Mykolo Romerio universitetas (MRU) - tai socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas, pasižymintis taikomuoju profiliu, nukreiptu į esmines socialines Lietuvos visuomenės reikmes. Suvokdami, kad švietimas - viena esminių socialinių paslaugų, susijusių su visaverčiu visuomenės funkcionavimu, natūraliai pasisukame ir į jo pusę.
Šiai dienai tik Mykolo Romerio universitetas rengia kvalifikuotus socialinius pedagogus, kurie sėkmingai dirba bendrojo lavinimo mokyklose, bendruomenės centruose ir neformalaus švietimo įstaigose, teikiančiose pagalbą vaikui ir jo šeimai.
„Iš mokytojo užrašų“: kas pedagogo darbe svarbiau – prestižinė mokykla, įvertinimas ar alga?
Profesorės Irenos Leliūgienės indėlis į socialinę pedagogiką Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkę, socialinės pedagogikos pradininkę Lietuvoje prof. dr. Ireną Leliūgienę ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už socialinės pedagogikos įtvirtinimą Lietuvos edukologijos moksle ir profesinėje veikloje; ilgametį pedagoginį darbą aukštojo mokslo sistemoje ir mokslinius pasiekimus. Profesorės reikšmingas indėlis plėtojant švietėjišką, ekspertinę, visuomeninę veiklą Lietuvoje ir užsienyje bei mokslinius pasiekimus.
Profesorės I. Leliūgienės pedagoginio darbo aukštojo mokslo sistemoje stažas - 25 metai. Ji dirbo įvairiuose Lietuvos universitetuose ir aukštosiose mokyklose: VU, KTU, dėstytoja ir kviestine profesore LŽU, Utenos kolegijoje, KU, LEU (buvusiame VPU), LKKA, ŠU ir MRU. Buvo ilgametė FESET (Europos socioedukacinio darbo mokyklų asociacijos) narė. Šiuo metu aktyviai dalyvauja tokiose tarptautinėse asociacijose kaip: IFS (tarptautinė gyvenviečių ir kaimynystės centrų federacija); TISSA (Tarptautinis socialinio darbo mokslininkų aljansas „Socialinis darbas ir visuomenė“); LETA (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija).
Pabaigus akademinę karjerą MRU už aktyvią mokslinę pedagoginę veiklą prof. I. Leliūgienei MRU Senato nutarimu suteiktas afilijuotos profesorės statusas, atvėręs jai galimybes ir toliau reprezentuoti MRU įvairioje mokslinėje, visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje. Profesorė dr. Irena Leliūgienė iki šiol aktyviai dalyvauja akademinėje veikloje kaip kviestinė dėstytoja, be galo mylima ir gerbiama studentų, su kuriais dalijasi ne tik per 25 metus darbo įvairiuose Lietuvos universitetuose sukaupta patirtimi, bet ir praktiniais pavyzdžiais, diegiant švietimo sistemos inovacijas bei reformas socialinės pedagogikos srityje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
MRU afilijuota profesorė visus stebina savo energija ir aktyviai reiškiamomis idėjomis kaip tobulinti švietimo sistemą, siekiant daugiau dėmesio skirti socialiniam ir neformaliam ugdymui, kuris leistų socialiniams pedagogams atskleisti visapusiškus gebėjimus padedant tiems vaikams, kuriems reikia pastiprinimo ir padrąsinimo labiau pasitikėti savo jėgomis.
Jos meninius ir organizacinius gabumus pastebėjo nusipelniusi Lietuvos mokytoja, tikra Petrašiūnų legenda Vanda Ambrazevičienė, kuri buvo pirmoji profesorės mokytoja, pavedusi rūpintis visais klasės reikalais. Toks mokytojos palaikymas įkvėpė pasirinkti pedagogės specialybę.Savo karjeros kelią pradėjo dirbdama pedagoginį ir organizacinį darbą įvairiose švietimo įstaigose. Vėliau ji buvo paskirta Kauno Palemono mokyklos direktore, kuri sugebėjo savo aktyvumu uždegti mokyklos ir vietos bendruomenės gyventojus kartu organizuodama įvairias kultūrines veiklas bei renginius.
Dirbdama mokyklos direktore, Irena Leliūgienė 1989 metais apsigynė daktaro disertaciją, kuri susijusi su mokyklos ir aplinkos socialine pedagogika. Jai vadovavo žymus pedagogikos LEU profesorius B. Bitinas. Tais pačiais metais, švietimo ir kultūros ministro prof. dr. H. Zabulio įsakymu, buvo pritarta, kad Palemono vidurinė mokykla, vadovaujama I. Leliūgienės, dalyvautų tarptautiniame moksliniame eksperimente „Mokykla - bendruomenė“, kurį inicijavo tuometinės SSSR pedagogikos mokslų akademijos akademikė Valentina Bočarova, tyrinėjanti ugdomojo darbo su moksleiviais gyvenamoje vietoje problemas. Šio eksperimento metu, I. Leliūgienei teko stažuotis JAV Mičigano universitete.
MRU afilijuota profesorė prof. dr. Irena Leliūgienė dalinosi savo įžvalgomis: „Mokytis ir tobulėti visą gyvenimą mane motyvuoja žinojimas, kad ką esu išmokusi anksčiau, galiu nuolat atnaujinti. Todėl daug ko mokausi ir iš naujausios mokslinės literatūros, būdama įvairių tarptautinių asociacijų ir federacijų nare. Mokslinės stažuotės, išvykos į užsienio universitetus, padeda sugeneruoti naujas idėjas, kurias daugeliu atveju taikau savo akademinėje ir pedagoginėje veikloje. Taip elgtis skatindavau ir savo studentus“.
Profesinės veiklos ir indėlio į socialinę pedagogiką svarbą pabrėžia ir profesorės žodžiai: „Per tris dešimtmečius socialinė pedagogika kaip edukologijos mokslo šaka, akademinė disciplina ir konkreti pagalbos vaikui sritis įsitvirtino aukštojo mokslo sistemoje ir ugdymosi institucijose. Nepaisant skaudaus fakto, kad per paskutinius dešimtmečius dvigubai sumažėjus mokyklų skaičiui Lietuvoje, socialinių pedagogų bendruomenę sudaro tik per 1000 aukštos kvalifikacijos specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose. Man kaip šios srities mokslininkei atrodo, kad mūsų valdžia nepakankamai supranta plataus spektro socialinio pedagogo vaidmens svarbą mokykloje, bendruomenėje ir neformalus švietimo institucijose. Manau, kad lėšų taupymas socialinių pedagogų sąskaita yra politiškai nepadorus ir netoliaregiškas. Juolab dabar, po pirmųjų COVID-19 karantino metų, kai vaikų psichiatrai ir medikai įspėja apie labai pablogėjusią vaikų ir pagyvenusių žmonių psichinę sveikatą. Dėl to visomis išgalėmis stengiuosi rasti tinkamus argumentus valdžiai, gindama socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų interesus, siekdama jiems geresnių darbo sąlygų bei pripažinimo ir tampresnių ryšių tarp vietos bendruomenės ir mokyklos“.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Kaip didžiausią problemą profesorė įvardina socialinio pedagogo funkcijų mokykloje ir vaidmens nuvertinimą, kuomet jis yra apkraunamas tokiais pašaliniais darbais kaip: nemokamo mokinių maitinimo organizavimas; pamokų lankomumo apskaita; darbas su specialių poreikių vaikais ir kitomis, tiesiogiai su pareigomis nesusijusiomis veiklomis, kurios psichologiškai išvargina ir demotyvuoja šios srities specialistus. Jos nuomone, „šiuolaikinį universitetinį išsilavinimą įgijęs specialistas turėtų būti visos mokyklos socialinio ugdymo veiklos vadybininkas, tiesiantis tiltus ne tik tarp mokyklos ir vietos bendruomenės, bet ir tolimesnių kultūros ar mokslo organizacijų. Socialinis pedagogas, bendradarbiaudamas su mokyklos administracija, turėtų sudaryti sąlygas mokiniams laisvu po pamokų metu mokytis realaus gyvenimo, savanoriaujant bendruomenės centruose, rengiant bendruomenės šventes ir sporto renginius drauge su vietos gyventojais, bendradarbiauti su socialinėje aplinkoje esančiomis įstaigomis, organizuojant praktines konferencijas, diskusijas, spaudos konferencijas, atvirų durų dienas.
Profesorės pastangomis socialinė pedagogika visomis prasmėmis pakankamai giliai įsitvirtino Lietuvos edukologijos moksle ir profesionalioje veikloje. Mokslininkė parengė pirmąjį konceptualų socialinės pedagogikos vadovėlį. Aktyviai prisidėjo prie socialinio darbo ir socialinės pedagogikos profesijų plėtotės Lietuvoje: Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijai parengė pirmąjį Lietuvos socialinio darbuotojo etikos kodeksą; dirbo nacionalinėse ir tarptautinėse darbo grupėse prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, padėdama rengti Lietuvos socialinių darbuotojų kvalifikacinius dokumentus.
Prof. dr. Irena Leliūgienė aktyviai dalyvauja doktorantūros studijų vystyme Lietuvoje kaip disertacijų vadovė, komitetų narė ir oponentė. Taip pat aktyviai recenzuoja nemažai kitų universitetų mokslininkų parengtų mokslinių monografijų, vadovėlių, mokslo studijų. Profesorė nuolat semiasi žinių ir patirties tarptautinėje erdvėje ir šiomis žiniomis dalinasi su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais, studentais, praktikais, bendruomenių ir valdžios atstovais (dalyvauja LR Seimo ir ŠMSM darbo grupėse). Dėl savo aktyvios mokslinės ir visuomeninės veiklos profesorė yra pelniusi visą eilę garbės raštų ir apdovanojimų.
Profesorės I. Leliūgienės žodžiai moterims, siekiančioms karjeros: “Moteriai, siekiančiai karjeros, svarbu išlaikyti dėmesio balansą tiek darbinei veiklai, tiek savo šeimai būnant mama ir žmona. Manau, kad mano vaikams buvo svarbu, kad jų mama sukosi ne vien virtuvėje, o siekė karjeros. Toks pavyzdys leido susiformuoti jų požiūriui ne tik į gyvenimą, bet ir lygias galimybes siekiant įsitvirtinti mokslo pasaulyje“.
Studijų programos MRU
Mykolo Romerio universitetas siūlo pasirinkti MRU dvi bakalauro studijų programas - Karjeros ugdymo ir bei Anglų ir antrosios užsienio kalbos - bei tapti profesionaliais, paklausiais ir sykiu išskirtiniais pedagogais.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinės pedagogikos ir ugdymo karjerai studijos yra skirtos parengti pedagogikos bakalaurus, socialinius pedagogus, turinčius socialinės pedagoginės pagalbos ir karjeros paslaugų teikimo kompetenciją. Studijų programos absolventai įgis teorinių ir praktinių žinių, reikalingų socialinės pedagoginės pagalbos vaikui ir jo šeimai teikimui. Taip pat įgis kompetenciją teikti mokiniams ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugą, todėl turės didesnes integracijos darbo rinkoje bei asmeninės karjeros vystymo galimybes.
MRU Socialinio darbo katedros vedėja pasakoja, kad programą baigusiems bakalaurams atsiras daug galimybių realizuoti žinias ir įgūdžius. Jie galės dirbti: formaliojo (bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose) ir neformaliojo švietimo (karjeros centruose, vaikų dienos centruose, daugiafunkciniuose bendruomenių centruose, vaikų globos įstaigose ir kt.) įstaigose socialinių mokslų srities mokytoju ir teikti Karjeros patarėjo paslaugas. Šie specialistai galės ne tik rinkti, analizuoti, sisteminti ir teikti informaciją profesijos pasirinkimo, kvalifikacijos įgijimo, profesinio rengimo ir studijų klausimais, inicijuoti ir vykdyti karjeros planavimo gebėjimų ugdymo programas, bet ir dirbti užimtumo analitikais, karjeros patarėjais.
Pasak MRU Socialinės politikos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėjos prof. dr. Valdonės Indrašienės, siekiama parengti profesionalius specialistus naujam karjeros valdymo modeliui, kuris netrukus bus plačiai diegiamas švietimo sistemoje. Jau dabar jaučiamas didelis tokių specialistų poreikis, kompetentinga pagalba jaunuoliui sprendžiant profesinio pasirinkimo klausimus yra būtina. Deja, šios srities profesionalų mokyklose stokojama, apklausos rodo, profesinio orientavimo taškuose tik pusė profesijos patarėjų yra baigę edukologijos krypties studijas.
Programa orientuota į šiuolaikinio pedagogo profesinei veiklai būtinas edukologijos mokslo žinias ir jas atitinkančias praktinės veiklos kompetencijas, siejant jas su karjeros patarėjui būtinomis žiniomis ir kompetencijomis. Laikomės naujo požiūrio į mokytojo rengimą. Orientuojamės ne į vadinamąjį dalyko mokytojo parengimą, o teiksime esminį plataus profilio pasirengimą būti mokytoju. Tad įgyta kvalifikacija leis dirbti socialinių mokslų srities dalykų mokytojais, mokytojų padėjėjais, teikti pedagoginę pagalbą ugdymosi sunkumus patiriantiems, mokymosi motyvacijos stokojantiems mokiniams.
MRU bakalauro studijų Anglų ir antrosios užsienio kalbos mokymo programos absolventams bus suteikiamas filologijos bakalauro laipsnis ir mokytojo kvalifikacija. Programos aktualumą lemia dviejų sričių - humanitarinių (anglų ir rusų filologija) ir socialinių (pedagogika ir edukologija) studijų jungtis.
Pasak MRU Humanitarinių mokslų instituto Užsienio kalbų katedros vedėjos doc. dr. Jolitos Šliogerienės, dviejų skirtingų kalbų mokėjimas - svarbus mūsų šaliai dėl jos geopolitinės padėties bei darbo rinkos specifikos. Dviejų kalbų mokytojas yra patrauklesnis, galintis konkuruoti šalies ir pasaulio darbo rinkoje ir lengviau prisitaikyti prie naujų rinkos poreikių bei iššūkių, ypač mažose regionų/kaimo mokyklose, kuriose, dėl susiklosčiusios demogarfinės padėties, siauroje srityje dirbančių mokytojų užimtumas yra problema.
Docentė priduria, kad bus rengiami plataus akiračio pedagogai, įgysiantys kalbinių ir pedagoginių žinių bei kompetencijų, gebantys taikyti profesinėje veikloje naujausius mokymo(si) metodus ir atvirus visoms naujausioms edukacinėms technologijoms, suteikiančiomis plačias darnaus mokymo(si) galimybes.
Vienas iš tokių pasirinkimų galėtų būti Socialinės pedagogikos ir teisės pagrindų studijos Mykolo Romerio universitete, skirtos tiems, kuriems rūpi žmogaus teisės, saugumas, asmenybės saviraiška. Vienas iš pagrindinių šių studijų tikslų - parengti profesionalą, gebantį padėti keistis kitiems. Socialinės pedagogikos ir teisės studijos yra paremtos patyriminiu mokymųsi, dėl to ugdomos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir kritinis mąstymas bei kūrybiškumas.Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos, socialinė pedagogė-metodininkė R. Jablonskienė, pastebi, kad šias studijas verta rinktis norint prasmingos ir tobulėti skatinančios profesijos: „Dirbdamas šį darbą esi priverstas nuolat domėtis naujovėmis, keliauti, ieškoti ir atrasti, aktyviai kurti ir projektuoti bei pats planuotis savo darbo laiką, vietą ir veiklą. Tai - neribotos galimybės augti pačiam“, - sako socialinė pedagogė R. Jablonskienė.
Šios srities specialistai turi labai plačias įsidarbinimo galimybes, nes gali dirbti vaiko teisių apsaugos institucijose, šeimos paramos, švietimo ar kitose socialinėse įstaigose. Pavyzdžiui, gali siekti profesinės karjeros įvairaus tipo bendrojo ugdymo ar profesinėse mokyklose. Šie specialistai reikalingi ikimokyklinio ugdymo, neformalaus ugdymo įstaigose, taip pat ir pedagoginėse-psichologinėse tarnybose, reabilitacijos bei specializuotuose centruose ar patys kurti pagalbą teikiančias organizacijas. Šios studijos - tai puikus startas, toliau tęsti studijas viešojo valdymo, komunikacijos srityje, nes įgytos teisinės, psichologinės ir edukologijos žinios yra tvirtas pagrindas daugelyje praktinių veiklos sričių, reikalingų šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Baigsiantiems mokyklą nuo 2024 metų pagal mokslo ir studijų įstatymą į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui ( 2025 m. abiturientams ne mažiau 50 balų, 2024 m.
Papildomos studijos
Tiems, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą, MRU siūlo galimybę įgyti socialinio pedagogo kvalifikaciją per papildomas studijas. Sėkmingai pabaigus studijas galima birželio mėn. birželio mėn. ir studijos vyks nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Sėkmingai pabaigus studijas galima prisijungti prie magistrantūros studijų nuo rugsėjo pradžios, bet tik valstybės nefinansuojamose vietose.
Studijos vyksta nuo 2026 m. kovo 7 d. iki gegužės 8 d. nuotoliniu sinchroniniu (kartu su dėstytoju) ir asinchroniniu (be dėstytojo) būdu dviem moduliais (du studijų dalykai). Modulis pradedamas nuotoliniu sinchroniniu būdu vedamomis įžanginėmis paskaitomis (4 val.). Toliau modulis studijuojamas savarankiškai (nuotoliniu asinchroniniu būdu), individualiai planuojant savo studijų laiką ir pasirengiant atsiskaitymui, kadangi kiekvieno modulio mokomoji medžiaga yra pateikta MRU nuotolinių studijų aplinkoje Moodle. Pirmojo modulio (6 kr.) įžanginės paskaitos vyks kovo 7 d. nuo 10.00 val., atsiskaitymas už pirmąjį modulį - balandžio 2 d. nuo 16.00 val. Antrojo modulio (3 kr.) įžanginės paskaitos - balandžio 10 d. nuo 16.00 val., atsiskaitymas už antrąjį modulį - gegužės 8 d.
Studijos vyksta nuo 2026 m. liepos 11 d. iki rugpjūčio 22 d. Užsiėmimai vyksta nuotoliniu sinchroniniu (kartu su dėstytoju) ir asinchroniniu (be dėstytojo) būdu dviem moduliais (2 studijų dalykai). Kiekvienas modulis pradedamas nuotoliniu sinchroniniu būdu vedamomis įžanginėmis paskaitomis (4 val.). Toliau modulis studijuojamas savarankiškai (nuotoliniu asinchroniniu būdu), individualiai planuojant savo studijų laiką ir pasirengiant atsiskaitymui, kadangi kiekvieno modulio mokomoji medžiaga yra pateikta MRU nuotolinių studijų aplinkoje Moodle.
Pasirinktos studijos pranoko visus išankstinius lūkesčius. Programa sudaryta profesionaliai - studijuojami dalykai yra praktiškai įgyvendinami ir labai praverčia kiekvieno pedagogo darbe. Iš kiekvienos paskaitos pasiėmiau žinių, naujovių, kurias taikau jau šiandien.
Karjeros galimybės
Socialinės pedagogikos ir teisės pagrindų studijos atvėrė galimybę pradėti dirbti mokykloje praėjus metams nuo studijų pradžios.
Anot O. Merfeldaitės, labai populiarus stereotipinis mitas, kurį būtina paneigti - socialinis pedagogas dirba tik mokykloje. Šios srities specialistai turi labai plačias įsidarbinimo galimybes, nes gali dirbti vaiko teisių apsaugos institucijose, šeimos paramos, švietimo ar kitose socialinėse įstaigose. Pavyzdžiui, gali siekti profesinės karjeros įvairaus tipo bendrojo ugdymo ar profesinėse mokyklose. Šie specialistai reikalingi ikimokyklinio ugdymo, neformalaus ugdymo įstaigose, taip pat ir pedagoginėse-psichologinėse tarnybose, reabilitacijos bei specializuotuose centruose ar patys kurti pagalbą teikiančias organizacijas. Jos nuomone, šios studijos - tai puikus startas, toliau tęsti studijas viešojo valdymo, komunikacijos srityje, nes įgytos teisinės, psichologinės ir edukologijos žinios yra tvirtas pagrindas daugelyje praktinių veiklos sričių, reikalingų šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Baigsiantiems mokyklą nuo 2024 metų pagal mokslo ir studijų įstatymą į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui ( 2025 m. abiturientams ne mažiau 50 balų, 2024 m.
tags: #socialinis #pedagogas #mykolo #riomerio #universitetas