Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita rodo, kad 2022 m. ir vėlesniais metais lietuviai pirmauja pagal neavykimus į darbą dėl ligos. Vis tik atsakyti, kodėl taip yra ir kaip šią problemą spręsti, geba ne visi. Tačiau neatmetama teorija, kad lietuviai tiesiog persidirba, o tai ypač kenkia jų sveikatai.
Naujienų portalas tv3.lt mėgino išsiaiškinti, kodėl Lietuva pirmauja pagal darbo praleidimą dėl ligos ir kaip šią problemą reikėtų spręsti. Vis tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nekomentavo ir pasiūlė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją. Tačiau pastaroji tik nurodė, kad nėra atlikusi tyrimų, kurie patvirtintų, kad lietuviai tikrai dažniau naudojasi nedarbingumu, nei kitų šalių darbuotojai, tad plačiau irgi nekomentavo.
5 perdegimo etapai [kaip juos atpažinti]
Darbo Krūviai ir Darbo Valandos
Laikinai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko pareigas einantis Audrius Gelžinis pabrėžė, kad ši statistika - dar vienas įrodymas, kaip brangiai valstybei kainuoja dirbančiųjų išnaudojimas, neveiklumas ir abejingumas. Jis pabrėžė, kad turi būti gerokai sumažintas per savaitę leidžiamų dirbti valandų skaičius.
A. Gelžinis nurodė, kad, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, per savaitę dirbant 55 val. ar daugiau insulto rizika padidėja net 35 proc., o tikimybė mirti nuo išeminės širdies ligos - 17 proc., lyginant su 35-40 val. darbo savaite. Dėl to, pasak pašnekovo, ir turime tokią prastą vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, savižudybių, alkoholio vartojimo, mirštamumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų statistiką.
„Žinoma, gal ir nėra teisinga visa tai nurašyti vien ant didelių darbo krūvių, ilgų valandų, streso ir įtampos darbe. Tačiau, žinant, kad didžiąją laiko dalį praleidžiame darbuose, reikia sutikti, kad darbo vietų kokybė lemia gyventojų sveikatos rodiklius“, - dėstė profsąjungų atstovas.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Ydinga Suminė Darbo Laiko Apskaita
Anot A. Gelžinio, didžiuliai darbo krūviai, ilgos darbo valandos, dėl kurių pelnosi kai kurie verslai, kainuoja mums visiems. O tai daryti leidžia ydinga suminė darbo laiko apskaita. Jis atkreipė dėmesį - jei standartiškai darbo laikas yra 40 val. per savaitę, tai taikant suminę apskaitą grafikai gali būti sudaromi taip, kad darbuotojai dirbtų net iki 52 val. per savaitę.
„Per apskaitinį laikotarpį - dažniausiai 3 mėn. - valandos „išsilygina“ (kitomis savaitėmis dirbama trumpiau). Ir galiausiai darbuotojui net nereikia mokėti už viršvalandžius, kas būtų sąžininga už aukojamą sveikatą ilgomis darbo valandomis. O kur dar kai kurių darbdavių gudravimai apskritai neapskaityti visų išdirbtų valandų“, - komentavo profsąjungų atstovas.
Jis paminėjo, kad Lietuvoje šią ydingą sistemą taiko beveik trečdalis visų įmonių. Dėl to ją reikėtų keisti ir leisti įvesti tik esant būtinumui, nepertraukiamai veikiančioms įmonėms. O kitur ji galėtų būti įvedama tik pritarus darbuotojams kolektyvinėje sutartyje.
Amžiaus ir Profesijos Įtaka Ligos Trukmei
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič pastebi, kad vidutinė ligos trukmė yra tiesiogiai susijusi su amžiumi. „Žmonės, kuriems yra daugiau nei 60 metų, vidutiniškai serga 17,7 darbo dienos, 41-50 metų žmonės - 10 d. d., o žmonės, kuriems yra mažiau nei 25 metai, - 5 d. d. Tarp apdraustųjų iki 40 metų vyrauja ūminės kvėpavimo takų ligos, nuo 40-ies metų atsiranda nugaros dalies skausmas, juosmens ir kryžmens ligos. Pasiekus 50 metų ribą į ligų TOP-10 patenka širdies ligos“, - vardijo M. Kozič.
Ji pastebi, kad sirgimo laiką lemia ir žmogaus darbo pobūdis. Pvz.: trumpiausiai - 5,1 d. d. - ligos išmoką gauna dirbantys aukštos pridėtinės vertės ekonominiuose sektoriuose (informacijos ir ryšių, finansinėje ir draudimo veikloje ir pan.); 8,7 d. d. ligos išmoka mokama viešajame sektoriuje; 9,5 d. d. - aptarnavimo ir maitinimo veiklose; 10,3 d. d. - transporte, statyboje, apdirbamojoje gamyboje.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Vidutinė Ligos Trukmė Priklausomai Nuo Amžiaus
| Amžiaus grupė | Vidutinė ligos trukmė (d. d.) |
|---|---|
| Virš 60 metų | 17,7 |
| 41-50 metų | 10 |
| Iki 25 metų | 5 |
Biuletenių Išdavimas ir Ligos Išmokos
„Sodros“ duomenys rodo, kad žmonės serga trumpiau - jei 2019 m. vidutinė vieno ligos atvejo trukmė buvo 11,4 darbo dienos, tai 2024 metais - 9,7 d. d. O COVID-19 pandemijos metu (2020 m.) - 13,3 d. d.
M. Kozič pastebi, kad daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama šaltuoju metų laiku (lapkritį-vasarį). Pvz., šiemet ir pernai daugiausia biuletenių buvo išduota sausį - atitinkamai 292 tūkst. ir 244 tūkst. Palyginimui, COVID-19 pandemijos metu (2020 m. kovą) buvo išduoti net 424 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Pašnekovės teigimu, 2021 m. biuletenių statistika neišsiskyrė iš kitų, 2022 m. nedarbingumo pažymėjimų vėl padaugėjo (408 tūkst. sausį ir 436 tūkst. vasarį). Pernai lapkritį ir gruodį buvo išduota po 214 tūkst., šių metų vasarį - 272 tūkst., o kovą - 256 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. O dažniausia ligos priežastis - ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Artėjant šaltajam sezonui, kai dažnėja peršalimo ligos, daugėja ir laikino nedarbingumo atvejų. „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama būtent šaltuoju metų laiku, lapkričio-vasario mėnesiais. Palyginti, 2024 metais daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduota taip pat sausį - tuomet jų buvo 244 tūkst. Užpernai liepą išduota 169 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų“, - komentavo M.
Kai žmonėms išduodama daugiau nedarbingumo pažymėjimų, atitinkamai didėja ir ligos išmokoms skiriama suma. „Pavyzdžiui, šių metų sausį „Sodra“ išmokėjo 50 mln. eurų ligos išmokų, o liepą - 42 mln. eurų“, - pastebėjo M. Ligos išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų ir nuo to, kiek laiko jis buvo nedarbingas.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Darbdavių Nuomonė ir Galimi Sprendimai
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidente Aurelija Maldutytė teigė nepastebinti, kad darbuotojų biuletenių būtų padaugėję. „Jei žmogus serga, tai serga. Kitas išvis neserga ir 5 metus. Aišku, būna atvejų, kurie atrodo apsimestiniai, bet ką tu gali padaryti? Čia reikalinga gilesnė analizė, kas tie žmonės, kurie ima biuletenius: ar vyresni, ar slaugantys vaikus ir pan. Galbūt kažkuriose specifinėse įstaigose ar profesijose šios tendencijos labiau matomos. Aišku, jei yra tokia statistika, ji - nedžiuginanti, nes bet kokiu atveju darbuotojui susirgus kažkas tuos darbus turi padaryti, kolegoms didėja krūvis“, - komentavo darbdavių atstovė.
Ji užsiminė, kad šiuo metu svarstoma mažinti gydytojų krūvį dėl biuletenių išdavimo. Spėjama, kad Lietuvoje tiek daug biuletenių ir išduodama dėl to, kad jų yra reikalaujama nuo pirmos susirgimo dienos. „Svarstoma, ką padaryti, kad nereikėtų imti to nedarbingumo pažymėjimo, jei susirgimas nėra rimtas. Bet kaip tada darbdaviui žinoti, kad darbuotojas susirgo, o ne simuliuoja?“ - kalbėjo A. Maldudytė.
tags: #nedarbingumas #koks #problemos #mastas