Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo eigai didelę įtaką daro ne vien šeima, darbas, socialiniai tinklai, bet ir konkrečios valstybės socialinė politika. Gerovės valstybės vykdoma socialinė politika - socialinė apsauga, švietimas, sveikatos apsauga, užimtumo ir būsto politika - apima visą žmogaus gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Vykdomos politikos ir šalies socio-ekonominio bei kultūrinio konteksto padiktuotus gyvenimo eigos režimus tiria mokslininkai visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Todėl yra svarbu suprasti, kokius gyvenimo sprendimus šie režimai diktuoja.
Gyvenimo eigos režimas - tai bendra gyvenimo eigos kiekvienoje šalyje logika, atspindinti tos šalies institucinę struktūrą ar net šios struktūros padiktuota. Kaip toks režimas susiformuoja ir veikia? Socialinės politikos sistemos susieja skirtingus gyvenimo tarpsnius ir etapus. Pavyzdžiui, išsilavinimas jaunystėje pagerina gyvenimo galimybes suaugus, t. y. Pensijų sistemos reikalavimai apibrėžia pageidaujamą iš kiekvieno asmens darbinės veiklos trukmę. Tiems, kas tuos reikalavimus išpildo, pensijų sistema suteikia saugumo dėl pensijos garantijų senatvėje, t. y.
Kitos socialinės politikos priemonės - nedarbo draudimas, motinystės/tėvystės draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimas ir paslaugos, socialinė pagalba ir asmeninės socialinės paslaugos - leidžia užtikrinti įprasto gyvenimo būdo tęstinumą kai prarandamas darbas, ištinka nelaimingas atsitikimas, liga, gimsta vaikas ar kitais gyvenimo atvejais. Nustatytos taisyklės ir veikiančios institucijos suteikia aiškumo, socialinio saugumo. Iš kitos pusės - jos kelia reikalavimus, nubrėžia tam tikrą socialiai pageidaujamą gyvenimo eigos trajektoriją ir prisideda prie socialinių gyvenimo eigos normų formavimo. Nenuostabu, jog gyvenimo eigos režimų yra daug ir įvairių, be to jie kinta laike.
Vakarų mokslininkai išskiria tokius gyvenimo eigos režimų raidos etapus: iki-industrinį, industrinį, Fordistinį ir post-industrinį. Istoriškai vykstant industrializacijai XX a. pirmoje pusėje buvo pereinama link labiau standartizuotos, politizuotos ir institucionalizuotos gyvenimo eigos. Žmonėms masiškai kraustantis iš kaimo į miestus didėjo socialinės politikos ir jos institucijų svarba jų gyvenimuose, o taip pat ir tų institucijų galia formuojant žmonių gyvenimo eigą, panašias gyvenimo eigos trajektorijas.
Visgi, XX a. pabaigoje pastebimos post-industrinėms visuomenėms būdinga transformacija link labiau destandartizuotos, depolitizuotos ir reinstitucionalizuotos gyvenimo eigos ir individualizuotų bei didele įvairove pasižyminčių gyvenimo eigos trajektorijų. Pavyzdžiui, vis didesniu lankstumu pasižymi vaiko priežiūros išmokos. Šiuo metu jos Lietuvoje gali būti mokamos iki kol vaikui sueina dveji metai; vaiko priežiūros išmoka gali lanksčiai pasinaudoti ne tik mama ir tėtis, bet ir seneliai. Taip pat antrais vaiko priežiūros metais yra galimybė lanksčiai derinti darbą ir vaiko priežiūrą: dirbant vaiko priežiūros išmokos nėra mažinamos. Socialinės apsaugos sistema prisitaiko ir prie besikeičiančios darbo rinkos: vaiko priežiūros išmokas jau kelis metus gali gauti ir dirbantys savarankiškai. Taip pat Lietuvoje neseniai atsirado vaiko priežiūros išmokos pakankamo draudimo stažo neturintiems studentams ir moksleiviams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kalbant apie Lietuvą, ji kaip ir kitos išsivysčiusios šalys šiuo metu yra post-industriniame laikotarpyje. Tik šio laikotarpio įsivyravimas Lietuvoje buvo kiek vėlesnis, ne XX a. 8-ajame., o 10-ąjame deš. žengiant nuo planinės iki laisvosios rinkos ekonomikos. Reikia atkreipti dėmesį, jog naujai formuojama socialinė politika veikė ir veikia nestabiliame 1990-2022 kontekste: 90-ųjų hiper infliacija, 2000 m. Rusijos krizė, 2009 m. finansinė krizė ir 2020 m. Covid-19 pandemija, 2022 m. karas Ukrainoje - tai didelio nesaugumo ir neapibrėžtumo laikotarpiai, kurie ypač palietė jaunus darbingo amžiaus žmones, formavo, formuoja ir formuos jų gyvenimo eigos pasirinkimus jiems tampant suaugusiais.
Tyrimai ir "Segmentuotos Apsaugos" Gyvenimo Eigos Režimas
Vilniaus universiteto (VU) ir Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojų gyvenimo eiga yra segmentuota ir labiausiai orientuota į darbą. VU ir KU mokslininkų atlikta analizė rodo, jog Lietuva turi menkai integruotos „segmentuotos apsaugos“ gyvenimo eigos režimo bruožus. „Segmentuota apsauga“ reiškia sąlyginai išplėtotą ir plačia aprėptimi pasižyminčią socialinio draudimo sistemą bei menką už jos ribų esančių grupių socialinę apsaugą. Šį dualizmą Lietuvos socialinio draudimo sistemoje pastiprina nuo sovietmečio pilno užimtumo visuomenės išlikusi stipri dominuojanti orientacija į darbą.
Kitas sovietmečio paveldas - stipriai veikiantys elgesio struktūravimo ir normų formavimo mechanizmai, ypač per švietimą. Tokia sistema orientuoja jaunus žmones į nuoseklų perėjimą iš mokyklos į profesinio arba aukštojo mokymosi institucijas, vėliau - į darbo rinką, ir tik tuomet - šeimos formavimą. Socialinis saugumas senatvėje užtikrinamas tik turint ilgą darbo stažą, o nedalyvaujantiems socialinio draudimo sistemoje - skiriamos tik labai mažos šalpos pensijos. Šiuo metu jos siekia 173 eurus per mėnesį.
Gyvenimo eigos tyrimuose lyginant skirtingais metais gimusiųjų grupes (kohortas) galima įvertinti gyvenimo eigos kaitą. Šią kaitą, pavyzdžiui, gali iliustruoti svarbių suaugystę žyminčių pirmųjų įvykių - atsiskyrimo nuo tėvų šeimos, edukacijos pabaigos, darbinės karjeros pradžios, šeimos kūrimo amžius. Vertinant kokiame amžiuje konkretų įvykį patyrė 25 proc., 50 proc., 75 proc. kohortos narių, galima matyti ar vyko pokyčiai jaunimo elgesyje ir gyvenimo eigoje.
Lietuvoje 2018-2021 m. atlikto „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenimis, gimusių nuo 1970 m. iki 1989 m. Reikšmingiausi pokyčiai susiję su šeimos kūrimo elgesiu - santuoka ir vaikų gimdymas buvo ir toliau yra atidedami. Jie patiriami labai skirtingame amžiuje, ypač tarp vyrų. Šių įvykių patirtis ne universali ir šabloniška, o labai individuali ir destandartizuota. Šiuos įvykius iki 35 m. amžiaus patyrė tik pusė vyrų ir moterų, gimusių nuo 1980 m. Tiesa, atidedama ir pirmoji partnerystė (dažniausiai neregistruota), tačiau ją išbandė ženkliai didesnė po 1980 m.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Įdomu tai, kad toks elgesys savotiškai kertasi su vyraujančia nuomone apie idealų amžių tuoktis ir susilaukti pirmagimio. 2019 m. Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad gimusieji nuo 1970 m. iki 1989 m. vis dėlto laikosi gana vieningos nuomonės dėl idealaus santuokos ir pirmagimio susilaukimo amžiaus, kuris yra žymiai ankstesnis nei čia pateikiami skaičiai. Šių kohortų moterys nurodė idealų moterų partnerystės amžių - apie 21-22 m., santuokos amžių - apie 24 m. ir amžių susilaukti vaiko - apie 24-25 m. Atitinkamai vyrai nurodė idealų vyrų partnerystės amžių - apie 22-23 m., amžių susituokti apie 24-28 m. ir amžių susilaukti vaiko - apie 26-28 m.
„Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenys atskleidė, kad nuo 1970 m. iki 1989 m. gimusių vyrų ir moterų edukacijos pabaigos ir darbo (ne trumpesnio nei 6 mėn.) pradžios amžius iš esmės nepakito. Šie įvykiai tiek jaunesnėse, tiek vyresnėse kohortose stabiliai patiriami labai panašiame, maždaug 19-24 metų amžiaus tarpsnyje. Tai labiausiai suspausti laike - standartizuoti įvykiai. Todėl galima teigti, kad perėjimas į suaugystę Lietuvoje toliau išgyvena ne vien destandartizaciją ir individualizaciją, bet sykiu ir standartizaciją. Net pirmojo išėjimo iš tėvų namų amžius, nors ilgainiui ir turi tendenciją būti atidedamas, tačiau ne taip reikšmingai, kaip šeimos formavimo įvykiai.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad po 1980 m. gimusių kohortų gyvenimo eigos postmodernūs pokyčiai mūsų šalyje kol kas nerodo bendros vienkryptės tendencijos į labai įvairią, destandartizuotą ir individualizuotą patirtį tampant suaugusiuoju. Iš dalies matyti ir tam tikra tapsmo suaugusiuoju elgesio standartizacija edukacijos ir karjeros srityje, ką lemia „segmentuotos apsaugos“ gyvenimo eigos režimas.
Iš vienos pusės, tai rodo, jog gyvenimas Lietuvoje išlieka sąlyginai stabilus ir struktūruotas, iš kitos - mūsų gerovės valstybės sistema ir vykdoma socialinė politika galimai dar nėra pakankamai išplėtota, nesuteikia pakankamo lankstumo ir tebediktuoja gan griežtai apibrėžtą industrinėms visuomenėms būdingą gyvenimo eigą mūsų post-modernioje realybėje. Be to, vienodai didėjanti vyrų ir moterų partnerystės ir šeimos kūrimo įvairovė paradoksaliai rodo gyvenimo eigos supanašėjimą pagal lytį.
Šis straipsnis parengtas įgyvendinant LMT finansuojamą projektą „Užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje: 1980-2000 metais gimusiųjų gyvenimo eiga, elgsenos strategijos ir jų kontekstai“ (S-MIP-21-19). Panaudoti „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ duomenys iš projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ finansuoto ES pagal sutartį Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-01-0020 su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), taip pat Europos socialinio tyrimo, 9 bangos (2.0 duomenų leidimas), 2018-2019. Straipsnio autorės VU Filosofijos fakulteto mokslininkės doc. Jekaterina Navickė ir dr.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
SAUSIO FINANSŲ APŽVALGA: KĄ SVARBU ŽINOTI DABAR
Socialinės Garantijos Dirbantiems Užsieniečiams ir Valstybinio Socialinio Draudimo Sistema
Užsieniečiai iš trečiųjų šalių, teisėtai dirbantys Lietuvoje, įgauna teisę į visas socialines garantijas, kurios priklauso ir Lietuvos piliečiams. Valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys asmenys kiekvieną mėnesį moka mokesčius nuo savo atlyginimo. Dirbdamas pagal darbo sutartį, kiekvienas asmuo nuo gaunamo atlyginimo moka mokesčius.
Pagrindinės socialinės garantijos:
- Ligos pašalpa
- Motinystės pašalpa
- Motinystės/Tėvystės pašalpa
- Netekto darbingumo pensija
Ligos pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama dėl laikino nedarbingumo, ligos atveju arba vaikų priežiūrai, taip pat šeimos nario ligos atveju, jeigu jam yra būtina slauga. Ši pašalpa bus skiriama, jeigu asmuo buvo draustas ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius 12 mėnesių. Ši pašalpa skiriama, jeigu asmuo yra dirbantis, įskaitant bandomąjį laikotarpį bei paskutinę atleidimo iš darbo dieną. Pašalpa nėra mokama, jeigu asmuo tapo nedarbingu po atleidimo iš darbo dienos. Ligos pašalpos dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamųjų pajamų dydį per 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.
Motinystės pašalpa. Šią socialinę išmoką turi teisę gauti moterys už nėštumo ir gimdymo laikotarpį.
Motinystės/Tėvystės pašalpa. Ši pašalpa yra skiriama iki kol vaikui sueis vieneri arba dveji metai. Laikotarpis priklauso nuo apdraustojo. Gimus vaikui, ši pašalpa yra skiriama tik vienam iš tėvų. Tai gali būti tiek moteris, tiek vyras, kuris mokėjo socialinio draudimo įmokas. Jeigu yra pasirenkamas 1 metų vaiko priežiūros laikotarpis, mokama pašalpa negali būti didesnė kaip 100 % kompensuojamojo uždarbio.
Netekto darbingumo pensija. Ji yra skiriama bei mokama, kai asmuo yra tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju.
Naujausios Socialinių Išmokų Didinimo Iniciatyvos
Padidintos išmokos gyventojus pasieks vasarį, nes jos mokamos už praėjusį mėnesį. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Ši išmoka priklauso visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų, o jei jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą - iki 23 metų.
Auga ir papildoma išmoka vaikui. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms (jei šeimos pajamos neviršys 466 eurų vienam asmeniui per mėnesį), šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat vaikams su negalia papildoma išmoka padidėja nuo 72,10 iki 76,22 euro per mėnesį.
Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos. Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį. Daugiau pinigų sulauks ir nėščios moterys - vienkartinė išmoka joms auga nuo 450,10 iki 475,82 eurų.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Auga ir išmokos įvaikinusiems vaiką asmenims, vaiko laikinosios priežiūros išmoka. Vienkartinė išmoka jaunuoliams, kurie pasibaigus globai savarankiškai pradeda gyvenimą vienkartinė išmoka įsikurti didėja iki 5 550 eurų.
Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Gimus pirmajam vaikui bus skiriama 222 eurai, gimus antrajam vaikui - 296 eurai, o gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui - 370 eurų. Ši parama skiriama vaikams, kai bent vienas iš tėvų ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo deklaruoja gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Tai reiškia, kad daugiau paramos gaus tie žmonės, kuriems kasdien reikalinga pagalba ar slauga.
Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. 1,1 VRP siekianti pašalpa didėja nuo 243,10 iki 256,30 euro, 1,2 VRP - nuo 265,20 iki 279,60 euro, o 1,4 VRP - nuo 309,40 iki 326,20 euro.
Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų. Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro.
| Išmoka | Senas Dydis (eurais) | Naujas Dydis (eurais) |
|---|---|---|
| Vaiko pinigai (kiekvienam vaikui) | N/A | 129,50 |
| Papildoma išmoka vaikui (mažas pajamas gaunančioms šeimoms) | 72,10 | 76,22 |
| Vienkartinė išmoka gimus/įvaikinus vaiką | 770 | 814 (nuo birželio - 1036) |
| Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 | 444 |
| Vienkartinė išmoka jaunuoliams, kurie pasibaigus globai savarankiškai pradeda gyvenimą | N/A | 5 550 |
| Parama gimus pirmajam vaikui | N/A | 222 |
| Parama gimus antrajam vaikui | N/A | 296 |
| Parama gimus trečiajam ir kiekvienam paskesniam vaikui | N/A | 370 |
| Materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo atveju | 221 | 233 |
tags: #socialines #politikos #garantijos