Šiandienos visuomenėje migracija yra gana įprastas reiškinys. Tačiau tai reiškia, kad tiek atvykstantieji, tiek nuolatiniai įvairių šalių gyventojai susiduria su skirtinga kalba, kultūra ir galimybėmis įsitraukti į užimtumą ar socialinį gyvenimą. Siekiant visuomenės darnos, diskusijos apie imigrantų socialinę integraciją vyksta tiek viešojoje, tiek akademinėje plotmėje.
Socialinė integracija yra procesas, kuris apima visų visuomenės narių įtraukimą į bendrą socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Tai itin svarbu, ypač šiuolaikinėje Lietuvoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama lygybei, solidarumui ir socialinei sanglaudai.
Socialinė integracija - tai procesas, kai įvairios žmonių grupės siejamos į bendrą tinklą, sudarant sąlygas joms veikti kartu. Šis procesas apima ne tik ekonominę ar profesinę integraciją, bet ir švietimo, kultūros bei bendruomeninio gyvenimo aspektus. Integracija padeda kurti stipresnį socialinį audinį, ugdyti pasitikėjimą tarp skirtingų visuomenės narių, užtikrinti pagarbą įvairovei ir skatinti bendrą atsakomybę už visuomenės gerovę.
Pagrindinis socialinės integracijos tikslas - pašalinti kliūtis, kurios trukdo žmonėms dalyvauti gyvenime visuomenėje. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą skatindama socialinę įtrauktį, tačiau tam tikros problemos vis dar išlieka. Vienas didžiausių iššūkių yra socialinė nelygybė, kuri dažnai lemia ribotas galimybes kai kurioms visuomenės grupėms.
Socialinė integracija - tai mokslinė ir praktinė paradigma, jungianti visas socialine sąveika ir socialinėmis struktūromis grįstas teorijas ir praktines idėjas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės integracijos apibrėžimai
Socialiniais mokslų literatūroje socialinės integracijos reikšmė stokoja aiškaus apibrėžimo. Apibrėžimai, pateikiami įvairių autorių, atskleidžia skirtingus integracijos aspektus:
- Sociãlinė integrãcija, arba integrãcija (lot. integratio - atnaujinimas, atstatymas) - socialinis sutelktumas, kai visuomenės pavieniai asmenys, įvairios socialinės grupės, socialiniai institutai pagal bendras socialines normas, vertybes, socialinius interesus susiejami į vieną sistemą, kuriai būdinga suderinamumas ir savitarpio priklausomybė.
- Laugalio (2001) teigimu, socialinė integracija - tai sudėtinga idėja, kuri skirtingiems žmonėms turi vis kitokią prasmę. Pagal vieną iš jų, ji yra pozityvus tikslas, suteikiantis lygias galimybes ir teises visiems žmonėms.
- Remiantis Vengriu ir kt. (2000), socialinė integracija - tai sudėtinga idėja, kuri skirtingiems žmonėms turi vis kitokią prasmę. Ji yra pozityvus tikslas, suteikiantis lygias galimybes ir teises visiems žmonėms. Šiuo atveju būti labiau integruotam reiškia padidinti savo galią gyvenime.
- Socialinė integracija - tai sutikimas ir gebėjimas laikytis bendros vertybių sistemos. Ši vertybių sistema - pati pastoviausia visuomeninės sistemos dalis.
- Socialinė integracija - veiksmai, kuriais gyventojams sudaromos sąlygos dalyvauti visuomenės gyvenime (Kvieskienė, 2003, p.
- Kymlicka (1999) teigia, kad integracija yra tinkama normatyvinė būklė santykiams tarp mažumos grupės ir daugumos visuomenės apibrėžti.
- Emanuelsson (2003) nurodo, jog šiuo požiūriu integracija yra iššūkis tam, ką paprastai vadiname normaliu ar įprastu, nes grupė laikoma normalia, jei joje vyrauja kitoniškumas. Svarbiausias integracinis klausimas - kokias skirtybes kiekvienos grupės nariai yra pasirengę priimti.
Anot struktūrinio funkcionalizmo teorijos (T. Parsonsas), socialiai integruotas grupėje individas, turėdamas tam tikrą socialinį statusą ir atlikdamas tam tikrą funkciją grupėje, užtikrina jos stabilumą. Savo ruožtu įvairių socialinių organizacijų funkcijų suderinamumas ir veiklos efektyvumas garantuoja visos visuomenės stabilumą (socialinis stabilumas). Struktūriniai funkcionalistai socialinės integracijos žemą laipsnį laiko visuomenės trūkumu.
Konflikto teorijos atstovai (R. G. Dahrendorfas, J. Rexas) kritikuoja funkcionalistinį požiūrį teigdami, kad socialinės sistemos stabilumo akcentavimas negali paaiškinti visuomenės raidos. Didėjant socialinei integracijai greta ekonominio kapitalo vis didesnės reikšmės įgyja socialinis kapitalas, kultūrinis kapitalas, žmogiškasis kapitalas, simbolinis kapitalas.
Globalizacijos veikiamame pasaulyje vis aktualesnė tampa imigrantų, tautinių mažumų socialinės integracijos problema.
Viso pasaulio valstybės gina neįgaliųjų teises įvairiais dokumentais, įstatymais, norminiais aktais. Gyvenimo kokybė atspindi kiekvieno žmogaus ar jo šeimos socialinę, ekonominę, sveikatos ar kitas sritis. Ji paprastai asocijuojasi su teigiamais vertinimais, tokiais kaip sėkmė, laimė, pasitenkinimas, patogumai, sveikata.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, gyvenimo kokybė - tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje žmogus gyvena, požiūris. Gyvenimo kokybė - esminis socialinės integracijos vertinimo kriterijus, kuris yra ypač svarbus šeimai. Jis apima šeimos narių tarpusavio santykius, šeimos socialinę padėtį bei šeimos materialinę situaciją.
Socialinis darbas yra neatsiejamas nuo socialinio palaikymo, geranoriškumo, kurio ypatingai trūksta šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Tėvų, auginančių vaikus su negalia, požiūris į socialinę integraciją ir jos įgyvendinimo subtilybes, leidžia įsigilinti ir atskleisti sunkumus, kylančius integracijos procese, apžvelgti veiksnius, sąlygojančius sėkmingą ar nesėkmingą integraciją į visuomenę bei kokią įtaką daro pavykusi integracija šeimos gyvenimo kokybei.
Socialinės integracijos aspektai
Socialinė integracija apima įvairius aspektus, kurie yra svarbūs kiekvienam visuomenės nariui:
- Ekonominė integracija: Užimtumas, galimybė gauti išsilavinimą, profesinį tobulėjimą ir finansinį stabilumą.
- Socialinė įtrauktis: Dalyvavimas bendruomenės veikloje, socialiniai ryšiai, priklausymo jausmas ir galimybė realizuoti savo potencialą.
- Kultūrinė integracija: Pagarba skirtingoms kultūroms, tradicijoms ir vertybėms, kultūrinis bendradarbiavimas ir mainai.
- Politinė integracija: Galimybė dalyvauti politiniame gyvenime, įtaka sprendimų priėmimui ir atstovavimas savo interesams.
- Švietimas: Įtraukusis ugdymas, kuris užtikrina, kad visi vaikai - nepriklausomai nuo jų poreikių ar gebėjimų - galėtų mokytis kartu toje pačioje aplinkoje.
Siekdami sėkmingos socialinės integracijos, turime atsižvelgti į kiekvieną iš šių aspektų ir užtikrinti, kad visi visuomenės nariai turėtų vienodas galimybes dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina socialinės integracijos sąsajas su gyvenimo kokybe socialinės pagalbos aspektu. Socialinė šeimų integracija labai priklauso nuo tėvų turimos ir gaunamos informacijos, neįgalaus vaiko gabumų, visuomenės gebėjimo priimti kitokius vaikus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Analizuojant tėvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime darytina išvada, kad vaiko su negalia auginimas ir priežiūra riboja tėvų galimybes užsiimti sau malonia veikla bei dalyvauti visuomenės gyvenime, šeimos, auginančios vaikus su negalia, vis dar jaučia neigiamą visuomenės požiūrį į negalią turinčius asmenis, dėl to šeimos nelinkusios atsiverti, kenčia šeimų gyvenimo kokybė.
Pozityvūs neįgaliųjų integracijos pokyčiai stiprina šeimos, auginančios vaiką su negalia, įgūdžius, kurie padeda prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Atlikus empirinį tyrimą pasitvirtino hipotezė, jog sėkminga neįgalaus asmens integracija į visuomenę įtakoja visos šeimos gyvenimo kokybę.
Visuomenės geranoriškumas ir tvirtos žinios yra pamatas neįgaliųjų integracijos sudėtingam procesui, kurio sėkmę lemia ne tik asmens su negalia įgūdžiai ir savybės, bet ir specialistų bei visuomenės vaizdiniai, nuostatos ir vertybės.
Siekdami gerinti šeimų, auginančių vaikus su negalia, gyvenimo kokybę ir integruoti neįgalų asmenį į visuomenę turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos ir teikiama visapusė socialinė pagalba, kuri turėtų būti vertinama ne siaurame kontekste, t. y. vien tik pagalbos vaikui aspektu, tačiau visapusiškai - socialinio, politinio bei edukacinio konteksto aspektu.
Teikiama socialinė pagalba koreliuoja su šeimų, auginančių vaikus su negalia, gyvenimo kokybe.
Imigrantų socialinės integracijos ypatumai
Lietuva, kaip ir kitos šalys, patyrė didėjantį imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičių per pastaruosius dešimt metų. 2020 metais atvykusiųjų iš Ukrainos skaičius siekė 9 370, o iš Baltarusijos 7 385 (Lietuvos statistikos departamentas, 2022). Lietuvos migracijos integracijos politikos indeksas (angl. Migration Integration Policy Index, MIPEX) rodo, jog nors imigrantai gali naudotis pagrindinėmis teisėmis ir apsauga Lietuvoje, jie vis dar neturi lygių galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime.
Migracija vyksta dėl individualių, šalies ar globalių kontekstinių veiksnių. Massey et al. (1993) migraciją aiškino remdamiesi segmentuotos darbo rinkos teorija (vienoje valstybėje egzistuoja dvi darbo rinkos: didelių pajamų darbo rinka, skirta vietiniams, ir mažų pajamų darbo rinka, kurią paprastai užima imigrantai); migracijos sistemų teorija (migracija - tai makro- ir mikrostruktūrų, tarp dviejų teritorijų, sąveikos rezultatas. Makroveiksniai yra instituciniai, o mikroveiksniai - pačių migrantų įsitikinimai, patirtys ir tinklai), migracijos tinklo teorija (emigracija yra save generuojantis veiksnys. Gyventojų migracija lemia jų integracijos poreikį, siekiant visuomeninės darnos.
Vermeulen ir Penninx (2000) nurodė, jog socialinė integracija reiškia santykius, kuriuos užmezga migrantai, atvykę į naują šalį. Tokie ryšiai gali būti su priimančios visuomenės nariais, per įvairias grupes, asociacijas ir institucijas arba su bendrataučių grupėmis. Pasak autorių, svarbu tai, kad socialinė integracija yra reikalinga kaip prieiga prie struktūrinių integracijos aspektų, nes informacija apie darbą, būstą ir mokyklas dažnai gaunama per socialinius ryšius.
Beresnevičiūtė (2004) teigė, kad socialinė integracija daugiausia realizuojama per migrantų socialinį dalyvavimą, paremtą socialiniu kapitalu. Ager ir Strang (2008) sukūrė savitą struktūrą, nurodančią dešimt pagrindinių sričių, kurios formuoja supratimą apie migrantų integraciją. Wessendorft ir Phillimore (2019) teigimu, skirtingi socialinių santykių tipai prisideda prie skirtingo integracijos ir įsitvirtinimo masto. Pasak autorių, svarbūs veiksniai, formuojantys tokių socialinių santykių laipsnį ir gylį, buvo teisinis statusas ir gyvenamoji vieta.
Gyvenimo naujoje šalyje sunkumai, susiję su gyvenimo sąlygomis, gali būti sušvelninti naudojantis kultūriškai pagrįstomis bendruomeninėmis paslaugomis ir kontaktu su šeima (Organista, Jung, Neilands, 2019). Barker (2021) savo darbe apie socialinę integraciją COVID-19 pandemijos aplinkybėmis išskyrė keturis esminius socialinės integracijos aspektus: a) gebėjimas užmegzti socialinius ryšius ar „tiltus“; b) „priklausymo kažkam“ jausmo ugdymas; c) socialinės integracijos susiejimas su ekonomine integracija; d) socialinės integracijos susiejimas su kalbine integracija.
Kalbų pamokos yra svarbios vietos, kuriose besimokantieji gali užmegzti ryšius už klasės ribų, taip plėtodami socialinius ryšius savo bendruomenėse (Barker, 2021). Tokiems vietinės kalbos svarbumo aspektams kiek ankščiau pritaria ir kiti autoriai - Cheung ir Phillimore (2014) parodė, kad kalbos mokėjimas yra labai svarbus siekiant užimtumo ir gerai mokamo darbo.
Zorlu ir Hartog (2018) ištyrė, kad vietinės kalbos mokėjimas yra esminis pirmas žingsnis link imigrantų socialinio ir ekonominio mobilumo priimančiose šalyse. Kalbos įgūdžiai yra žmogiškojo kapitalo forma ir vartai imigrantams, patenkantiems į priimančiąją visuomenę, didinantys ekonominių veiksmų produktyvumą bei sudarantys sąlygas imigrantams ieškoti galimybių ir integruotis į priimančiąją visuomenę.
Arnholtz ir kt. (2014) parodė, kad migrantai dažnai atsiduria žemiausioje vietinių darbo rinkų statuso pakopoje, uždirba daug mažesnį atlyginimą nei vietiniai gyventojai, o jų darbo sąlygos yra daug nesaugesnės ir daugeliu atvejų jie yra išnaudojami. Rosenhek (2003) irgi teigė, kad naudingiausia mažumų integracijos į darbo rinką politiką analizuoti darbo rinką laikant sudarytą iš dviejų segmentų: pirminės ir antrinės darbo rinkos.
Pagal Pajnik (2016), migracijos ir darbo tvarka išlaiko daug migrantų darbuotojų nestabiliuose, žemesniuose darbo rinkos sektoriuose, daugiausia jie dirba nekvalifikuotą arba pusiau kvalifikuotą darbą. Subjektyvią migrantų jauseną galima aiškinti subjektyvios gerovės teorijomis. Pasitenkinimas gyvenimu paprastai atskleidžia, kiek žmogui patinka gyvenimas, kurį jis gyvena, arba, formaliau tariant, kaip teigiamai vertina savo gyvenimą kaip visumą (Diener (1984; 2006); Veenhoven (2015).
Veenhoven manymu, gera visuomenė visų pirma yra gyventi tinkama visuomenė, o gyvenimo tinkamumas pasireiškia jos narių pasitenkinimu gyvenimu. Taip pat yra duomenų, kad migrantų šeimų pajamos yra vienas iš esminių subjektyvios gyvenimo gerovės matų, tad vietos valdžia turėtų būti labiau suinteresuota padėti migrantams kilti karjeros laiptais ir gauti didesnės pajamas, pasitelkiant įvairias profesinio ir akademinio švietimo programas. Taip pat nustatyta, kad iš dalies gerovės subjektyvumą lemia vidinių migrantų situacijos palyginimas su mokyklos ar aukštojo mokslo laikų draugų, kaimynų ir, žinoma, vietinių miesto gyventojų (Liu, Liu ir Lin, 2021).
Kalba kaip integracijos veiksnys
Remiantis tyrimo duomenimis, kalba yra svarbus integracijos veiksnys. Lietuvoje nėra problemos susikalbėti rusų kalba. Informantų teigimu, jie kalbėdami rusiškai visada gali susikalbėti įvairiose socialinėse erdvėse, prekybos centruose, parduotuvėse. Pripažįstama, kad daug žmonių Lietuvoje kalba rusiškai, ypač Vilniuje, todėl tai lengvina susikalbėjimą rusų kalba. Žinoma, informantai patyrė, kad jaunimas nekalba rusiškai.
Tai, kad galima susikalbėti rusų kalba, taip pat yra kliūtis lavinti lietuvių kalbą, nes vietiniai gyventojai tuoj pat atsako rusiškai. „Kas mane nustebino, kad man šnekant lietuviškai, man atsako rusiškai. Aš į lietuvį lietuviškai kreipiuosi, o man atsako rusiškai“. „Aš bandau pakalbėti lietuviškai, ir man neišeina, nes visi iškart pradeda šnekėti rusiškai“. „Aš turėjau problemų išmokti lietuvių kalbą, nes iš mano draugų visi kalba r...
Apibendrinant, socialinė integracija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių ir pačių individų. Tik bendromis pastangomis galime sukurti atvirą, įtraukią ir darnią visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi vertingas ir gali realizuoti savo potencialą.
| Autorius | Integracijos Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| T. Parsonsas | Struktūrinis funkcionalizmas | Socialiai integruotas individas užtikrina grupės stabilumą. |
| Vermeulen ir Penninx (2000) | Socialiniai santykiai | Migrantų ryšiai su priimančios visuomenės nariais, grupėmis, institucijomis. |
| Beresnevičiūtė (2004) | Socialinis dalyvavimas | Integracija realizuojama per migrantų socialinį dalyvavimą, paremtą socialiniu kapitalu. |
| Ager ir Strang (2008) | Pagrindinės sritys | Užimtumas, būstas, švietimas, sveikatos paslaugos, pilietybė, socialiniai ryšiai. |
| Barker (2021) | Esminiai aspektai | Socialinių ryšių užmezgimas, priklausymo jausmas, ekonominė ir kalbinė integracija. |
tags: #socialine #integracija #apibrezimas