos direktorius, įstatymo projektą pavadino nesąmone.
Tačiau V. Vahnier mano, kad teisės aktas būtinas siekiant nustatyti aiškias surogatinės motinystės ir kitų reprodukcinių procesų, įskaitant dirbtinį apvaisinimą, taisykles ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę, kai jos pažeidžiamos. Pasak jos, Ukraina tapo surogatinės motinystės „turizmo meka”.
Be šių apribojimų, parlamento komitetas taip pat nori išplėsti surogatinės motinystės galimybes: jei anksčiau surogatinę motiną galėjo samdyti tik heteroseksualios poros, dabar surogatinės motinystės paslaugomis galės naudotis ir užsienyje susituokusios homoseksualios poros. Įstatyme 6475-D nurodyta, kad susituokusios poros iš užsienio gali naudotis surogatinių motinų paslaugomis. Primenama, kad užsieniečiams Ukraina yra viena iš populiariausių krypčių susilaukti vaiko per surogatinę motinystę.
Surogatinės motinos nuolat susidurdavo su pasirinkimu - bėgti ar likti karo paveiktoje šalyje. Kaip teigiama, išvykimas iš Ukrainos reikštų teisinį netikrumą, nes kitose šalyse surogatinės motinos dažnai pripažįstamos biologinėmis motinomis. Daugybė agentūrų perkėlė savo veiklą į kitas Rytų Europos šalis, pavyzdžiui, Gruziją, kurioje taip pat galioja liberalūs surogatinės motinystės įstatymai.
Etiniai ir Teisiniai Aspektai
Pagrindinės teisinės dilemos, susijusios su surogatine motinyste, yra klausimai, ką turėtume laikyti teisėtais vaiko tėvais, kokios surogatinės motinos (ypač jei ji turi genetinį ryšį su vaiku) teisės į vaiką, kaip nustatomos tėvų „užsakovų“ tėvų teisės ir pareigos, kaip užtikrinti, kad surogacijos leidimas neskatintų prekybos žmonėmis ir vaiko teisių pažeidimų.
A. Rudomanskis pabrėžė, kad legalizavimas turėtų būti griežtai reguliuojamas, saugant surogatinių motinų teises, užtikrinant vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir išvengiant komercinės surogacijos dėl išnaudojimo.
Surogacijos šalininkai pasisako už tai, kad surogacija būtų įteisinta, o visos su ja susijusios problemos - teisiškai sureguliuotos. Tuo tarpu oponentų nuomonė yra priešinga. Jų teigimu, surogacija prieštarauja ne tik gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, bet ir lemia dar didesnes problemas, tokias kaip: moterų išnaudojimas, prievarta, prekyba žmonėmis, organais ir kūdikiais.
Surogatinės Motinystės Kaina
Vis dėlto tapti tėvais šiuo būdu nėra nei paprasta, nei pigu.
Vergovė, išnaudojimas ir gimdų nuomos rinka - taip surogaciją apibūdina jos priešininkai. Anot jų, surogacija yra moteris ir vaikus žeminanti praktika, o neturtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais.
Surogacija vadinamas susitarimas, dažnai paremtas teisine sutartimi, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais. Kritikos rezoliucijos projektui turi Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos narys Artūras Rudomanskis.
„Tačiau surogacija, kaip reiškinys, daugeliu atveju yra naudinga. Nors ji teisiškai dar neišgvildenta, yra daug neatsakytų klausimų šiuo aspektu. (...) Laikyčiausi tokio požiūrio, kad surogaciją reikėtų sureglamentuoti, bet neuždrausti žmonėms tokios galimybės. Žmonės turi įvairių priežasčių, kodėl nusprendžia pasinaudoti surogacija, bet to negali padaryti Lietuvoje. Dalis porų nevaisingos, turi ligų, negalią, jie negali turėti vaikų įprastu būdu, tačiau jų nori. Surogacija yra pajėgi išspręsti šią problemą“, - tvirtina A. Rudomanskis.
Vis dėlto jis sutinka, kad kai kuriais atvejais surogacija gali tapti ir prekybos žmonėmis forma. Taip gali nutikti, kai surogacija būtų vienintelis moters pragyvenimo šaltinis, o būsimieji tėvai ją išnaudoja kaip gyvą organizmą, kuris gali padėti susilaukti vaikų, svarsto A. Rudomanskis.
Rezoliucijos iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sako, kad kalbėti apie surogaciją paskatino situacija Ukrainoje.
Ukrainoje surogatinių motinų pagimdyti kūdikiai - įstrigę šalyje dėl koronaviruso pandemijos uždarytų sienų. Pasak Seimo narės, turtingesni Europos Sąjungos valstybių piliečiai surogacijai išnaudoja Ukrainos moteris, kadangi jų valstybėse ji nelegali.
„Tos moterys kaip trečiojo pasaulio (valstybių pilietės - LRT.lt), kaip Indijos, kaip kitų valstybių, traktuojamos kaip inkubatoriai. Tai negarbinga. Tai yra gėdinga. (...) Tai, kad mūsų pašonėje, Ukrainoje, tokia praktika vykdoma iš Europos šalių piliečių pusės, tai žemina Ukrainą ir verčia ją pažeisti tarptautinius įsipareigojimus“, - tvirtina V. Aleknaitė-Abramikienė.
Kaip aiškina V. Aleknaitė-Abramikienė, šiuo metu Ukrainoje yra didelis nesusipratimas, kai Ukraina komerciniu pagrindu atiduoda gimusius vaikus užsakovams. Pasak konservatorės, grėsmes dėl surogatinės motinystės yra priėmusios ir Jungtinės Tautos, ir Europos Parlamentas.
Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso numato, kad nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu. Tai reiškia, kad ta moteris, kuri jį pagimdo, pripažįstama kaip jo mama, argumentuoja V. Aleknaitė-Abramikienė.
tags: #surogatine #motinyste #latvijoje