Darbo santykių nutraukimas yra procesas, kuris daugeliui darbdavių ir darbuotojų kelia nemažai streso bei teisinių neaiškumų. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų šioje srityje - ar įmanoma nutraukti darbo sutartį tuo metu, kai darbuotojas serga ir turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvoje darbo teisė yra gana griežtai reglamentuota, siekiant apsaugoti silpnesniąją darbo santykių šalį, t. y. darbuotoją.
Nedarbingumas kaip apsaugos barjeras ar rizikos veiksnys?
Nėra bendro, visiems atvejams taikomo draudimo atleisti darbuotoją nedarbingumo metu. Tačiau yra tam tikrų apribojimų, priklausomai nuo atleidimo pagrindo. Jei darbdavys ketina atleisti dėl darbo funkcijų naikinimo ar kitų organizacinių priežasčių, tai sergančiam asmeniui tai gali būti uždrausta iki nedarbingumo laikotarpio pabaigos. Poveikio neturi ir tai, kad darbuotojas nedarbingas - atleidimas gali būti įmanomas tik esant teisės aktų nustatytiems pagrindams.
Peršokti į praktinę sritį: kai iniciatyva kyla iš pačio darbuotojo, jis gali išeiti iš darbo savo noru bet kada, net ir esant nedarbingumui. Nedarbingumas neturi įtakos teisės pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį. Taip pat tai taikoma ir sudarant šalių susitarimą - abipusiai sutarta nutraukimo forma gali būti taikoma nedarbingumo metu, jei abi šalys sutinka be spaudimo ar apgaulės.
Sąlygos, kai darbdavys gali inicijuoti atleidimą nedarbingumo metu
Vienintelis aiškus išimtinis atvejis, kai darbdavys gali inicijuoti atleidimą nedarbingumo metu, yra darbuotojo atliekamų darbo pareigų pažeidimai. Pvz., rimtas pažeidimas gali pateisinamai lemti sutarties nutraukimą ir nedarbingumas neturėtų būti naudojamas kaip „skydas“ nuo atsakomybės. Tačiau darbdaviui privalu laikytis visų procedūrinių reikalavimų: suteikti galimybę pasiaiškinti, įvertinti pažeidimo sunkumą ir užtikrinti, kad sprendimas būtų pagrįstas faktais.
Du esminiai atvejai, kai atleidimas gali būti priimtas
- Darbuotojas ilgesniam laikui negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės (120 dienų iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių). Šis laikotarpis laikomas darbdavio teise atleisti tik esant objektyvioms sąlygoms, kai įmanoma tik per ilgalaikį nedarbingumą laikinai ar nuolat traukiančių pažeidimų grėsmė.
- Kita svarbi sąlyga - laikytis visų procedūrų: įspėjimo laikotarpiai, rašytiniai sprendimai, pasirašyti įrašai į darbo sutarties bylos įrašą. Išteisinės išmokos ir jų dydžiai taip pat priklauso nuo atleidimo pagrindo, o ne nuo to, ar darbuotojas serga.
Nepamirškite: Darbo kodeksas nustato ir specialias apsaugos priemones nėščioms moterims, slaugantiems vaiką ar turintiems neįgalumą asmenis. Tokiais atvejais atleidimo procedūra ar laikotarpiai gali būti sušvelninti ar prailginti.
Kai įmanoma atleisti nedarbingumo laikotarpiu: praktiniai scenarijai
1) Darbdaviui inicijuojamas atleidimas dėl ekonominių ar organizacinių priežasčių, kai darbuotojas laikinos ar nuolatinės nedarbingumo statusą turi įtakos darbo tvarumui. Tačiau laikoma, kad nedarbingumo laikotarpis negali būti naudojamas kaip atsikirtimo priemonė, o sprendimas turi būti pagrįstas faktais ir teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Praktinis vadovas
2) Darbuotojo iniciatyva - sutarties nutraukimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ilgalaikis prasti atlyginimai ar nesilaikomi įsipareigojimai). Tokio atleidimo atveju darbuotojas gali pateikti prašymą, kuris turi būti pagrįstas ir pateiktas raštu. Reikia įspėjimo laikotarpio ir dokumentų, įskaitant gydytojo išvadas apie sveikatos būklę.
3) Sudarius šalių susitarimą - nutraukimas nedarbingumo laikotarpiu, kai abejoms pusėms tai tinkama, bet tik kai nėra spaudimo ar apgaulės.
Nedarbingumo pažymėjimo trukmė ir jos įtaka atleidimui
Gydantis gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, o sprendimai dėl jo trukmės ir dalyvavimo (ANTAA/GKK) priskiriami laikotarpiams. Kai ilgalaikis nedarbingumas siekia 120 ar 140 kalendorinių dienų, darbdavys gali svarstyti atleidimą, bet tik po to, kai iki pabaigos laikina nedarbingumo laikotarpiu. Taip pat svarbu, kad pažymėjimas gali būti pratęsiamas, o sprendimai dėl dalyvavimo lygio bei jų laikai turi būti priimti per nustatytus terminus.
Jei darbuotojas ištęsia pralaidų laiką - pavyzdžiui, laikinai nedarbingas, bet darbdavys inicijuoja atleidimą, tais atvejais, kai darbdavys pažeidžia terminus ar nepritaiko teisinių reikalavimų, darbuotojui gali priklausyti išeitinė išmoka ir kitos kompensacijos. Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokesį, o jos dydis priklauso nuo darbo stažo ir atleidimo pagrindo.
Išeitinė išmoka ir papildomos išmokos
Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nedarbingumo laikotarpiu, gali būti įpareigotas mokėti išeitinę išmoką: ji skaičiuojama iš pastarojo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio. Papildomos išmokos (darbdavio atsievedos ar papildomi fondai) priklauso nuo atleidimo aplinkybių ir gali būti papildomai skiriamos laikotarpiu poilsio ar negalios. Ilgalaika stažas gali užtikrinti didesnę išmoką, o terminuotoms sutartims kartais gali būti taikomos specialios taisyklės, priklausomai nuo sutarties pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Sąlygos Lietuvoje: nedarbingumas ir atleidimas
Kai darbuotojas turi teisę į trumpesnę darbo dieną ar pokyčius darbo sąlygose dėl sveikatos?
Darbuotojas gali prašyti trumpesnės darbo savaitės ar mažesnės darbo krūvio - tai gali būti pagrįsta darbuotojo sveikatos būkle ar teisėmis. Darbo laikas gali būti sutrumpintas pagal Darbo kodekso 112 straipsnį ir susijusią tvarką, o atlyginimas turi būti mokamas proporcingai laikui. Taip pat galima prašyti pakeisti darbo sąlygas dėl sveikatos priežasčių, o įspėjimo laikotarpiai ir susitarimai turi būti atlikti raštu.
Klausimai apie ligos išmokas ir socialinę apsaugą
Ligos išmoka už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas mokama darbdavio, o nuo trečios dienos - Sodros. Išmokos dydžiai priklauso nuo draudimo stažo ir įmokų, o slaugant sergantį vaiką išmokos mokamos iš Sodros nuo pirmos dienos. Išeitinė išmoka taip pat gali būti papildomai skiriama ilgalaikiam stažui. Dėl išplėstų išmokų ar papildomų situacijų visada verta pasitarti su darbo teisės specialistu.
Asmeninės rekomendacijos ir praktiniai patarimai
- Laikykite visus susirašymus su darbdaviu, įskaitant įspėjimo raštus, susitarimus ir sprendimus.
- Konsultuokitės su darbo teisės specialistu dėl konkrečių situacijų, ypač kai kilo ginčai ar įtarimai dėl neteisėto atleidimo.
- Žinokite savo teises: nedarbingumo pažymėjimas nėra amžinas skydas nuo atsakomybės, tad laikykitės sutarties sąlygų ir laikykitės laiko terminų.
- Jei įmanoma, siekite mediacijos ar atviro dialogo tarp šalių kaip pirmąjį sprendimą.
Tinkami veiksmai, kai kyla klausimų dėl nedarbingumo ir atleidimo
- Susisiekite su Valstybine darbo inspekcija dėl konsultacijos, jei kilę ginčai ar įtarimai dėl pažeidimų.
- Rinkite ir saugokite visus dokumentus: gydytojo pažymas, siuntimus, įrašus, susirašinėjimus su darbdaviu.
- Negalite būti atleistas vien dėl laikinojo nedarbingumo. Jei atleidimas įvyktų, pasitikrinkite teisines procedūras ir laiką, per kurį galima paduoti skundą, dažnai 1 mėnuo nuo atleidimo.
Taip pat skaitykite: Atleidimo tvarka
tags: #iteiktas #atleidimo #lapelis #biuletenis