Gyvenimo bėgyje dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų artimieji ar mes patys reikalingi priežiūros ar pagalbos. Tuo metu aktualūs tampa slaugos ir globos klausimai. Visuomenė dažnai šiuos terminus laiko sinonimais, tačiau tai nėra visiškai teisinga. Nors abu terminai yra susiję su rūpinimusi žmonėmis, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasirūpinti savimi, tarp jų yra esminių skirtumų, kuriuos svarbu atskirti.
"Gemma" slaugos paslauga
Slauga: Kas Tai?
Slauga - tai sveikatos priežiūros sektoriaus dalis, kurios pagrindinis tikslas yra individuali ir kompleksinė asmenų, turinčių laikinų ar ilgalaikių sveikatos sutrikimų, priežiūra. Slaugos paslaugos apima ne tik asmens higienos ir kasdienės gyvybinės veiklos palaikymą, bet ir sudėtingesnę medicinos pagalbą, pavyzdžiui, žaizdų gydymą, skausmo valdymą, ligos stebėseną ir medikamentų administravimą. Ji gali būti teikiama ligoninėse, palaikomojoje gydymo ir slaugos įstaigose arba paciento namuose, priklausomai nuo asmenų poreikių.
Slauga dažnai reikalinga po traumų, operacijų, sunkių ligų, taip pat senatvėje, kai dėl natūralaus kūno senėjimo procesų žmogus tampa mažiau savarankiškas.
Globa: Kas Tai?
Globa, kita vertus, dažniausiai asocijuojama ne tiek su medicininiu aspektu, kiek su rūpinimusi ir palaikymu socialiniame kontekste. Globos paslaugos skirtos asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių (amžiaus, negalios, socialinių aplinkybių) negali pilnai pasirūpinti savimi ir savo buities reikalais. Globėjai gali būti tiek šeimos nariai, tiek asmenys, kurie savanoriškai įsipareigoja rūpintis globotiniu.
Skirtingai nuo slaugos, kuri dažnai reikalauja specifinio medicininio įgūdžių lygio, globa apima plačią kasdieninės pagalbos spektrą - nuo emocinio palaikymo iki finansinės pagalbos ir buitinių reikalų tvarkymo.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žmogaus teises globos namuose
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Slaugos Ir Globos
Apibendrinant, slauga ir globa yra du skirtingi, bet svarbūs socialinės ir sveikatos priežiūros sektoriai. Slauga koncentruojasi į fizinę sveikatą ir medicininę pagalbą, tuo tarpu globa yra daugiausia orientuota į asmeninį rūpestį ir kasdieninės gyvenimo kokybės užtikrinimą. Nepaisant skirtumų, slauga ir globa gali būti ir dažnai yra tarpusavyje susiję.
Pavyzdžiui, asmuo, kuris gauna slaugos paslaugas dėl sveikatos sutrikimų, taip pat gali reikalauti ir globos - emocinio palaikymo, kasdienės pagalbos atliekant buities darbus.
Slaugos ir globos palyginimas
| Savybė | Slauga | Globa |
|---|---|---|
| Pagrindinis tikslas | Sveikatos priežiūra ir medicininė pagalba | Rūpinimasis ir socialinė parama |
| Prireikimas | Esant sveikatos sutrikimams, po operacijų, sergant lėtinėmis ligomis | Esant sunkumams pasirūpinti savimi dėl amžiaus, negalios ar socialinių priežasčių |
| Teikėjai | Medicinos personalas, slaugytojai | Šeimos nariai, savanoriai, socialiniai darbuotojai |
| Pagalbos apimtis | Medicininės procedūros, higiena, gyvybinių funkcijų palaikymas | Emocinis palaikymas, buities reikalų tvarkymas, finansinė pagalba |
Slaugos Ir Globos Pašalpos
Laikraščio skaitytoja O. S. iš Panevėžio rašo: "Klausimas, dėl kurio kreipiuosi, aktualus daugeliui žmonių, prižiūrinčių sunkius ligonius. Vieni ligonių artimieji vargsta patys, neatsitraukdami nuo savo neįgaliųjų, prireikus samdo slaugantį asmenį, kiti gauna slaugos pašalpas. Taip ir lieka neaišku, kokiais atvejais ligoniui priklauso globa, kokiais - slauga? Koks tai yra skirtumas? Norėčiau sužinoti, kaip įvardijamas atvejis, kuomet žmogus, tarkim, po insulto, praranda regėjimą ir bendrą nuovoką, supratimą, kai nesuvokia, kokiais drabužiais apsirengti, kaip maitintis, kaip elgtis tualete ir t. t. Taigi kas tokiu atveju žmogui reikalinga - slauga ar globa?"
Globos pašalpą valstybė moka tiktai nepilnamečius vaikus, našlaičius ir netekusius tėvų globos vaikus globojantiems asmenims. Už suaugusio asmens globą pinigai nemokami. Kas kita - slauga. Ji mokama pačiam neįgaliajam. Kuomet Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija pripažįsta asmenį visiškos negalios invalidu, jam skiriama vienos bazinės pensijos dydžio (šiuo metu tai yra 147 litai per mėnesį) slaugymo pašalpa.
Jeigu laiško autorę dominantis asmuo bus pripažintas visiškos negalios invalidu, jam priklausys minėta pašalpa. Todėl pirmiausia šio asmens artimieji turėtų kreiptis į jį gydantį gydytoją, kuris išrašys siuntimą į Valstybinę medicininę socialinės ekspertizės komisiją. Jeigu komisija šį žmogų pripažins visiškos negalios invalidu, beliks kreiptis į Socialinių reikalų (arba Socialinės rūpybos) skyrių dėl slaugymo pašalpos paskyrimo.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Saulius Liekis. Globa - tai labiau teisinė sąvoka. Globa yra nustatoma teismo sprendimu neveiksniam asmeniui. Norėčiau akcentuoti, kad pagal LR Civilinį kodeksą globėjas savo pareigas atlieka neatlygintinai. Globėjui skaičiuojamas darbo stažas bazinei pensijai gauti, jei jo neveiksniam globotiniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (SPP-1).
Slaugos terminas vartojamas, kai gydytojo siuntimu Neįgalumo ir darbingumo tarnyba (NDNT) nustato specialųjį nuolatinės slaugos poreikį (SPP-1). Tai yra tikslinė išmoka, 765 Lt. Neįgalumo ir darbingumo tarnyba gali nustatyti ir specialųjį nuolatinės priežiūros poreikį (SPS-2). Nesutinkant su NDNT sprendimu jį galima skųsti Skundų kontrolės skyriui per 30 dienų.
Šlapimo Nelaikymas Ir Slaugos Kaštai
Šlapimo nelaikymas tiesiogiai susijęs su populiacijos senėjimu, beveik kas antras susiduria su tuo. Pagal paplitimą šlapimo nelaikymas lenkia Alzheimerio ir Parkinsono ligas. „Žmonės nėra linkę apie tai šnekėtis su savo gydytoju. Tas naftalino ir šlapimo kvapas vertinamas kaip savaime suprantamas dalykas. Šlapimo nelaikymas yra tarsi senėjimo barometras. Ir jis virsta ne tik sveikatos sutrikimu, bet ir iššūkiu šlapimo nelaikymą turinčio žmogaus artimiesiems“, - konferencijoje šeimos gydytojams „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“ kalbėjo J. Vencpolis.
Danijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad slaugos kaštai susideda iš dviejų dalių - tiesioginių ir netiesioginių kaštų. Tiesioginiai kaštai - tai sauskelnės, kosmetikos priemonės ir slaugytojo darbo laikas. Vėliau gali prireikti vaistų, tvarsčių, jei nebuvo naudojama kosmetika profilaktikai, kad būtų išvengta pragulų. Jei slaugant neatsiranda odos problemų, tokia slauga vertinama kaip efektyvi. Nustatyta, kad pragulai atsirasti užtenka pusantros valandos. Į netiesioginius kaštus danai įtraukė ir šiukšlių išvežimo kaštus. Lietuvoje to visai neskaičiuojama, nes ekologinio sąmoningumo lygis yra visai kitoks nei Skandinavijos šalyse.
Pasak J. Vencpolio, slaugančiųjų tarpe egzistuoja du mitai apie šlapimą sugeriančius gaminius. Pirmas: jei pirksiu didžiausio sugėrimo sauskelnes, tai jokio pratekėjimo nebus. „Kai buvo gaminamos pirmosios sauskelnės šlapimui sugerti, joms buvo keliama viena užduotis - kuo daugiau sugerti. Jeigu žiūrim tik į šį parametrą, ignoruojame kitas savybes - koks jo dydis, kaip jis bus utilizuojamas, ar patogu uždėti. Reikia būti gudriems ir suvokti, kad sugėrimas yra reliatyvus vertinimas, gali daug sugerti, bet vis tiek turėsime pratekėjimą. Nepratekėjimą lemia gaminio forma, lipdukai, specialus sluoksnis, neleidžiantis ištekėti, gaminio krašteliai. Sugėrimas ir dydis yra du skirtingi dalykai. Slaugytojai dažnai perka L dydį, paskui stebisi, kodėl pacientas visas sumirkęs, lova šlapia. Mes galime turėti S dydžio gaminį, kuris sugeria keturis litrus. Žmogus per parą šlapinasi tris litrus, vadinasi, jam toks gaminys puikiai tinka. Optimali namų slauga yra 3-4 sauskelnės per parą. Tai kam pirkti tokio didelio sugėrimo, jeigu sauskelnės bus dažniau keičiamos?“ - klausė J. Vencpolis.
Taip pat skaitykite: Socialinė globa namuose
„Jeigu atneši geras sauskelnes į slaugos ligoninę, jas ten vagia. Tokia lietuviška realija. Taip gal ir galima būtų pateisinti tų prastų gaminių naudojimą slaugos įstaigose, tačiau to negali būti slaugant namuose. Pigiose sauskelnėse nėra pakankamo kiekio absorbentų. Net jei parinkom tinkamą dydį, bet per pigų gaminį šlapimas išbėgs. Išbėgo, vadinasi, keičiam patalynę, vartom ligonį - gaunam netiesiogines išlaidas: skalbimai, pragulos. Tai jau negarantuoja efektyvios slaugos“, - pabrėžė J. Vencpolis. Mažiausio ir didžiausio šlapimo sugėrimo kaina labai skiriasi.
„Žmonės vaistinėje lygina skirtingo tipo gaminių kainas. Juk kavos kainos nelyginate su arbatos, nes jums reikia kavos. Taip ir su šlapimą sugeriančiais gaminiais. Jeigu jums reikia anatominių sauskelnių, žiūrėkite tokių gaminių kainas. Žiūrėkite ne pakuotės kainą, o vieneto. Prisiminkite, kad tinkamai parinktas sauskelnės tipas irgi gali sumažinti slaugos kainą. Pavyzdžiui, kelnaičių nereikia dėti gulinčiam žmogui, jos tinkamesnės aktyviam žmogui. Tad gerai įvertinkite gaminio tipą ir jo tinkamumą slaugomam žmogui“, - atkreipė dėmesį J. Vencpolis.
Prakalbus apie slaugos namie ir gydymo įstaigose skirtumus, J. Vencpolis sako: „Jeigu vienai slaugytojai tenka prižiūrėti 70 ligonių, negalima tikėtis, jog jų visų slauga bus gera. Man pačiam teko prižiūrėti ne vieną artimą žmogų ir aš žinau, kad negali nakčiai uždėti didžiausio gaminio ir ramiai eiti miegoti. Taip gali būti tik globos įstaigose, namie - ne. Nemalonus šlapimo kvapas - dar vienas blogos slaugos parametras. Jeigu ieškote tinkamos globos įstaigos savo senoliui - užėję giliai įkvėpkite. Jeigu įstaigoje jaučiate kvapą, vadinasi, ten taupoma žmonių sąskaita. Yra gudrių globos įstaigų, kurios naudoja smilkalus, kurie sumišę su šlapimo kvapu duoda tokį kvapą, kad vasarą musės krenta pačios“, - liūdnai pašmaikštavo J. Vencpolis.
„Kai yra maži atlyginimai, dideli darbo krūviai, natūralu, kad žmogus yra piktas. Ir motyvuoti jį dirbti geriau neįmanoma. Nors jeigu turėtų motyvą, galėtų parinkęs tinkamas priemones sumažinti ir savo laiko sąnaudas, ir gydymo įstaigos lėšas. Kiek kartų esu kalbėjęs, jog ieškotų savo darbo palengvinimo priemonių, nes gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti. Jau yra galvos trinkimo kepuraitės, drėgnos pirštinės žmogui prausti (kai kurie senoliai ima paniškai bijoti vandens), testai, kurie įdėti į sauskelnes nustato, ar yra šlapimo takų infekcija. Jau yra sukurti šlapinimosi rutinos nustatymo įrenginiai, kurie iš sauskelnės siunčia signalą į daviklį, po to į serverį, o ten sistema analizuoja, kaip dažnai šlapinamasi, į kurią vietą skysčio pribėga daugiau, koks šlapinimosi intensyvumas ir kuriuo metu. Tai yra žingsnis į personalizuotą priežiūrą. Tačiau apie tai klausomasi kaip apie nepasiekiamą ateitį. Tokios priemonės pas mus gali būti taikomos tik namuose“, - sakė J.