Socialinė ekologija yra ekologijos sritis, tirianti pavienio asmens ar visuomenės ir ją supančios aplinkos santykių problemas. Dažniausiai tiriama žmogaus daromas poveikis ekosistemai, socialinės aplinkos poveikis žmogaus fizinei ir dvasinei būklei, visuomenės genofondui. Socialinės ekologijos tikslas - išlaikyti nesutrikdytą, natūralią žmogaus ir jo gyvosios aplinkos harmoniją.
Socialinę ekologiją išplėtojo filosofas M. Bookchinas (Jungtinės Amerikos Valstijos) veikaluose. Jo teigimu, ekologinėms problemoms didelį poveikį turi žmonių socialinės problemos, ypač hierarchinėse politinėse ir socialinėse sistemose, kuriose dėl konkurencinės kovos nepaisoma gamtos apsaugos poreikių. Ekologines problemas didina ir vartotojiška visuomenė, nykstanti dorovė ir vertybės, didėjantys ekonomikos, etniniai, kultūros, socialiniai konfliktai.
Atsižvelgiant į tai, svarbu suprasti, kaip socialinės ekologijos metodai gali būti taikomi praktiškai, siekiant darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos. Šiame straipsnyje aptarsime teorinius socialinės ekologijos pagrindus ir jų praktinį taikymą.
Pusiau aklo Dievo pažinimas: Murray Bookchino „Socialinė ekologija ir organinė visuomenė“ (1–2 skyriai)
Pagrindiniai ekologiniai veiksniai
Ekosistemos funkcionavimui įtakos turi įvairūs veiksniai. Štai keletas iš jų:
- Temperatūra. Jauniklių vystymuisi būtina šiluma.
- Vanduo. Vandens trūkumui jautrūs ir visi augalai, pavyzdžiui, agurkai. Be vandens jie negalėtų vykdyti fotosintezės, nepasigamintų organinių medžiagų.
- Deguonis. Ypač jautrūs deguonies trūkumui vandens ekosistemų gyvūnai (žuvys, vėžiagyviai).
- Šviesa. Pagal dienos ir nakties trukmę orientuojasi ir visi kiti organizmai.
- Dirvožemis. Augalų augimas ir rūšinė sudėtis ekosistemoje taip pat priklauso nuo dirvožemio savybių.
Šie veiksniai yra svarbūs ne tik gamtiniams procesams, bet ir socialinei ekologijai, nes jie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimo kokybę ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Ekologinis vaiko pažinimo ir vertinimo modelis
Vienas pirmųjų analizavusių ekologinį vaiko pažinimo ir vertinimo modelį buvo Bronfenbrenneris (1979). Vėliau vaiko raidos pažinimą ir vertinimą, atsižvelgiant į šeimos ypatumus, akcentavo ir kiti autoriai. Lietuvos autoriai vaikų pažinimą, įvertinimą bei ugdymą šeimos bei aplinkos kontekste tyrinėti pradėjo visai neseniai.
Tyrimo mokslinę problemą atspindi šie klausimai:
- Kaip specialistai, turintys specialiųjų poreikių, vertina vaiką ir jo raidą?
- Kaip specialistai vertina ekologinį vaiko pažinimo ir ugdymo modelį bei jo turinį?
- Kaip specialistai taiko šį modelį vertindami vaiko raidą ir ugdydami vaiką?
- Kokie yra teigiami ir neigiami ekologinio vaiko pažinimo ir ugdymo modelio taikymo aspektai?
Specialistų diskusijos grupėje, refleksijos bei tinkamas teorinis ir praktinis pasirengimas leidžia pažinti vaiką šeimos kontekste.
Tyrimo metodologija ir metodai
Šis tyrimas remiasi pagrindiniais holistinio požiūrio komponentais, tokiais kaip: partnerystės kūrimas (šeimos remiamos ir vaiko raida skatinama per pagalbos ir partnerystės santykius), bendruomeninės aplinkos kūrimas (šeimos gauna informaciją, resursus ir paramą per bendruomeninės aplinkos ryšius), šeimos ir bendruomenės paramos ryšiai (dalyvavimas, abipusis bendravimas, atstovavimas stiprina ir bendruomeninius šeimos tinklus ir šeimos funkcionavimą).
Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, sutelktos grupės (angl. focus group) metodas, diskusijų turinio (angl. content) analizė.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Ekologinio sisteminio požiūrio raiška dokumentuose
Šiuose vaiko pažinimo ir ugdymo (LR Specialiojo ugdymo įstatymas, 1998; LR Švietimo įstatymas, 2004 ir kt.), sisteminė ekologinė vaiko pažinimo, vertinimo bei ugdymo nuostata taip pat akcentuojama. Dokumentuose teigiama, jog specialioji pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba turi būti teikiama ne tik vaikui, bet ir jo tėvams.
Pagalbos visai šeimai organizavimas. Dokumentuose teigiama, jog specialiojo ugdymo įstaigos privalo teikti metodinę pagalbą tėvams, ugdantiems specialiųjų poreikių turintį vaiką. Taip pat vaikams, negalintiems lankyti ugdymo įstaigos, ir jų tėvams (ar vaiko globėjams) specialioji pagalba teikiama namuose.
Tėvų ir specialistų bendradarbiavimas. Tėvai turi teisę dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus; teikti siūlymus pedagogams, ugdantiems vaiką, švietimo įstaigos vadovams koreguoti ugdymo procesą; specialistai privalo bendradarbiauti su specialiųjų poreikių vaiko tėvais, konsultuoti juos specialiojo ugdymo klausimais ir informuoti apie vaiko ugdymosi pažangą, sunkumus ir problemas.
Išvados
Apibendrinant, socialinės ekologijos metodai yra būtini siekiant darnios žmogaus ir aplinkos harmonijos. Šių metodų taikymas leidžia geriau suprasti kompleksinius ryšius tarp socialinių, ekonominių ir ekologinių sistemų, bei priimti informacija pagrįstus sprendimus, kurie užtikrintų tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą ateities kartoms.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #ekologijos #metodai