Socialinis darbas gyvuoja jau daugelį metų. Tai profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškilusias iššūkiais. Socialiniame darbe didelę reikšmę turi asmenims ar šeimoms savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.
Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis sudėtingose situacijose. Socialinis darbas į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas, asmenų grupes ir bendruomenes spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinant socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.
Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tai yra pokyčių profesija, kuri reikalauja ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų gerinimo. Sparčiai besiplėtojantis visuomeninis gyvenimas sukelia žmonėms vis naujų ir sunkiau išsprendžiamų socialinių problemų su kuriomis jie patys nesugeba susitvarkyti, todėl tokiems žmonėms socialiniai darbuotojai, turintys reikiamų gebėjimų, įgūdžių, žinių, gali suteikti pagalbą sprendžiant įvairias socialines problemas.
Socialinio darbo samprata, anot McPherson ir Abell (2022), yra profesija, pirmiausia susijusi su psichosocialinių problemų ir trūkumų, egzistuojančių asmens ir jo socialinės aplinkos santykiuose, ištaisymu. Šis reiškinys visuomenėje vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistavo visada, tačiau mokslinį pagrindą įgijo paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais.
Dažniausiai pastebima klaidinga nuomonė apie socialinį darbą yra ta, kad žmonės labdarą, paramos teikimą ir savanorišką veiklą klaidingai laiko socialiniu darbu, tačiau iš tikrųjų tai nėra socialinis darbas, nes jis nesuteikia ilgalaikio žmogaus problemų sprendimo ir neįgalina žmogų savarankiškai susidoroti su savo problemomis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija. Jis reikalauja nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, amžiaus, lyties ar orientacijos žmonėmis.
Socialinis darbas laikomas kompleksinio pobūdžio profesija. Jos kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Be specifinių socialinio darbo žinių, ši profesija žinias gali skolintis ir iš kitų socialinių mokslų. Tai daro socialinį darbą daugialypį ir kompleksišką. R. L. Barkeris (1995) Socialinio darbo žodyne kompetencija vadina sugebėjimą atlikti darbą ar kitą įsipareigojimą.
Socialinio Darbo Kompetencijos ir Vertybės
Kompetencija socialiniame darbe apima visus susijusius edukacinius ir empirinius reikalavimus: rodytus gebėjimus per įvertinimo ar atestavimo egzaminą, taip pat gebėjimą atlikti darbo užduotis ir, laikantis vertybių bei profesinio etikos kodekso, pasiekti socialinio darbo tikslus. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS.
Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatura ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI). Tik praktine veikla, kuri grindžiama vertybėmis, kuri tinkamai atliekama ir paremta žiniomis, kritine analize ir refleksija, yra laikoma kompetentinga. Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas.
R. L. Profesinių kompetencijų tobulinimo centro (PKTC) atlikta socialinės srities darbuotojų apklausa parodė, kad šios srities darbuotojams itin stinga vienos kompetencijos - įtakos darymo socialinei klientų aplinkai. Tokį poreikį išreiškė 62 proc. apklausoje sudalyvavusių įstaigų vadovų, 52 proc. individualios priežiūros ir 45 proc.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
„Įtakos darymas socialinei klientų aplinkai yra esminis socialinio darbo aspektas, leidžiantis sukurti ilgalaikius pokyčius ir pagerinti klientų gyvenimo kokybę. Turėdami šį gebėjimą, socialiniai darbuotojai veikia kaip tarpininkai tarp klientų ir bendruomenių, siekdami užtikrinti, kad klientai gautų reikiamą pagalbą ir paramą“, - sako J. Ji teigia, kad socialinį darbuotoją Lietuvos visuomenė vis dar supranta kaip žmogų, kuris lankosi pas senjorus, žmones su negalia, padeda jiems susitvarkyti namus, išsivirti valgį. Kitaip tariant, atlieka pagalbinę funkciją. Socialinio darbuotojo esminis vaidmuo - įtraukti žmones ir įvairias bendruomenių struktūras į procesus, kurių metu sprendžiami jų gyvenimo iššūkiai ir didinama gerovė.
PKTC atliktas tyrimas taip pat parodė, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams stinga planavimo įgūdžių, tai nurodė 36 proc. apklaustųjų. Socialiniams darbuotojams antra pagal svarbą tobulintina kompetencija yra situacijos analizės (reflektyvumo) gebėjimas - taip teigė 45 proc. respondentų.
„Matome, kad gyvenimas nestovi vietoje ir universitete įgytų žinių nepakanka. Per trisdešimt metų susidarė nemenkos žinių ir gebėjimų spragos, kurias identifikuoja ir patys socialinio darbo praktikai. Prie tokios situacijos nemaža dalimi prisidėjo ir pati socialinio darbo sistema, skatinusi socialinį darbuotoją vykdyti siauras funkcijas, būti „popierių pildytojais“, - komentuoja J. Ji pastebi, kad kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir socialiniame darbe būti vien geru žmogumi nepakanka, reikia nuolat ugdyti profesines kompetencijas, suspėti su laiku, o kai kur netgi būti priekyje.
„Matome, kad PKTC mokymus dalyviai vertina itin aukštai - beveik 5 balai iš 5, taip pat 10 dalyvių iš 10 rekomenduotų mokymus kolegoms. Tad mūsų komandai tai yra paskata išlaikyti tokią pat aukštą mokymų turinio kartelę ir kitais metais“, - sako PKTC vadovė J. Tamašauskienė. Prieš du metus startavęs Profesinių kompetencijų tobulinimo centras jau apmokė daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių. „Atvirose paskaitose vienu metu dalyvaudavo per tūkstantį dalyvių. Toks milžiniškas susidomėjimas rodo, kad socialiniai darbuotojai mato savo trūkumus ir stengiasi juos kompensuoti. Įdomu tai, kad pripažįstamas netgi gebėjimo tobulinti savo žinias trūkumas. Galėčiau drąsiai teigti, kad vyksta pokytis pačioje socialinio darbo profesijoje.
J. Tamašauskienė pastebi, kad socialiniai darbuotojai buvo pripratę mokytis „dėl paukščiuko“. Pavyzdžiui, nuotolinėse paskaitose, skirtose socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovams, mokymuose dalyvaudavo „tuščios kėdės“. PKTC veiklų sąraše - pagalba įstaigoms diegiant žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną, AVEKKI, EQUAL ir kitas metodikas. Socialinio darbo profesionalams jau paruošta įvairių metodinių rekomendacijų, sukurta interneto svetainė pktc.lt, kurioje veikia biblioteka, leidžiamas leidinys apie ateities iššūkius „Socialinis darbas. Šiandien.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Pasak J. Tamašauskienės, socialiniame darbe labai svarbūs socialinio teisingumo, žmogaus teisų, pasirinkimu grindžiamos atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai. Nuo pernai metų liepos Lietuvos socialiniai darbuotojai jau turi visuotinį socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą. „Savo kasdieniame darbe siekiame, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės visiems asmenims, nepaisant jų tautybės, gyvenamosios vietos, lyties, tautinės ar etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar bet kokio kito statuso“, - sako Jūratė Tamašauskienė. Centro vadovė pabrėžė, kad PKTC toliau organizuos mokymus, atliepiančius auditorijos poreikius ir orientuotus į etišką socialinio darbo praktiką.
„Tikiu, kad po mokymų įgijus reikiamų kompetencijų ir pritaikius jas darbe, pamatysime teigiamų pokyčių, kurie per laiką atsilieps bendruomenėse. Socialinių paslaugų srities darbuotojų Profesinių kompetencijų tobulinimo centras įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Socialiniai darbuotojai - tai žmonės, kurie būna šalia, kai reikia pagalbos, kurie išklauso, paguodžia, pataria. Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą užmegzdami santykį su paslaugų gavėjais, bendraudami, pažindami jų situaciją ir jų aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus sprendžiant iškilusias problemas. Socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui atgauti savarankiškumą, padeda atkurti socialinius ryšius. Kiekvieno žmogaus problema socialiniam darbuotojui yra svarbi, kiekviena problema yra skirtinga ir yra sprendžiama individualiai.
Dirbant socialiniu darbuotoju, tenka savyje atrasti savybių, kurios padėtų užmegzti ryšį su žmogumi, surasti geriausius problemos sprendimo būdus. Jei atrandi priėjimą prie paslaugų gavėjo, tai rezultatai gali džiuginti, tačiau jei tarp socialinio darbuotojo ir paslaugų gavėjo nėra atviro abipusio pasitikėjimu grįsto ryšio, tuomet rezultatai gali nedžiuginti. Todėl svarbu socialiniam darbuotojui mokėti pažinti kitą, įsiklausyti ir kartu įveikti kylančias problemas bei gyvenimo iššūkius. Dirbdamas su žmonėmis socialinius darbuotojas siekia pagerinti paslaugų gavėjų ir jų aplinkos ryšius, sustiprinti asmenų bendruomenėje prisitaikymą, integruotis visuomenėje.
Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas. Pasižymėdamas profesionalumu, teikiamomis socialinėmis paslaugomis, bendravimu su paslaugų gavėjais, taip pat dirbdamas kartu su kitų sričių specialistais, socialinis darbuotojas prisiima įvairius profesinius vaidmenis, kuriuos įgyvendinti padeda profesinės kompetencijos.
Kadangi socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, kuriose vyksta socialiniai šeimos santykiai, tai niekada negali žinoti kokia laukia diena ir kokių naujienų ji atneš. Rytas socialiniams darbuotojams prasideda nuo darbų numatymo, susiplanuojamas darbas ką reikia atlikti, kur nuvykti, su kuo pabendrauti dėl esamų problemų ar dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Dienos eigoje seka bendravimas su šeimomis, pagalbos ir paslaugų planavimas, rengimas, tarpininkavimas paslaugų gavėjams bendraujant su kitomis institucijomis. Taip pat lankymasis šeimose, pagalbos teikimas, konsultavimas, informavimas. Prie viso to ne mažą laiko dalį tenka skirti dokumentų pildymui, bylų tvarkymui. Tačiau niekada tiksliai darbo dienos suplanuoti negalima.
Kiekvienam socialiniam darbuotojui pasirinkusiam šį sudėtingą darbą ir tokį pagalbos kelią svarbu suprasti, kad socialinis darbuotojas yra pagalbininkas, nukreipiantis šeimą, kuria linkme reikėtų judėti bei kokias priemones naudoti tam tikslui pasiekti, jog šeimoje neliktų problemų.
Socialinio Darbo Modeliai ir Metodai
Individualus socialinis darbas
Individualus socialinis darbas yra vienas iš pagrindinių socialinio darbo modelių, taikomų dirbant su šeimomis. Šis metodas leidžia socialiniam darbuotojui atidžiai išnagrinėti šeimos situaciją, nustatyti problemas ir numatyti individualią paramos eigą. Individualus darbas apima pagalbą individams ir šeimoms sprendžiant psichologines ir socialines problemas, taip pat palaikant ryšius su jais.
Socialinis grupinis darbas
Socialinis grupinis darbas yra metodas, kuris naudoja bendros veiklos galimybes, siekiant spręsti problemas ir išvengti psichosocialinio funkcionavimo sutrikimų. Grupės nariai, turintys bendrus tikslus ar problemas, reguliariai susitinka ir dalyvauja veikloje, nukreiptoje į vieną tikslą. Grupinio darbo tikslas yra ne tik emocinis problemų gydymas, bet ir keitimasis informacija, socialinių ir profesinių įgūdžių plėtojimas, vertybių hierarchijos peržiūrėjimas ir antisocialinių poelgių nukreipimas konstruktyvia linkme.
Taikant individualius ir grupinius darbo metodus, siekiama integruoti dvi žmogaus egzistencines dimensijas: individualiąją ir socialinę. Tik esant abiem dimensijoms, žmogus gali visapusiškai įgyvendinti savo būtį socialinėje grupėje kaip socialinio veiksmo dalyvis arba kaip individuali asmenybė, turinti gilų individualų santykį.
Etikos Principų Laikymasis
Atliekant socialinį darbą, labai svarbu laikytis etikos principų. Geranoriškumo principas: Tyrėja užtikrino, kad tyrimo dalyviams negresia joks pavojus, apgalvojo jautrius klausimus ir pasiruošė jiems. Dalyviai galėjo atsisakyti atsakyti į klausimus.
- Pagarbos asmens orumui principas: Tyrėja informavo dalyvius apie tyrimo tikslą, savo funkcijas ir dalyvių indėlį į tyrimą. Kiekvienam dalyviui buvo suteikta asmeninio apsisprendimo teisė, leidžianti priimti sprendimus dėl diktofono naudojimo ar atsakymų į klausimus.
- Teisingumo principas: Su kiekvienu dalyviu buvo elgiamasi paslaugiai ir pagarbiai, garantuojant anonimiškumą ir konfidencialumą.
- Teisės gauti tikslią informaciją principas: Dalyviams buvo teikiama tiksli ir patikima informacija apie tyrimą ir jo rezultatus.
Kliento Motyvacijos Skatinimas
Motyvacija yra labai svarbi socialiniame darbe. Jos paskirtis - stiprinti žmonių veiklą. Norint padėti žmogui išspręsti problemą ar pasinaudoti paslauga, pirmiausia jis pats to turi norėti. Todėl labai svarbu suvokti, kokie motyvai gali stimuliuoti klientą.
Tėvai, dalyvavę tyrime, nurodė, kad juos skatina ateiti į dienos centrą problemos su vaikais, noras pabendrauti su žmonėmis ir noras ką nors naujo sužinoti ar nuveikti. Taip pat svarbu, kad dienos centre dirbtų geras kolektyvas, kuriame klientai jaustųsi laukiami ir galėtų išsipasakoti.
Vis dėlto, tyrimo dalyvių atsakymai parodė, kad daugumai trūksta vidinės motyvacijos arba yra veiksnių, kurie trukdo susiformuoti funkcionaliai darbuotojo ir kliento sistemai. Tai gali būti kliento baimė, socialinio darbuotojo kaip biurokratinės organizacijos atstovo suvokimas arba prasta komunikacija.
Įtakos Metodai Socialiniame Darbe
Socialiniame darbe svarbu taikyti įtakos metodus, kurie padeda efektyviau bendrauti su paslaugų gavėjais ir skatinti teigiamus jų elgesio pokyčius.
- Motyvacija keistis
- Teigiami elgesio pokyčiai
- Pasitikėjimo stiprinimas
- Didesnė atsakomybė už savo veiksmus
Tačiau svarbu atsiminti, kad poveikis gali turėti ir neigiamų aspektų, tokių kaip priklausomybės nuo socialinio darbo specialisto rizika, savarankiškumo praradimas, etinių normų pažeidimas, pernelyg didelė darbuotojo įtaka ir klaidingi tikslai. Todėl būtina laikytis aiškių profesinių ribų ir taisyklių.
Atsparumas Manipuliacijoms
Socialiniame darbe svarbu būti atspariems manipuliacijoms, siekiant užtikrinti darbuotojų savarankiškumą ir jų veiklos efektyvumą. Reikia mokėti atpažinti bandymus manipuliuoti ir paveikti (emocinis spaudimas, kaltės jausmo sužadinimas, autoriteto menkinimas ir pan.). Taip pat svarbu remtis faktais ir objektyvia informacija priimant sprendimus.
Pagalbos Sistemos
Paprastai aplinkoje egzistuoja tam tikra pagalbos sistema, kurią gali teikti šeima, draugai, kaimynai, bendruomenės ir valstybė. Siekiant padėti žmogui, reikia visapusiškai išnagrinėti situaciją, nes problemos pobūdis nulemia pagalbos modelio pasirinkimą.
Dienos centro veikla kaip pagalbos forma
Dienos centrai yra svarbi pagalbos forma šeimoms, ypač toms, kurios patiria socialinę riziką.
Socialinio Darbuotojo Pašaukimas
Socialinis darbuotojo darbas gali tapti gyvenimo būdu tik tiems, kurie yra pasirengę nesavanaudiškai dirbti žmonėms, kurie negali likti be pagalbos. Galime daryti išvadą, kad socialinio darbuotojo profesija yra ne tik profesija, bet pašaukimas. Socialiniam darbuotojui tenka dirbti su sunkiausia ir trapiausia materija - individais. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, ne kiekvienas geba įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Turime pripažinti, kad socialinis darbas yra psichologiškai ir fiziškai sunki profesija, nes socialiniai darbuotojai susiduria su liūdnais ir sudėtingais žmogaus gyvenimo aspektais.
tags: #gyvenimo #kokybe #socialiniame #darbe