Psichikos sveikata - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais.
„Bendruomeninis gydymas ne tik užtikrina humaniškesnį požiūrį į sergančiuosius, bet ir skatina jų savarankiškumą, leidžia efektyviau integruotis į visuomenę“, - teigia psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė, Pasaulinio psichikos sveikatos kolegų tinklo (Global Mental Health Peer Network) komiteto narė Živilė Valuckienė ir plačiau aptaria, kodėl bendruomeninis gydymo modelis yra naudingas tiek pacientui, tiek visuomenei.
Kas yra psichikos sveikatos sutrikimų gydymas bendruomenėse?
Gydymas bendruomenėse - tai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms jų gyvenamojoje vietoje ar specializuotuose namuose, bendruomenėje, jiems nevykstant į gydymo įstaigą, stacionarą ar gydytojo kabinetą.
Gydymas bendruomenėje yra į asmenį, jo gerovę, sveikimą bei integraciją orientuotas psichikos sveikatos priežiūros teikimas.
Skirtingai nei pagalbos teikimas stacionare, jis minimaliai apriboja, traumuoja ir izoliuoja asmenį nuo jo socialinės aplinkos, artimųjų, įprastos kasdienybės.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Kitaip nei ligoninėse, kur pagalba psichikos sveikatos sutrikimus turintiems asmenims orientuota į simptomų korekciją bei remiasi išskirtinai psichotropiniais medikamentais, bendruomeninio psichikos sveikatos priežiūros teikimo modelis yra biopsichosocialinis - teikiama kompleksinė pagalba, apimanti ne tik medikamentinę pagalbą, bet ir platų psichosocialinių intervencijų spektrą, socialinę pagalbą, palaikymo ir paramos programas, siekiant išlaikyti asmens savarankiškumą, gyvenimo įgūdžius.
Asmuo motyvuojamas darbinei, mokymosi ir socialinei veiklai, taip sumažinant dėl psichikos sveikatos sutrikimo patiriamą socialinę atskirtį, laisvių suvaržymus.
Didžiausia šio gydymo nauda asmeniui yra savarankiškumo išlaikymas, kuris tiesiogiai prisideda prie orumo puoselėjimo ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Toks modelis neapriboja asmens laisvės, nesuvaržo jo kasdienės veiklos, padeda išvengti socialinės izoliacijos ir lemia geresnius atsigavimo rezultatus.
Tai yra kur kas mažiau traumuojanti ir stigmatizuojanti patirtis nei gydymas psichiatrijos ligoninėje.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Bendruomenėje pagalbą gaunantis žmogus neatitraukiamas nuo kasdieninės, mokymosi ar darbinės veiklos, gali išlaikyti gaunamas pajamas, kiek galimybės leidžia pats pasirūpinti savo buitimi.
Bendruomeninių komandų įsitraukimas taip pat prisideda prie hospitalizacijos išlaidų mažinimo, ligoninių lovų užimtumo optimizavimo, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimo ir kokybės gerinimo.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokios pagabos modelio ilgalaikiai rezultatai yra žymiai geresni - jį taikant mažėja sutrikimų pasikartojimas ir pakartotinių hospitalizacijų skaičius.
Žmonės, kuriems teikiama pagalba bendruomenėje, pasiekia geresnių sveikimo ir sutrikimų pasikartojimo prevencijos rezultatų.
Be to, išvengiama perteklinio vaistų vartojimo, pagalbos teikimo stacionare ir su juo susijusios socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Teikiamos įvairios asmeniui reikalingos paslaugos - buities ir asmens sveikatos priežiūra, orientuota į specialistų paskirto atsigavimo plano įgyvendinimą (medikamentų vartojimą), psichiatrinė slauga, socialinė pagalba (informacija, konsultavimas, tarpininkavimas ir palyda įvairiose gyvenimo srityse), padedama ugdyti ir palaikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, motyvuojama laisvalaikio, darbinei ar mokymosi veiklai.
Jeigu asmuo paslaugos teikimo laikotarpiu hospitalizuojamas, specialistai lanko jį ligoninėje.
Teikiant pagalbą psichikos sveikatos srityje, svarbu suprasti, jog psichikos sveikatos krizę išgyvena ne tik tiesiogiai jos paveiktas asmuo, bet ir jo artimieji - šeima, kuriai taip pat teikiama pagalba ir konsultavimas susiklosčiusioje situacijoje.
Tradicinėje psichiatrijoje didžiausią iššūkį ir susirūpinimą kelia žmogaus teisių apsauga, kuri yra esminis kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagrindas.
Iš stacionaro išrašytas asmuo nėra motyvuojamas toliau gauti pagalbą arba kreiptis tolimesnei pagalbai, jis paliekamas likimo ir savo paties valiai bei artimųjų priežiūrai.
Bendruomenės komandos užtikrina tęstinį psichikos sveikatos paslaugų teikimą, asmens integravimąsi, asmeninės vertės, kūrybinės, mokymosi ar darbinės veiklos išlaikymą.
Kompetentingas psichologas ar psichoterapeutas padeda asmeniui suvokti savo vertę, realizuoti savo galimybes.
Tuo tarpu socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas padeda asmeniui atrasti savirealizacijos ir darbo galimybes savo aplinkoje, mieste.
Vien buvimas namuose ar į namus panašioje aplinkoje skatina asmenį rūpintis kasdienybe, buitimi, palaikyti socialinius, bendravimo įgūdžius.
Didžiausią bendruomeninio gydymo naudą patiria socialiai aktyvūs, dirbantys, vaikus auginantys asmenys, kurių gyvenimo ir kasdienybės rutina ir galimybės rūpintis buitimi, darbais, vaikų priežiūra kiek galima išlaikomos nepakitusios.
Kita svarbi grupė - asmenys, turintys didelę psichikos sveikatos sutrikimo pasikartojimo riziką.
Jiems užtikrinama nepertraukiama priežiūra, nuolatinis konsultavimas, palyda, taip motyvuojant tęsti gydymą bei įgyvendinti sveikimo palaikymo priemones.
Šia tema diskutavome su gydytoja psichiatre-psichoterapeute Ramune Mazaliauskiene, kuri pabrėžė, kad pacientai, vengiantys lankytis gydymo įstaigose, pavyzdžiui, dėl neigiamos patirties jose, gali jaustis geriau, kai pagalba teikiama jų namuose.
Tokiais atvejais pacientai tampa labiau bendradarbiaujantys, o tai ženkliai prisideda prie geresnių gydymo rezultatų.
Kita svarbi grupė - vieniši, bendrauti nenorintys asmenys.
Šiems žmonėms pagalba namuose taip pat gali būti itin naudinga.
Pasak gydytojos, tam tikri sutrikimai, pavyzdžiui, šizofrenija, neretai lemia emocijų ir valios silpnėjimą, o tai trukdo žmonėms kreiptis pagalbos net tada, kai jos labai reikia.
Tokiais atvejais pacientai nebūtų palikti savieigai - jie būtų reguliariai lankomi ir stebimi specialistų, kurie užtikrintų savalaikę pagalbą tinkamiausiu metu ir priimtiniausiu būdu.
Kol tokių komandų neturime, apie iššūkius ir patirtį kalbėti anksti.
Kiek teko bendrauti su užsienio šalių kolegomis, kurie įgyvendina šį gydymo modelį savo šalyse (Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje), dažniausiai tai - kaimynų ar visuomenės neigiama reakcija ir nusistatymai prieš kaimynystėje gyvenantį psichikos sveikatos sutrikimus patiriantį asmenį, kylantys dėl stigmatizavimo ir integracijos trūkumo.
Tokiems pokyčiams buvo ruoštasi iš anksto ir taikomi veiksmai tęstiniai - edukuoti visuomenę, atvirai kalbėti ir normalizuoti psichikos sveikatos temas, užmegzti dialogą su artimaisiais ir kaimynais.
Tai, kas paaiškinta, suprantama ir girdėta, kelia mažiau baimės.
Didžioji dalis visuomenės baimių dėl psichikos sveikatos sutrikimų yra nepagrįstos ir paremtos klaidingais įsitikinimais.
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė R. Mazaliauskienė taip pat mano, kad iššūkiai įgyvendinant gydymo bendruomenėje modelį bus įvairūs.
Visų pirma - tai pačių komandų suformavimas.
Šiandien, kai sveikatos priežiūros specialistų trūksta visuose lygmenyse, surinkti pakankamai kvalifikuotų specialistų, reikalingų tinkamos komandos suformavimui, gali tapti reikšmingu iššūkiu.
Tačiau R. Mazaliauskienė taip pat pažymi, kad šiuo metu šias problemas galime aptarti tik teoriniame lygmenyje, nes, nepradėjus šio gydymo modelio taikyti praktiškai, daugelis iššūkių išlieka neaiškūs.
Gali būti, kad susidursime su visiškai naujais, šiuo metu dar net neįsivaizduojamais sunkumais.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų, kurių įgyvendinimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų.
Šiuo metu tokių paslaugų Lietuvoje dar nėra, tačiau vyksta potencialių paslaugų teikėjų paraiškų priėmimas.
Pagal optimistinį scenarijų pirmosios gydymo bendruomenėse komandos Lietuvoje turėtų atsirasti jau 2025 metų viduryje arba antrojoje pusėje.
Apie tai, kad žmonėms, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą Psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje komandose, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas kalbėjo dar pernai (2023 m.)
Psichikos sveikatos krizės ištiktam žmogui reikia ne tik ligoninės lovos ir vaistų - būtina kompleksinė, visapusiška pagalba.
Dažnai pagalbos suteikimas psichiatrijos ligoninėse bei ilgalaikis medikamentų vartojimas ne tik nepadeda išspręsti problemų, bet gali jas pagilinti ir tapti labiau žalingas nei naudingas.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad bendruomeninis pagalbos modelis padeda sumažinti socialinę atskirtį, neigiamą nusistatymą ir stigmines nuostatas dėl psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų, skatina žmones drąsiau kreiptis pagalbos.
Bendruomenės komandą sudaro įvairūs specialistai, iš kurių pagrindiniai yra gydytojai psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, medicinos psichologai, ergoterapeutai.
tags: #psichikos #sveikatos #paslaugos #bendruomeneje #mazaliauskiene