Nevaisingų porų skaičius pasaulyje nuolat auga. 1970 m. pabaigoje jis siekė 5%, o šiais laikais išaugo iki 10-15%. Pasak kai kurių pranešimų, šis skaičius yra didesnis nei 30%. Dėl įvairių priežasčių, kai kurios poros negali susilaukti vaikų natūraliu būdu, todėl ieško alternatyvių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų - surogatinė motinystė.
Kas yra surogatinė motinystė?
Pakaitnė motinỹstė, surogãtinė motinỹstė (lot. surrogatus - pasiūlytas vietoj kito), donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti vaisių ir pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai atsisakydama į jį motinystės teisių. Surogacija teisine prasme - tai susitarimas tarp dviejų šalių, kuriuo surogatinė motina (ji gali būti ir genetinė motina) sutinka atlygintinai arba neatlygintinai būti apvaisinta dirbtinio apvaisinimo būdu, išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti, o kūdikiui gimus atsisakyti visų motinystės teisių į jį kitos sutarties šalies (būsimų tėvų, užsakovų) naudai.
Surogacija yra įsivaikinimo alternatyva ir būdas turėti kūdikį, kuris būtų genetiškai artimas nors vienam iš būsimų vaiko tėvų. Tačiau kartu tai jautrus politinis ir socialinis klausimas, keliantis daug teisinių bei etinių klausimų.
Surogatinės motinystės būdai:
- Moteris išnešioja kitos poros kūdikį (žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą).
- Pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro sperma.
Dėl pakaitinės motinystės pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas, pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės.
Dirbtinio apvaisinimo metodas pirmą kartą buvo taikytas 1978 m. Didžiojoje Britanijoje. Pirmasis kūdikis išnešiotas surogatinės motinos gimė 1986 m.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Sodros numerį
Teisinis surogatinės motinystės reglamentavimas pasaulyje
Surogacijos reglamentavimas pasaulyje yra labai skirtingas: vienose valstybėse narėse ji yra teisėta (pvz., Baltarusija, Ukraina, kai kurios JAV valstijos), konkrečiai reglamentuojama, o kitose - neteisėta arba tiesiog nereglamentuojama.
Pagrindinės teisinės dilemos, susijusios su surogatine motinyste, yra klausimai, ką turėtume laikyti teisėtais vaiko tėvais, kokios surogatinės motinos (ypač jei ji turi genetinį ryšį su vaiku) teisės į vaiką, kaip nustatomos tėvų „užsakovų“ tėvų teisės ir pareigos, kaip užtikrinti, kad surogacijos leidimas neskatintų prekybos žmonėmis ir vaiko teisių pažeidimų.
Užsienio valstybėse daugiausia įstatymais yra bandoma sureguliuoti iš surogacijos kylančias problemas, susijusias su civiliniais klausimais: tėvystės nustatymu, vaiko pilietybe, įvaikinimu ir pan. Tačiau pagrindinis valstybių keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar surogacija turėtų būti uždrausta kaip reiškinys, prieštaraujantis gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, ar priešingai - ją reikėtų legalizuoti, sureglamentuojant su šia technologija susijusius klausimus. Akademikai sutaria vienu klausimus -šios srities palikti įstatymiškai nesureguliuotos negalima.
Štai keletas pavyzdžių, kaip surogatinė motinystė reglamentuojama skirtingose šalyse:
- JAV: Dauguma valstijų turi išleidusios savo įstatymus, susijusius su surogacija, tačiau teisinis reglamentavimas varijuoja nuo visiško surogacijos draudimo ir jos kriminalizavimo iki pakankamai liberalaus požiūrio (vienose valstijose (Mičigano, Vašingtono, Kolumbijos) - griežtai uždrausta; kitose - griežtai reglamentuojama (Arkanzase, Floridoje, Ilinojuje, Nevadoje, Teksase, Jutoje, Virdžinijoje).
- Europa: Net 19-oje iš 28 valstybių valstybių narių nėra surogacijos sritį reglamentuojančių įstatymų (2008 m. duomenimis). Šešiose valstybėse surogacija yra uždrausta, keturiose iš jų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Griežčiausiai už surogaciją yra baudžiama Italijoje.
- Jungtinė Karalystė, Graikija, Danija: Šiose šalyse yra leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota. Graikija iš šių šalių išsiskiria tuo, kad poroms, siekiančioms pasinaudoti altruistine surogacija, pirmiausia reikia gauti teismo leidimą.
- Indija, Izraelis: Leidžiama bet kokios rūšies surogacija (tačiau visos surogacijos sutartys privalo būti patvirtintos teisme; sutikimas dėl surogatinės motinystės turi būti patvirtintas specialaus komiteto, susidedančio iš socialinių darbuotojų, gydytojų ir religinių veikėjų.).
- Armėnija, Kirgizija: Įstatymai nustato standartus, kad surogatinės motinos neturi teisės atsisakyti atiduoti kūdikį asmenims ar susituokusioms poroms, kurie naudojo apvaisinimo technologijas ir yra sudarę susitarimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į situaciją Ukrainoje, kur surogatinė motinystė nėra draudžiama ir tuo užsiima specializuotos klinikos. Dėl uždarytų sienų COVID-19 pandemijos metu, tėvai iš įvairių šalių negalėjo pasiimti kūdikių, kuriuos pagimdė surogatinės motinos ukrainietės, o tai sukėlė didelį susirūpinimą dėl vaikų teisių apsaugos.
Taip pat skaitykite: Pagalba netekusiems globos
Surogatinė motinystė Lietuvoje
Surogacija Lietuvoje nėra įteisinta, t.y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų); baudžiamojo kodekso 157 str.
Jei surogatine mama Lietuvoje pagimdys, tai ir vaikas pagal musu salies istatymus bus jos, neturesite i gimusi kudiki jokiu teisiu. Užplauks moteriai vaiką sau pasilikti ir jūs nieko dėl to padaryti negalėsit, nes juk ji pagimdė tai teoriškai jos vaikas. Anot advokato Ginto Gustaičio, jei lietuvių pora užsienyje susilauks kūdikio su surogatine motina ir bus pasirašytos visos įmanomos sutartys, klinika nepaaiškins, kas bus, kai šeima su tuo vaiku grįš į Lietuvą. „Čia neužtenka pasakyti, kad surogatinė motinystė Lietuvoje - nelegali. Surogatinė motinystė yra kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas. Netgi yra pradėtų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose, o už šią veiką baudžiama vienintele bausme - laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų. Lietuvoje, mano žiniomis, jau yra nuteistų žmonių analogiškose situacijose“, - įspėjo advokatas.
Nors surogatinė motinystė Lietuvoje nėra legali, dirbtinis apvaisinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Tačiau šis įsakymas atsilieka nuo dabarties medicinos mokslo ir praktikos ir turi spragų, pavyzdžiui, nepakankamai sureguliuota embrionų ir lytinių ląstelių apsauga, moters kiaušialąstės donorystė, spermos banko problema, surogacija, reikalavimai lytinių ląstelių donorams ir atsakomybė už dirbtinio apvaisinimo tvarkos pažeidimą.
Seime buvo įregistruoti dviejų dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų projektai, tačiau iki šiol Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nėra priimtas.
Etiniai surogatinės motinystės aspektai
Surogacija yra ne tik teisinis, bet ir etinis klausimas. Surogacijos šalininkai pasisako už tai, kad surogacija būtų įteisinta, o visos su ja susijusios problemos - teisiškai sureguliuotos. Tuo tarpu oponentų nuomonė yra priešinga. Jų teigimu, surogacija prieštarauja ne tik gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, bet ir lemia dar didesnes problemas, tokias kaip: moterų išnaudojimas, prievarta, prekyba žmonėmis, organais ir kūdikiais.
Taip pat skaitykite: Tarpusavio priklausomybės įtaka santykiams
Religinių bendruomenių pozicija surogacijos klausimu yra prieštaringa (kontraversiška).
Svarbu atsižvelgti į tai, kad didėjantis surogacijos populiarumas lemia tai, kad kiekviena šalis anksčiau ar vėliau susidurs su surogacijos keliamomis problemomis.
Prieš tris savaites išgirdome apie naują Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvą: surogatinės motinystės įteisinimą Lietuvoje. Teigiama, kad tai galiotų tik artimoje aplinkoje (mama galėtų išnešioti vaiką dukrai, sesuo sesei, gal brolienei), tačiau, kiek teko girdėti, pačiame SAM teikiamame įstatymo projekte tai nėra apibrėžta. Tad kyla pagrįstų įtarimų, kad moters įsčiomis galėtų būti prekiaujama, kas jau vyksta Rusijoje, Ukrainoje, Indijoje ir kituose neturtinguose kraštuose.
Žvelgiant į teisinę iniciatyvos pusę akivaizdu, kad ji pažeistų dabar galiojančias Civilinio kodekso nuostatas, vaiko gimimo pažymėjime atmetančias bet kokias abejones dėl fakto, kad mama yra būtent ta, kuri jį pagimdė.
Tačiau, gilinantis į teisinius ir komercinius viso šio reiškinio aspektus, iškyla kiti, daug svarbesni: prenatalinio laiko - kūdikio ir motinos ryšio motinos įsčiose svarbos devalvavimas. Laikas iki gimimo, kuris yra vienas esmingiausių etapų, lemiančių tolesnį dvasinį ir emocinį ryšį tarp kūdikio ir motinos, nubraukiamas tarsi būtų visiškai bevertis. Kokios tokio pasirinkimo pasekmės tolesniam kūdikio gyvenimui? Kas nutinka motinoms, pardavusioms savo įsčias? Kokios pasekmės kyla jos fizinei ir psichinei sveikatai?
Neonatologė dr. Eglė Markūnienė, paklausta apie prenatalinio laiko svarbą motinai ir kūdikiui, atsako, kad motinos ir vaiko ryšys mezgasi nuo termino „kūdikis galvoje“, nuo mergaitės, dar žaidžiančios lėlėmis, noro, ilgesio svajoti apie tai, kokia ji bus mama. „Aplinka - o ypač šeima - turėtų padėti jai eiti į tą tapsmą. Tai yra sudėtingi procesai, vyksta neuroprogramavimas, kurį mokslas jau yra ištyrinėjęs. Tik bėda, kad surogatinės motinystės atvejį traktuojame selektyviai, - teigia pašnekovė. - Pastojusi moteris turėtų išlikti atvira ateinančiai gyvybei, nors, aišku, dažnai tai tampa iššūkiu. Tinkamiausias amžius moteriai susilaukti vaikų yra laikotarpis tarp dvidešimties ir trisdešimties metų, tuomet jos organizmas yra lyg namas, paruoštas priimti gyvybę. Psichologiškai pasiruošiama motinystei maždaug sulaukus 25 metų, o tėvystei -- apie 27-us metus. Aišku, kalbu apie vidurkį. Pradėjus lauktis kūdikio kinta hormonai moters organizme, jos kūnas rengiasi nešioti naują gyvybę. Nuo aštuntosios nėštumo savaitės jau yra fiksuojama vaisiaus smegenų veikla.
Pasak E. Markūnienės, pradėjusi lauktis moteris save turėtų nuteikti troškimui, kad jos vaikas būtų laimingas, o ne vien ji pati. Jei mama jaudinasi, tai dar nėra blogai, nes tam tikras streso lygis yra naudingas. „Bet tik klausimas - kokia to streso kilmė? Kas, jei jis kyla dėl skyrybų? O kas rūpinasi surogatine motina? Kas ją motyvuoja? Pinigai? Jei mes būtume tokie altruistai, jau seniai gyventume rojuje. Gražiausiais terminais galime pridengti finansinius interesus. Vaikas įsčiose gerte sugeria mamos emocijas, mintis, vyksta jo pasąmonės programavimas. Ir kokius mes turėsime žmones, nesusiformavus motinos ir vaisiaus prieraišumui?“ - tokį klausimą kelia pašnekovė.
Tuo tarpu surogatinė mama save ruošia nebūti mama. Ir vaikas tame gyvena, jųdviejų ryšys su motina neužsimegs; toks vaikas sunkiai užmegs ryšį su bet kokiu kitu žmogumi.
Psichologė dr. Giedrė Širvinskienė, paklausta apie tai, kokios fiziologinės ir psichologinės pasekmės gali kilti mamai, iš kurios paimamas kūdikis ir atiduodamas kitai moteriai, teigia, kad moterų, sutinkančių tapti surogatinėmis motinomis, patirtys yra labai sudėtingos. Didžioji dalis šį kelią renkasi dėl finansinių sunkumų, ir jos, traktuojamos kaip daiktas, tampa dar labiau pažeidžiamos. „Einama prieš moters prigimtį: nėštumas yra fiziologinis ir psichologinis procesas, paliečiantis moterį, ją keičiantis. Jau iki gimimo formuojasi prieraišumas tarp kūdikio ir motinos. Jo pagrindas yra biologinis: nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiame laikotarpyje išsiskiria oksitocinas, vadinamas meilės hormonu. Moteris, priimdama sprendimą, gali vienaip viską įsivaizduoti, bet ji nešioja vaisių 9 mėnesius, jaučia jo judesius, užsimezga artimiausias žmogiškasis ryšys ir ta patirtis daug ką keičia.
Pasak G. Širvinskienės, viena vertus, prieraišumas surogatinės motinystės atveju yra mažesnis nei biologinės, ir dėl to tai vaiko raidai yra mažiau palanki aplinka. Moteris žino, kad su kūdikiu reikės išsiskirti ir stengiasi neprisirišti. Kita vertus, jis visgi susiformuoja, ir atsiskyrimas nėra lengvas, tyrimai rodo, kad apie 30 procentų surogatinių motinų patiria sielvartą, neviltį, emocinį skausmą po išsiskyrimo su kūdikiu. Tik klausimas, kam jos rūpi toje situacijoje? Kad ir žinodama, jog kūdikį nešioja tam, kad jį atiduotų, išsiskyrimą su naujagimiu tokia moteris išgyvena kaip netektį, didėja pogimdyminės depresijos rizika. „Surogaciją vertinu kaip žmogaus išnaudojimą, sudaiktinimą - tiek surogatinės motinos, tiek vaiko atveju. Einama prieš prigimtį drastiškais ir didžiuliais žingsniais labai žiauriu būdu. Europos Sąjungoje komercinė surogacija yra nelegali, tik kai kuriose šalyse leidžiama altruistinė motinystė. Bet ar surogacija komercinė, ar altruistinė, tai jos esmės nekeičia. Juk gimusių vaikų neparduodame, neperkame, neskoliname ir nedovanojame. Tas pats turėtų galioti visuose vaiko raidos etapuose, net ir labai ankstyvuose. Negalime žiūrėti į šiuos klausimus vien iš norėjimo turėti vaikų perspektyvos…“ - pastebi G.
Psichologė cituoja liudijimą iš kokybinio tyrimo, atlikto Irane, kai buvo apklausiamos surogatinės motinos. Jauna moteris taip apibūdino savo savijautą: „Po gimdymo, kūdikį atidavus tėvams, aš kentėjau nuo sunkios depresijos, negalėjau rūpintis savo pačios vaikais, negalėjau tęsti studijų, nenorėjau matyti savo vyro. Galvojau, kad, jei jis būtų turėjęs pinigų, man nebūtų reikėję to patirti. Aš nuvykau pas savo tėvus ir šešis mėnesius ten gyvendama pradėjau gydymą. „Ir įdomu, ar tai rūpi šių teisės aktų rengėjams?“ - klausia G. Širvinskienė.
Surogatinės motinystės kaina
Vis dėl to tapti tėvais šiuo būdu nėra nei paprasta, nei pigu. Portalas today.com paskaičiavo, kiek kainuoja surogatinė motinystė. Netrukus vaikelio šiuo metodu susilauksianti Destiny Blackmon puikiai žino atsakymą.
„Iš viso, sakyčiau, apie 100 tūkstančių JAV dolerių - kiaušinėliai, advokatai, kelionės, mokestis mamos“, - vardija ji.
Nors suma daugelį pribloškia, Destiny kad ilga ir varginanti kelionė iki tampant tėvais, buvo to verta. Tiesa, kaina gali būti labai skirtinga.
„Yra labai daug veiksnių, kurie galiausiai nulems kainą, tačiau vidurkis, įskaitant kompensaciją mamai, agentūros mokesčius, teisinius mokesčius, draudimą, medicinines išlaidas yra apie 125-175 tūkst. JAV dolerių“, - sako agentūros siūlančios surogatinės motinystės paslaugas „Family Match Consulting“ įkūrėjas Stephanie's Levichas.
Siekdamos susisiekti su galimomis surogatėmis (taip vadinamos surogatinės motinos), daugelis šeimų dirba su agentūromis. Nuo medicininių surogačių ir kiaušialąsčių bei spermos donorų apžiūrų, visoms šalims teikiamų konsultavimo paslaugų, pagalbos tėvams suprasti draudimo sutartis iki derybų dėl surogatinės motinystės teisinių sąlygų - kiekvienoje agentūroje kainos labai skiriasi.
Už vaiko išnešiojimą surogatinei motinai sumokama vidutiniškai 30-60 tūkst. JAV dolerių. Į tai įskaičiuota medicininiai moters patikrinimai, vaiko išnešiojimas, gimdymas, būsimos mamos išlaidų kompensavimas ir kiti. Dažniausiai atlyginimas priklauso nuo atstumo (JAV ar užsienyje gyvena motina) ir nuo to, ar moteris jau dirbo surogatine motina. Be to, šis mokestis gali padidėti, jei moteriai teks nešioti dvynukus ar trynukus bei gimdyti cezario operacijos būdu.
Nuo 5 iki 15 tūkst. JAV dolerių reikės skirti teisinėms išlaidoms. Kaina priklausys taip pat nuo vietos ir advokato patirties.
Surogatinė motina nešioja genetiškai nesusijusį vaisių - jis yra sukuriamas iš donorų (tėčio ir mamos) spermos ir kiaušialąstės. Tai kainuoja taip pat apie 20-30 tūkst. JAV dolerių. Tuomet pagalbinio apvaisinimo būdu jis implantuojamas į surogatinę mamą.
Jei dėl tam tikrų priežasčių moteris neturi kiaušinėlių, tuomet jų donorystė kainuos dar 20-30 tūkst. JAV dolerių.
Kiekviena pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje (IVF) kainuoja apie 10-15 tūkst. JAV dolerių.
Papildomai tenka sumokėti ir surogatinės motinos sveikatos draudimą - 10-30 tūkst.
| Išlaidos | Suma (JAV doleriais) |
|---|---|
| Surogatinės motinos kompensacija | 30,000 - 60,000 |
| Teisinės išlaidos | 5,000 - 15,000 |
| Donorų sperma ir kiaušialąstės | 20,000 - 30,000 |
| Kiaušinėlių donorystė (jei reikalinga) | 20,000 - 30,000 |
| Pagalbinis apvaisinimas (IVF) | 10,000 - 15,000 |
| Surogatinės motinos sveikatos draudimas | 10,000 - 30,000 |
tags: #ka #reiskia #surogatine #motinyste