Smurtas prieš moteris vis dar yra rimta problema visoje Europos Sąjungoje, ir ypač - Lietuvoje. Viena iš trijų moterų pasaulyje susidūrė ar susidurs su partnerio smurtu, rodo Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenys.
Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje tebėra opi problema. Lietuvoje iš visų užregistruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų, 90 proc. smurtautojų buvo vyrai, o 80 proc. aukų moterys. Tai rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia 9 vaikai, o didžioji dalis smurtinių situacijų susidaro artimiausioje vaiko aplinkoje. Smurtas prieš vaikus pasireiškia įvairiomis formomis: fizine, seksualine ir emocine. Jis gali vykti namuose, mokykloje, bendruomenėje ar internete, o smurtautojai gali būti šeimos nariai, tolimesni giminaičiai, mokytojai, kaimynai, nepažįstamieji ar net kiti vaikai.
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, net 61 proc. 13-17 metų amžiaus paauglių nurodė patyrę kurios nors rūšies smurtą, iš jų pusė (51 proc.) smurtą patyrė per pastaruosius du mėnesius. Taigi beveik trečdalis paauglių šiuo metu patiria smurtą. Tarp smurto rūšių vyrauja psichologinis smurtas (38,9 proc.), fizinis smurtas (27,1 proc.) ir seksualinė prievarta internete (26,8 proc.). Daugiau nei pusė (54,5 proc.) paauglių bent vienos rūšies smurtą patyrė daugiau nei vieną kartą. Gauti tyrimo duomenys leidžia manyti, kad tik apie nedidelę dalį smurtą patyrusių vaikų yra sužinoma ar pranešama.
„Smurto atvejų yra daugiau, negu pranešama tarnyboms. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių: žmonės vengia pranešti, neatpažįsta kai kurių smurto formų, nepasitiki institucijomis. Pavyzdžiui, patys vaikai gali nesuprasti, kad tai jau yra netinkamas elgesys, ypač jei tai vyksta artimiausioje aplinkoje“, - sako Vilniaus universiteto mokslininkė ir Paramos vaikams centro programos „Esame saugūs“ vadovė dr.
Taip pat skaitykite: Programos prieš smurtą
Smurto artimoje aplinkoje atveju labai svarbu laiku suteikti pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui. Nuo 2012 m. 2013 m. SPC buvo suteikta pagalba beveik 5000 smurtą patyrusių asmenų.
Policijos departamento duomenimis, 2013 metais policija gavo 21 615 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, 2012 metais buvo užregistruota 18 268 pranešimų. Iš pernai gautų pranešimų dėl daugiau nei 10 tūkst. (46 proc.
Kol kas Lietuvoje nėra sisteminio požiūrio į smurto lyties pagrindu apraiškas ir jų prevenciją. Viena iš svarbių grandžių, kovojant su smurtu lyties pagrindu yra pilietinė visuomenė. Nevyriausybinės organizacijos čia atlieka svarbų vaidmenį.
Programa VEIKIAM! siekia sumažinti smurto lyties pagrindu apraiškas mūsų visuomenėje, sutelkiant ir įgalinant šioje temoje veikti įvairias nevyriausybines organizacijas. Programos metu bus stiprinami bendrieji organizacijų gebėjimai bei skatinama veikti kartu ieškant sprendimų. Organizacijos dalyvaus mentorystės programoje ir galės gauti finansavimą advokacijos projektams.
Programa VEIKIAM! kvietimas teikti paraiškas vyksta nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. spalio 5 d. 23.59 val. Rugpjūčio 27 d. vyks informacinis susitikimas. Paraiška (su visais priedais) turi būti pateikta tik elektroniniu formatu ir išsiųsta atitinkamu el. paštu iki paraiškų pateikimo termino pabaigos 2025 m. spalio 5 d.
Taip pat skaitykite: Globos įstaigos Lietuvoje: smurto prevencija
Programa VEIKIAM! parengė ir įgyvendina VšĮ „Atviros Lietuvos fondas“, VšĮ „Lygių galimybių plėtros centras”, taip pat Centras Marta Latvijoje ir Moterų paramos ir informacijos centras Estijoje. Programa finansuojama Europos Komisijos DAPHNE programos lėšomis. 2024-2027 metais jai bus skirta 2,9 mln.
Socialinė pagalba emocinį smurtą patiriantiems vyrams: kreiptis pagalbos gali kiekvienas
Programa "Esame Saugūs"
Paramos vaikams centro psichologai ir psichoterapeutai sukūrė pirmąją smurto prieš vaikus prevencijos programą Lietuvoje „Esame saugūs“, skirtą visoms vaikų amžiaus grupėms, įskaitant vaikus, turinčius raidos iššūkių. Mokslinį programos veiksmingumo tyrimą atliko Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės: tyrimo vadovė doc. Inga Truskauskaitė, pagrindinės tyrėjos dr. Monika Kvedaraitė ir dr. I. Daniūnaitė. Įgyvendinant programą siekiama mažinti smurto prieš vaikus pasireiškimą, mokoma atpažinti netinkamą elgesį, paaiškinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos.
„Šia programa, kurios efektyvumą mes tikrinome, siekiama suteikti žinių tiek tėvams, tiek vaikams apie tai, kas yra ir kas nėra smurtas. Dažnai smurtas kyla ne iš noro kam nors sąmoningai pakenkti, bet kaip būdas įtvirtinti savo poziciją, parodyti savo galią ar kaip auklėjimo metodas. Nesuprantant tokio elgesio padarinių, smurtas gali tapti kultūros dalimi, kuri perduodama iš kartos į kartą. Kuo anksčiau šį ciklą sustabdysime, tuo mažiau smurto matysime mūsų visuomenėje ateityje“, - teigia tyrimo vadovė doc. I.
Programą „Esame saugūs“ Lietuvoje vykdo 79 įstaigos, joje jau dalyvavo beveik 3000 vaikų, paauglių ir jų tėvų ar globėjų. Programą įgyvendina psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir auklėtojai, baigę Paramos vaikams centro mokymus.
Dr. M. „Tokio masto tyrimas pareikalavo labai daug darbo ir išteklių. Bendradarbiavome su 20 Lietuvos ugdymo įstaigų. Į kiekvieną ugdymo įstaigą vyko apmokyta tyrėjų komanda, kiekvienoje įstaigoje tyrimas vyko trimis etapais. Prevencinės programos užsiėmimai yra pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms: vaikams iki 6 metų, 7-10 ir 11-18 metų vaikams ir mokyklinio amžiaus vaikams, turintiems raidos iššūkių.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių ugdymo apžvalga
Programos „Esame saugūs“ įgyvendinimas įstaigoje vyko keliais etapais. Pirmiausia buvo organizuojamas programos pristatymas bendruomenei, siekiant supažindinti jos narius su programos tikslais, įgyvendinimo principais ir eiga įstaigoje. Paskaitose tėvams ir globėjams buvo suteikiama žinių, kaip apsaugoti vaikus, atpažinti galimus smurto požymius ir tinkamai reaguoti į tokias situacijas. Pasak doc. I.
Pasakodama apie tai, kaip vyko užsiėmimai vaikams, dr. I. Daniūnaitė pažymi, kad kiekvienas užsiėmimas buvo pritaikytas pagal vaikų amžių ir pateikiamas per žaidimus ar praktines užduotis. Pasak jos, programai įgyvendinti buvo apmokyta po du specialistus iš kiekvienos ugdymo įstaigos, jie gavo išsamią medžiagą su veiklų aprašymais, užduotimis ir priemonėmis.
Vėliau mokyklos parinko po dvi klases, kurios buvo padalintos į dvi mažesnes grupes, siekiant užtikrinti saugią aplinką jautrioms temoms aptarinėti. „Mokyklos užsiėmimus turėjo surengti per du mėnesius (4 grupelės po 5-6 užsiėmimus kiekvienoje įstaigoje). Pavyzdžiui, pirmo užsiėmimo tema - vaiko teisės. Tikslas - kad vaikai suprastų savo teises, kad žinotų, jog neturi patirti jokio smurto ir gali gauti pagalbą. Tuomet atsižvelgiant į amžių yra pateikiama užduotis - tai gali būti žaidimas, praktinė užduotis ir pan. Pavyzdžiui, mažesniems vaikams būdavo rodomi paveikslėliai, kuriuose yra vaizduojama situacija, ir klausiama, ką jie mato, ką jie supranta, kaip vaikas tokioje situacijoje jaučiasi ir pan.“, - pasakoja dr. I.
Tyrimas atskleidė, kad programa „Esame saugūs“ reikšmingai pagerino vaikų žinias apie smurtą ir saugų elgesį visose amžiaus grupėse - nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki vyresnių paauglių.
„Prieš tyrimą ikimokyklinio amžiaus vaikai ir raidos iššūkių turintys vaikai turėjo mažiausiai žinių apie kūno saugumą. Programa parodė, kad po užsiėmimų šios žinios smarkiai pagerėjo. Kūno saugumas jiems buvo daugiausia klausimų kelianti tema - kai kurie vaikai nežinojo, kas yra intymios kūno vietos ir kad kiti žmonės negali jų liesti. Pradinių klasių vaikai turėjo mažai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį, pavyzdžiui, ar galima rėkti ant vaiko, jei šis blogai elgiasi. Taigi dalyvavimas programoje „Esame saugūs“ šiai grupei reikšmingai prisidėjo gerinant žinias apie vaiko teisę nebūti skriaudžiamam. Paaugliai, kaip ir pradinukai, turėjo mažiausiai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį, po programos jų padaugėjo. Mane labai džiugino, kad paauglių grupėje smarkiai pagerėjo supratimas apie jausmų svarbą atpažįstant smurtą“, - tyrimo rezultatus apžvelgia vadovė doc. I.
Tyrimas parodė, kad po programos dalyviai jautėsi saugesni mokykloje, o tai buvo susiję su tuo, kad jie įgijo daugiau žinių apie smurtą ir saugų elgesį. Vaikų žinios pagerėjo įvairiose srityse, tokiose kaip teisė nebūti skriaudžiamiems, neleistinas smurtinis elgesys, kreipimosi pagalbos svarba ir jausmų vaidmuo atpažįstant smurtą. Be to, programos poveikis buvo matomas ne tik iš žinių, bet ir iš nuostatų bei elgesio pokyčių. Dalyvių žinių apie smurtą ir saugų elgesį padaugėjimas buvo susijęs su pritarimo agresyviam elgesiui sumažėjimu praėjus dviem mėnesiams po programos. Vyresnių paauglių grupėje žinių padaugėjimas buvo susiję su mažesniu agresyvaus elgesio pasireiškimu.
Mokslinis prevencinės programos „Esame saugūs“ veiksmingumo tyrimas - pirmasis Lietuvoje, įtraukęs ikimokyklinio amžiaus ir raidos sutrikimų turinčius vaikus į smurto prevencijos analizę.
„Tai, kad programa patvirtinta nacionaliniu lygmeniu, iš esmės viską keičia. Šiuo metu mokyklose rekomenduojama įgyvendinti tik Nacionalinės švietimo agentūros patvirtintas programas. Programos veiksmingumas įrodytas moksliniu tyrimu. Panašių programų yra daugiau, tačiau ši yra vienintelė specializuota ir sisteminga smurto prieš vaikus prevencijos programa, kurios veiksmingumas patvirtintas moksliškai“, - pabrėžia doc. I.
Pasak dr. I. Daniūnaitės, mokyklos aktyviai įsitraukė į programą, džiaugėsi rezultatais ir teigė gavusios vertingų įžvalgų: „Kitos įstaigos taip pat gali prisijungti prie programos, apsimokyti ir ją įgyvendinti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad programos mokymai padeda specialistams įveikti baimę kalbėti su vaikais sudėtingomis temomis. „Iš pradžių atrodo, kad bus sunku, bet vaikai noriai bendrauja ir kalbasi“, - teigia dr. I.
Smurtas mokykloje yra aktuali šiandienos problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šiuo metu parengta ir įgyvendinama nemažai prevencinių programų, kurios tikėtina padės sumažinti šio reiškinio paplitimą.
Vienas svarbiausių motyvų, paskatinusių imtis šios magistro darbo temos yra tai, kad remiantis jau atliktais tyrimais, kuriais vis bandoma įrodyti kas jau ir taip akivaizdžiai įrodyta (smurtas mūsų krašte yra labiausiai paplitęs tarp Europos valstybių) neatsiskleidžia nei moksleivių smurto Lietuvoje priežastys, nei tikresnės galimybės smurtą mažinti.
Įvairūs bandymai kovoti su šia problema diegiant smurto prevencines priemones švietimo įstaigose remiantis kitų šalių pavyzdžiu tikrai nėra tokie veiksmingi kaip kitur ir kaip yra skelbiami. Todėl mano manymu yra pirmiausia tikslinga domėtis, kuo grindžiamos efekty¬vios smurto prevencinės programos ir kaip jose įvertinami ir įtraukiami socialiniai ryšiai?
Keliant šį klausimą labiausiai parūpo panagrinėti kiek veiksminga gali būti Lietuvoje siūloma ir jau taikoma moksleivių patyčių prevencijos programa Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur aš mokytojauju. Man dalyvaujant mokykloje yra vykdomas Olweus patyčių prevencinės programos projektas: atliktas dviejų etapų sociologinis tyrimas, pravestas aiškinamasis darbas ir moksleivių bei pedagogų mokymai, visi (tame tarpe ir moksleivių tėvai) supažindinti su gautais rezultatais; ir dabar toliau dirbama, siekiant mažinti smurtą (patyčias) mokykloje.
Šio darbo pagrindinis tikslas išsiaiškinti smurtinio elgesio priežastis mokykloje ir tolimesnius socialinius veiksnius ir galimybes socialiniai destrukcijai mažinti stiprinant asmens vertę. Pirmoje teorinėje darbo dalyje apžvelgiamas asmens ir laisvės sampratos problema, kurios pasėkoje mokiniai ir pradeda smurtauti, Antroje dalyje yra pateikiamas smurto apibrėžimas, pateikiamos smurtautojo ir aukos charakteristikos, nagrinėjamos smurto priežastys ir pasekmės. Trečioje darbo dalyje apžvelgiamos prevencinių priemonių būtinybė ir galimybės, priežastys skatinančios šios prevencijos būtinumą ir pristatoma Olweus patyčių prevencinės programos veikla. 4 dalyje pateikiamas tyrimas, kurio dėka paaiškėjo, kad smurtas mokykloje pasireiškia įvairiomis formomis ir iš daugelio asmenų, tačiau kodėl pasireiškia ir ką reikia keisti, kad jis mažėtų arba visai išnyktų.
Mokytojų interviu tik patvirtino šios patyčių prevencinės programos neveiksmingumą mūsų mokykloje, todėl šio darbo naujumas pasireiškia tuo, kad norint sustabdyti smurtą tarp moksleivių reikia rodyti patiems pavyzdį, būti autoritetu, kaip įrodymas pateikiamas mano asmeninis dialogas su mokiniais, kaip vienas iš būdų mažinti smurtą tarp mokinių.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir praktinės rekomendacijos dėl smurto prevencijos mokykloje, kurios turėtų ne tik padėti užkirsti kelią smurto pasireiškimui bet jį visai panaikinti. O tai įmanoma tik pasitelkus krikščioniškąją antropologija ir besąlygišku asmens vertingumu, kuris atsiskleidžia santykyje ir meilės dėka. Skatinti bendradarbiavimą tarp tėvų, mokytojų ir mokinių siekiant bendrų tikslų t.y.
Svarbiausias programos tikslas - valstybiniu mastu mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį. Ta reikia padidinti visuomenės supratimą apie įvairias smurto apraiškas, jų padarinius ir būtinybę užkirsti kelią smurtui, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui; tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmą“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ji taip pat priminė, smurtą patyrę asmenys neturėtų tylėti, o kreiptis į policiją bei priimti siūlomą Specializuotos pagalbos centrų pagalbą.
Paramos vaikams centras kartu su partneriais 2021-2023 m. įgyvendino projektą „Įgalinti vaikai ir šeimos: smurto prevencijos ir intervencijos paslaugų modelis“. Projekto metu sukurta ir Lietuvoje įdiegta prevencinė programa vaikams ir šeimoms bei plečiamas specializuotų paslaugų prieinamumas smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms.
2021 m. vasario - kovo mėn. - Suorganizuota konferencija „Įgalinti vaikai ir šeimos: kaip apsaugoti vaikus nuo smurto“.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės atveria kelią įrodymais grįstoms prevencijos strategijoms, kurios padeda išvengti smurto prieš vaikus dar prieš jam prasidedant.
Asociatyvi Shutterstock nuotr. Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės atveria kelią įrodymais grįstoms prevencijos strategijoms, kurios padeda išvengti smurto prieš vaikus dar prieš jam prasidedant.
Programos "Esame Saugūs" Rezultatai
Tyrimas atskleidė, kad programa „Esame saugūs“ reikšmingai pagerino vaikų žinias apie smurtą ir saugų elgesį visose amžiaus grupėse - nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki vyresnių paauglių.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir raidos iššūkių turintys vaikai: Prieš tyrimą turėjo mažiausiai žinių apie kūno saugumą. Po užsiėmimų šios žinios smarkiai pagerėjo.
- Pradinių klasių vaikai: Turėjo mažai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį. Dalyvavimas programoje reikšmingai prisidėjo gerinant žinias apie vaiko teisę nebūti skriaudžiamam.
- Paaugliai: Kaip ir pradinukai, turėjo mažiausiai žinių apie neleistiną smurtinį elgesį, po programos jų padaugėjo. Smarkiai pagerėjo supratimas apie jausmų svarbą atpažįstant smurtą.
Tyrimas parodė, kad po programos dalyviai jautėsi saugesni mokykloje, o tai buvo susiję su tuo, kad jie įgijo daugiau žinių apie smurtą ir saugų elgesį. Vaikų žinios pagerėjo įvairiose srityse, tokiose kaip teisė nebūti skriaudžiamiems, neleistinas smurtinis elgesys, kreipimosi pagalbos svarba ir jausmų vaidmuo atpažįstant smurtą. Be to, programos poveikis buvo matomas ne tik iš žinių, bet ir iš nuostatų bei elgesio pokyčių. Dalyvių žinių apie smurtą ir saugų elgesį padaugėjimas buvo susijęs su pritarimo agresyviam elgesiui sumažėjimu praėjus dviem mėnesiams po programos. Vyresnių paauglių grupėje žinių padaugėjimas buvo susijęs su mažesniu agresyvaus elgesio pasireiškimu.
tags: #prevencine #programa #pries #smurta