Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Vis dėlto išduotas nedarbingumo pažymėjimas dar nereiškia, kad ligos išmoka bus paskirta. Svarbu - ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.
Ligos išmoka skiriama ligos socialiniu draudimu apdraustiems žmonėms, tapusiems laikinai nedarbingais ir dėl to praradusiems darbo pajamų. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.
Tai pakanka padaryti vieną kartą per visą gyvenimą. Vieną kartą pateiktas prašymas galios visiems būsimiems ligos atvejams. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos ar ligonio slaugymo atvejams. Jį galima pateikti bet kuriuo metu, net nelaukiant, kol susirgsite ar reikės slaugyti susirgusį šeimos narį.
Pavyzdžiui, jei žmogus sirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą 2024 m. vasarį, tačiau tuomet nepateikė prašymo ligos išmokai skirti, ligos išmoka jam negalėjo būti išmokėta. Jei žmogus pateiks prašymą šių metų sausį, jam bus išmokėta ligos išmoka už praėjusį laikotarpį. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja ir vienerius metus atgal. Svarbu, kad nuo ligos pabaigos nebūtų praėję daugiau nei 12 mėnesių.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jei nurodysite savo el. pašto adresą, visa informacija bus siunčiama ir elektroniniu paštu. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Kaip Apskaičiuojama Ligos Išmoka?
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam žmogui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei žmogaus laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2025 m. sausį, vertinamos 2024 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio draudžiamosios pajamos.
Draudžiamosios pajamos yra žmogaus darbo pajamos, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui, taip pat žmogui priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ar nedarbo socialinio draudimo išmokos.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Šiuo metu vidutinė vienos dienos ligos išmoka yra 48,7 euro. Ligos išmoka vidutiniškai mokama 9 dienas.
Ligos Išmoka Savarankiškai Dirbantiems
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Šias socialines garantijas jiems užtikrina socialinio draudimo įmokų (VSD) mokėjimas.
Dažnai savarankiškai dirbantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.
Pavyzdžiui, jei asmuo susirgo ir turėjo išduotą nedarbingumo pažymėjimą šių metų sausį, tačiau nemokėjo einamųjų VSD įmokų, ligos išmoka jam galėtų būti paskirta ir išmokėta tik po to, kai jis kitais, 2026 metais, deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už visus 2025 metus. Kad taip nenutiktų, patariama VSD įmokas mokėti kiekvieną mėnesį.
Savarankiškai dirbantys gyventojai laikomi apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jeigu iki kalendorinio mėnesio pabaigos yra sumokėję VSD įmokas ir pateikę „Sodrai“ SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį įgyjama teisė į išmoką.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Kaip ir kiti apdraustieji, savarankiškai dirbantys turi būti įgiję stažą ligos išmokai gauti - ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Tarkime, savarankišką veiklą vykdantis žmogus susirgs ir gydytojas jam išduos nedarbingumo pažymėjimą vasario mėnesį. Tam, kad žmogus turėtų teisę gauti ligos išmoką, VSD įmoka turi būti sumokėta ir pateiktas SAV pranešimas už sausį.
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį. Tačiau socialinio draudimo įmokas už einamąjį mėnesį gali susimokėti tik tie savarankiškai dirbantys asmenys, kurie socialinio draudimo įmokų už praėjusį mėnesį nesumokėjo dėl to, kad praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas arba teisė gauti išmoką atsirado tą patį kalendorinį mėnesį, kurį jie pradėjo vykdyti veiklą.
„Sodra“: Kaip Vykdoma Nedarbingumo Kontrolė?
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. „Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime, - teigė J. Bimbirienė. - Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (toliau - GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai.“
Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų. „Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.
„Nors 90 proc. įtartinų atvejų atrenkami pasitelkus informacines sistemas, daugėja ir skundų bei prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų - kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų“, - teigė J. Bimbirienė.
Ką Galima ir Ko Negalima Daryti Turint Laikiną Nedarbingumą?
„Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami, ir gali nutraukti išmokos mokėjimą, tad būtina žinoti, ką galima ir ko negalima daryti tokiu atveju. „Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo.
O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
Tiesa, „Sodra“ neseka laikiną darbingumą turinčio asmens, priešingai, dažniausiai tikrina išdavimo teisėtumą, o visus kitus pažeidimus dažniausiai nustato po skundų, kurių gauna iš darbdavių, institucijų, gyventojų ar pačių gydytojų.
„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas.
Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos.
Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą.
Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. „Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą“, - nurodoma „Sodros“ tinklalapyje.
tags: #ar #biuletenis #uzsidaro #automatiskai