Ilgalaikis laikinas nedarbingumas dėl ligos yra sudėtinga situacija tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Viena iš dažniausiai kylančių dilemų - ar darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją, jei šis serga daugiau nei 120 dienų. Nors darbuotojų teises saugo įstatymai, tam tikrais atvejais ilgalaikis nedarbingumas gali būti pagrindas darbo sutarties nutraukimui. Pažiūrėkime, kada tai leidžiama ir kokios yra svarbiausios išimtys.
Kas Išduoda Nedarbingumo Pažymėjimą?
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia - viskas perduodama automatiškai.
Kada Pradedamos Mokėti Nedarbingumo Išmokos?
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Kaip Patikrinti Savo Nedarbingumo Pažymėjimo Statusą Internetu?
Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
Ar Darbdavys Gali Atleisti Darbuotoją, Kol Jis Serga?
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad atleisti sergantį darbuotoją vien dėl ligos - neleidžia Lietuvos įstatymai. Tačiau ragina nepamiršti, kad nors sergantiems žmonėms numatomi palengvinimai, tai nereiškia, kad darbo vieta lieka saugi.
Kada Darbdavys Gali Atleisti Už Ilgą Nedarbingumą?
Pagal galiojančius teisės aktus, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be darbuotojo kaltės tuo atveju, jei darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo negali atlikti savo darbo funkcijų ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau nei 140 kalendorinių dienų per pastaruosius 12 mėnesių. Šis terminas taikomas tais atvejais, kai liga trunka nepertraukiamai arba dažnai kartojasi, o darbuotojas negali grįžti į darbą.
Svarbu žinoti, kad kalbama ne apie darbo dienas, o kalendorines - tai reiškia, kad sergama tiek darbo, tiek poilsio dienomis.
Kada Atleisti Dėl Ligos Negalima?
Yra keletas atvejų, kai net ir esant ilgam nedarbingumui darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutarties.
Profesinės Ligos Ar Darbo Metu Patirtos Traumos
Jeigu darbuotojo liga yra susijusi su jo darbo aplinka, pavyzdžiui, jei tai yra profesinė liga arba trauma patirta darbe, darbdavys neturi teisės nutraukti sutarties dėl nedarbingumo. Tokiais atvejais taikomos specialios apsaugos nuostatos.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Nėštumas
Jei darbuotoja yra nėščia ir jos nedarbingumas susijęs su nėštumu, ji taip pat turi apsaugą nuo atleidimo. Net ir sergant ilgiau nei 120 dienų, darbo sutarties nutraukti negalima.
Darbuotojai Su Papildoma Apsauga
Yra tam tikros darbuotojų grupės, kurioms taikomos papildomos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui:
- Darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų (ar iki 14 metų, tam tikrais atvejais).
- Darbuotojai su negalia.
- Nėščiosios ar motinos iš karto po gimdymo.
Šiems asmenims galioja ilgesni įspėjimo terminai, papildomos garantijos ir griežtesni reikalavimai darbdaviui.
Kada Atleidimas Galimas?
Net jei darbuotojas serga ilgiau nei 120 dienų, darbdavys negali nutraukti sutarties tol, kol darbuotojas yra nedarbingas. Kitaip tariant, oficialus darbo sutarties nutraukimas gali įvykti tik tada, kai darbuotojas baigia laikinojo nedarbingumo laikotarpį ir grįžta į darbą. Tik tada darbdavys gali įteikti įspėjimą apie atleidimą, laikydamasis visų nustatytų terminų.
Įspėjimo Terminai Ir Išeitinės Išmokos
Darbdavys privalo laikytis nustatytų įspėjimo terminų:
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
- Jei darbo santykiai trunka ilgiau nei vienus metus - darbuotojas turi būti įspėtas prieš 1 mėnesį.
- Jei santykiai trunka trumpiau nei vienus metus - įspėjimas turi būti pateiktas prieš 2 savaites.
- Jei darbuotojas priklauso saugomai grupei (pvz., neįgalus asmuo, vienišas tėvas), įspėjimo terminas dvigubinamas.
Be to, atleidžiamam darbuotojui priklauso išeitinė išmoka:
- 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- Jei darbo santykiai truko trumpiau nei 1 metus - 0,5 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
- Galimai ir papildoma ilgalaikio darbo išmoka, jei asmuo išdirbo ilgiau nei 5 metus.
Svarbu Žinoti: Išėjimas Iš Darbo Darbuotojo Iniciatyva
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas Darbuotojo Iniciatyva
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį: darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti: darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą). Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Pravaikštos Ir Jų Žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio Nesutikimas Su Prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija Ir Formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės Pasekmės Ir Konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Kaip Elgtis Darbdaviui, Jei Darbuotojas Serga?
Darbdavys, įtaręs, kad darbuotojo sveikatos būklė gali kelti grėsmę jo ar kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę siųsti darbuotoją pasitikrinti sveikatą. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko tai padaryti. Privalomus sveikatos patikrinimus reglamentuoja įstatymas.
Įvertinti, ar dirbantis asmuo gali dirbti konkretų darbą konkrečiomis darbo sąlygomis gali tik gydytojas, turintis šios veiklos licenciją.
Esant abejonių, ar atliekamas darbas nepakenks darbuotojo sveikatai, darbuotojas, nurodžius priežastį, gali būti siunčiamas neeiliniam sveikatos tikrinimui. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas. Dažniau tikrinti sveikatą gali nurodyti ir gydytojas.
Gydytojo įrašytos išvados yra privalomos darbdaviui atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojui.
Jei darbuotojas siunčiamas neeiliniam sveikatos patikrinimui, darbdavys turi nurodyti priežastį ir pateikti atitinkamus dokumentus (pvz., darbuotojo pateiktus medicininius dokumentus ar kt.) bei nurodyti darbuotojo pareigybei taikomus kenksmingus rizikos veiksnius.
Ar Teisiškai Galima Atleisti Sunkiai Sergantį Žmogų?
Pagal Lietuvos įstatymus, darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra.
Darbdavys, gavęs negalėjimo dirbti priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nutraukti darbo sutartį. Tuomet darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
Taip pat darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą, bet ir ligą ar neįgalumą pagrindžiančius įrodymus.
Darbdavys negali tiesiogiai ar netiesiogiai daryti poveikio darbuotojui, skatindamas pastarąjį parašyti (pasirašyti) pareiškimą atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva ar kitaip paveikti darbuotojo valią, pavyzdžiui, psichologiniu spaudimu. Darbdavys negali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva tik dėl to, kad darbuotojas gydėsi/gydosi ligoninėje, nes turi egzistuoti svarbi priežastis, o liga į svarbių priežasčių sąrašą nepatenka.
Tačiau yra viena išimtis - kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo, tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo.
Kokios Kompensacijos Priklauso Sergančiam Darbuotojui?
Šiuo klausimu tikslinga kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, o dėl atitinkamų subsidijų (kompensacijų) darbdaviui - į Užimtumo tarnybą.
Ar Darbdavys Turi Teisę Keisti Darbuotojo Atlyginimą Sunkios Ligos Atveju?
Vienašališkai negali pakeisti. Jeigu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos, pavyzdžiui, nustatytas darbo užmokestis, tuomet darbdavys privalo informuoti darbuotoją apie darbo sutarties sąlygos (-ų) keitimą, nustatyti ne trumpesnį negu 5 darbo dienos terminą darbuotojui apsispręsti ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, atlikti atitinkamą įrašą darbo sutartyje, kurį darbo sutarties šalys patvirtina parašais.
Pagal kasacinio teismo praktiką, darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisinius padarinius gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimui.
Bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką. Ginčai dėl darbuotojo valios vertinimo nagrinėjami individualiesiems darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka - darbo ginčų komisijoje ir teisme.