Teisėjų valstybinės pensijos Lietuvoje yra reglamentuojamos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu (projektas Nr.IXP-1422(3)). Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai šio įstatymo aspektai, įskaitant teisę į pensiją, finansavimą ir susijusius įstatymus.
Pagrindiniai įstatymo aspektai
Įstatymu valstybinių pensijų sąrašas papildomas teisėjų valstybinėmis pensijomis (projektas Nr.IXP-1425(2)).
Finansavimas
Dėl asmenų, kurie galėtų pretenduoti į šią pensiją, priimto įstatymo projektą pateikusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo teigimu, jų skaičius nėra didelis (ne daugiau kaip 80 teisėjų), dėl to įstatymo įgyvendinimui reikės nedaug valstybės biudžeto lėšų.
Kiti susiję įstatymai
Aptariami ir kiti įstatymai, susiję su teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimu bei veikla.
Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas
Šiuo įstatymu nustatomas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus darbo užmokesčio dydis ir šio pareigūno pareiginės algos koeficientas (12) (projektas Nr.IXP-1423(2)). Taip pat siekiama suvienodinti prokuratūros pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio nustatymo principus bei sistemą (projektas Nr.IXP-1415(2)). Pasak įstatymo projektą pateikusio A.Sakalo, norima panaikinti šiuo metu esantį labai didelį atotrūkį tarp lygiaverčių grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio (teisėjų darbo užmokestis 30-35 proc. didesnis už prokurorų darbo užmokestį). Įstatyme nustatoma, jog nuo liepos 1 d.
Taip pat skaitykite: Teisėjų pensijų sąlygos
Teismų įstatymo pakeitimai
Teismų įstatymo 97 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr.IXP-1661(2)).
Prokuratūros statuso klausimai
Įstatymų projektais, kuriuos teikia 62 Seimo nariai, siūloma įteisinti, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skirtų ir atleistų Generalinį prokurorą. Kaip pažymėjo R.Šukys, dviejų dabartinių konstitucinių prokuroro funkcijų - baudžiamojo persekiojimo vykdymo ir kvotos organų veiklos kontrolės - reikia atsisakyti todėl, kad naujajame Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Šiame kodekse nenumatyta, kad Lietuvoje funkcionuotų kvotos organai. Ten įtvirtinta, kad jų procesinius uždavinius įgyvendina ikiteisminio tyrimo įstaigos. Įstatymo projektu numatoma atsisakyti Konstitucijos 118 straipsnio nuostatos, kad „parengtinį tardymą atlieka tardytojai”. Be to, siekiama Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinti Lietuvos prokuratūros struktūrą - Generalinę prokuratūrą, teritorines ir specializuotas prokuratūras.
Nutarta įstatymų projektams po pateikimo pritarti ir pradėti jų svarstymo procedūrą.
Darbo tikslas: Susipažinti su teisėjų valstybinių pensijų įgijimo ir skyrimo tvarka.
Darbo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Valstybinės pensijos Lietuvoje
- Išsiaiškinti sąlygas, kurios privalomos teisėjų valstybinei pensijai įgyti;
- Sužinoti, kuriais atvejais teisėjo valstybinė pensija neskiriama arba nemokama;
- Sužinoti, kaip apskaičiuojama teisėjo valstybinė pensija.
Teisėjų valstybinės pensijos įgijimo sąlygos
Teisėjų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, jeigu jie atitinka šias sąlygas:
Teisėjų valstybinės pensijos pradėtos mokėti 2003 sausio 1 d.
Lietuvos Konstitucinio teismo, bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų teismų teisėjai, norintys įgyti valstybinę teisėjo pensiją privalo įgyvendinti šias sąlygas:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas dėl teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo.
Antradienį, birželio 29 d., 11 val. 30 min. Konstitucinis Teismas skelbs nutarimą dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos teisėjų socialinė apsauga
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnis ir 6 straipsnio 1, 2 dalys ta apimtimi, kuria juose Konstitucinio Teismo teisėjo maksimali devynerių metų kadencija nelaikoma pakankamu savarankišku pagrindu skirti maksimalaus dydžio teisėjų valstybinę pensiją, neprieštarauja Konstitucijai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 procentų teisėjo darbo užmokesčio dydžio, atitinka iš Konstitucijos kylantį reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines (materialines) garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.
Abejonė kyla ir dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio, konstitucingumo. Pareiškėjas prašo ištirti, ar ši nuostata nepaneigia konstituciniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais pagrįstų lūkesčių, kad pensija iš tikrųjų priklausys nuo teisėjo atlyginimo dydžio, ir nesumenkina pačios teisėjų nepriklausomumo garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams.
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas prašo ištirti, ar Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų apsauga kyla iš įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo. Pareiškėjo nuomone, ginčijama Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje teisėjų valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas yra siejamas su penkerių metų darbo stažo intervalu ir fiksuotu pagal atitinkamą darbo stažo penkerių metų intervalą teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio procentu, pažeidžia asmens teisę gauti pagal jo tikslų darbo stažą užtarnautos pensijos išmokas. Kartu, pareiškėjo manymu, yra pažeidžiamos ir Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės teisių apsaugos garantijos, kadangi pensijos išmokos yra nuosavybės dalis.
Pareiškėjas abejoja, ar 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas įstatymas, kuriuo sumažintos įvairios socialinės išmokos, neprieštarauja Konstitucijai tuo aspektu, kad juo buvo sumažintos teisėjų valstybinės pensijos, bet jų kompensavimo mechanizmas nenumatytas. Pareiškėjas taip pat abejoja, ar Konstitucijos nepažeidžia valstybinės pensijos dydžio bei šios pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų maksimalaus dydžio sumažinimas (iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, pagrįsdamas savo abejones, teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei - Nacionalinei teismų administracijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui -Lietuvos valstybei dėl įpareigojimo išmokėti sumažintos pensijos skirtumą. Pareiškėjui teisėjui valstybinė pensija buvo paskirta 2008 m., o nuo 2010 m.
Prašymų tekstus galima rasti interneto svetainėje www.lrkt.lt, skyrelyje Prašymai ir bylos / Nauji ir neišnagrinėti prašymai.
Apie II pakopos pensijų pinigus - atsiimti ar ne atsiimti?
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Darbo stažas | Būtinas tam tikras teisėjo darbo stažas (informacija nenurodyta, reikia tikslinti įstatyme) |
| Pareigos | Darbas Konstituciniame Teisme, bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose |
| Tarptautiniai teismai | Asmenys, paskirti ar išrinkti į tarptautinius teismus nuo Lietuvos |
| Mokėjimo pradžia | Pensijos pradėtos mokėti nuo 2003 m. sausio 1 d. |