Socialinės ir kultūrinės sritys: apibrėžimas ir sąveika

Šiame straipsnyje nagrinėjamos socialinės ir kultūrinės sritys, jų apibrėžimai, elementai ir sąveika šiuolaikinėje visuomenėje. Aptariami kultūros ir sociologijos ryšiai, kultūriniai pokyčiai, socializacijos procesai ir kitos svarbios temos.

Kultūra ir sociologija

Kultūra yra visuomenės elgesio, priemonių, produktų, vertybių ir idėjų visuma, kuri perduodama iš kartos į kartą simbolių pagalba. Kultūra taip pat gali būti apibrėžiama kaip kiekvienos visuomenės socialinio elgesio visuma, priklausomai nuo jos panašumo, dydžio ir veikimo konkrečiame laike. Be to, kultūra apima visuomenės simbolių turinį, įskaitant žinias, meną ir religiją, atsižvelgiant į materialinį išsivystymą (civilizaciją).

Remiantis UNESCO visuotine kultūrų įvairovės deklaracija, kultūrą reikia suvokti kaip įvairių visuomenės ar jos grupių dvasinių, materialinių, intelektinių ir emocinių ypatybių visumą, ir kad kultūra aprėpia ne tik meną ir literatūrą, bet ir gyvenimo būdą, mokėjimą sugyventi, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus.

Kultūros elementai

• Normos
• Vertybės
• Simboliai
• Kalba
• Materialiniai objektai

Kultūrų skirtumai

Esame skirtingi. Kuo aš kaip asmuo ir mano artima aplinka esame ypatingi, o kuo panašūs į kitus (tarpusavio sąryšių ir priklausomybės daugiatautėje kultūroje su dauguma ir mažumomis supratimo, priėmimo ir puoselėjimo klausimas). Šventės ir jų tradicijos. Žydų švenčių žaidimai ir jų istorinė kilmė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Pesach ir Velykos? Gyvųjų įsipareigojimas. Koks judaizmo požiūris į gyvenimą ir mirtį? Kokios pagrindinės laidotuvių tradicijos?

Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos? Religinių patirčių ir praktikų įvairovė.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Kultūriniai pokyčiai

Kultūra kuria bendras socialinės tikrovės sampratas, užtikrinančias atitinkamus veiksmus ir poelgius. Kultūra charakterizuojama pagal esamos tikrovės, kurioje veikiama, sampratą ir kaip, atsižvelgiant į tą sampratą, organizuojama praktinė veikla. Kultūra suprantama kaip materialių ir nematerialių gėrybių, internacionalizuotų vertybių ir prasmių (kaip žmonių institucionalizuotų gyvenimo formų) visuma konkrečioje erdvėje ir konkrečiu laiku.

Socializacija

Socializacija yra procesas, kurio metu individai išmoksta visuomenės normas, vertybes ir elgesio modelius. Tai leidžia jiems tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.

Socializacijos tipai

• Pirminė socializacija (šeimoje)
• Antrinė socializacija (mokykloje, tarp bendraamžių)
• Resocializacija (perauklėjimas)

Struktūrinis socializacijos kontekstas

Struktūrinis socializacijos kontekstas apima socialines institucijas, tokias kaip šeima, mokykla, religija ir žiniasklaida, kurios formuoja individų socializacijos procesą.

Sociokultūrinė veikla

Sociokultūrinė veikla yra specifinė bendruomeninio ugdymo sritis, sudaranti palankias sąlygas įvairios socialinės padėties, įvairių tautybių ir įvairaus amžiaus žmonėms realizuoti savo socialinius, kultūrinius, švietimo poreikius, siekiant sėkmingai integruotis į aplinką.

Bendruomenės svarba

Bendruomenė plačiąją prasme - tai tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo. Bendruomenė socialiniuose moksluose suprantama kaip tapatybės ir bendrumo jausmas, kuris atsiranda priklausant tam tikrai vietai, organizacijai ar socialinei grupei. Kalbant apie bendruomenes, negali užmiršti tradicinių tautinių bendruomenių, kurios paprastai vadinamos tautinėmis mažumomis. Visas tautines bendruomenes dažniausiai vienija bendri prisiminimai, tačiau tokias bendruomenes neretai lemia ir bendri interesai.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Socialinė pagalba

Nedarbas, skurdas, smurtas, migracija, nusikalstamumas, psichinės bei fizinės sveikatos sutrikimai, nors ir nepaliesdami konkretaus žmogaus tiesiogiai, daro jam didelę įtaką, jeigu jo artimi žmonės susiduria su nors viena iš šių problemų. Socialinė pagalba gali būti teikiama įvairiu lygmeniu. Mikrolygio socialinė pagalba grindžiama atskiro individo poreikiais, siekiant išsaugoti socialinius ir psichomentalinius individo ryšius su sociumu, grupe ar atskirais grupės nariais.

Socialinė antropologija

Socialinė antropologija grindžiama žmonių gyvensenos išsamiais empiriniais tyrinėjimais įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Naudojantis dalyvaujančiojo stebėjimo ir kitais lauko tyrimo (duomenų rinkimas iš tiesioginių šaltinių) antropologiniais metodais sukuriamas empirinis socialinės antropologijos pagrindas - etnografija. Pagal tyrimo sritį ar teorinį požiūrį socialinė antropologija gali būti skirstoma į teisės, ekonominės, politinės, psichologinės, medicininės, edukacinės, lingvistinės, meno ir aplinkos antropologijos šakas.

Socialinės antropologijos raida

19 a. pabaigoje Europoje archeologijai, fizinei antropologijai ir kalbotyrai virtus savarankiškais mokslais ėmė formuotis socialinė antropologija ir kultūrinė antropologija. Pirmiausia socialinė antropolologija pradėta plėtoti Didžiojoje Britanijoje ir apėmė pirminių gentinių visuomenių sandaros tyrinėjimus.

Kultūros tyrimai

Kultūros tyrimų objektas konstruojamas labai įvairiai, vienas pagrindinių požiūrių kultūros pavidalus prilygina kalbos struktūrai. Kultūros reikšmės tiriamos socialinės struktūros ir istorinių įvykių kontekste ir teigiama, kad kultūra nėra struktūros ar istorijos atspindys, nes pati jas formuoja.

Kultūros tyrimai yra glaudžiai susiję su įvairiais socialiniais judėjimais, grupėmis ir kultūros institucijomis, apima kultūros industrijos, masinės kultūros, vartotojiškos visuomenės, žiniasklaidos, laisvalaikio, literatūros, etiketo ir kitas moderniosios kultūros sritis, kuriose ieškoma konkrečios visuomenės gyvenimą konstituojančių reikšmių sistemų.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Kultūros tyrimų atsiradimas

Kultūros tyrimų terminas kilo iš Birminghamo universiteto (Didžioji Britanija) Šiuolaikinių kultūros tyrimų centro (Centre for Contemporary Cultural Studies, CCCS, įkurtas 1964) pavadinimo. Svarbiausi kultūros tyrimų pagrindėjai - R. Hoggartas, R. Williamsas, E. P. Thompsonas ir S. Hallas (visi Didžiosios Britanijos).

Muzika ir kultūra

Muzika yra neatsiejama kultūros dalis, atspindinti ir formuojanti visuomenės vertybes, tradicijas ir identitetą. Įvairių tautų muzika, instrumentai ir šokiai yra svarbūs kultūrinio paveldo elementai.

• Lietuvių liaudies dainos: Mokomasi liaudies dainų, sutartinių; tyrinėjama, kaip šiandieną folkloras derinamas su kitų žanrų muzika.
• Europos tautų, kitų žemynų dainos: Mokomasi kitų tautų ir kultūrų dainų (pvz., latvių, lenkų, žydų, kt.).
• Kitų kultūrų muzikos instrumentai: Supažindinama su kitų kultūrų muzikos instrumentais, jų sandara ir kilmės istorija.

Analizuojami ir lyginami muzikos pavyzdžiai, tradicijos. D2.3. Muzikos instrumentų rūšys. Nagrinėjama muzikos instrumentų įvairovė (apeiginiai ir signaliniai instrumentai, šokių muzikos instrumentai, piemenų instrumentai ir kt.), jų paskirtis; susipažįstama su lietuvių liaudies instrumentais (pvz., kanklės, skudučiai, lamzdelis, birbynė, kleketai, skrabalai ir kt.), aptariami ir kitų pasaulių tautų muzikos instrumentai bei jų raida.

Šeima ir kultūra

Šeima yra pagrindinė socialinė institucija, kurioje vaikai mokosi kultūros normų ir vertybių. Šeimos tradicijos, papročiai ir vertybės formuoja vaiko socialinį identitetą ir elgesį.

• Gyvenimas tautinėje bendruomenėje ir daugiakultūrėje aplinkoje: Klausydamas pasakų, istorijų, dalyvaudamas tautinėse šventėse, teminiuose renginiuose, bendraudamas su kitų tautybių šeimomis tyrinėja savo paties ir greta gyvenančių ir (arba) grupės bendruomenėje atstovaujamų tautų kultūros elementus.
• Pasakoja apie savo šeimą: stebi, klausosi pasakojimų ir domisi kitų vaikų šeimomis.
• Bendrauja su kitomis šeimomis: susitikimuose, bendruomenės renginiuose, šventėse, šeimų inicijuotose veiklose.

Medijos ir kultūra

Medijos atlieka svarbų vaidmenį kultūros sklaidoje ir formavime. Jos veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir elgesio modelius.

• Medijų kultūros ir meno socialiniai aspektai: nuo propagandos iki socialinių tinklų.
• Kompiuteris - medijų variklis: šiuolaikinė medijų meno raiška.
• Žiūrovas - spektaklio kūrėjas: Pasitelkus pavyzdžius aptariamas ir palyginamas skirtingų teatro epochų žiūrovas, išsiaiškinama žiūrovo reikšmė teatro kūrybai.

Šis straipsnis apžvelgia socialinių ir kultūrinių sričių apibrėžimus, sąveikas ir svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Kultūra, socializacija, bendruomenė, socialinė antropologija, muzika, šeima ir medijos yra svarbūs aspektai, kurie formuoja mūsų socialinį ir kultūrinį gyvenimą.

tags: #socialines #ir #kulturines #sritys