Šiame straipsnyje aptariamas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas (projektas Nr.IXP-1422(3), kuris reglamentuoja teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir (ne)mokėjimo tvarką, jų dydžius ir indeksavimą. Įstatyme nustatoma, kiek reikia turėti teisėjo darbo stažo, kad būtų galima įgyti teisę į teisėjo valstybinę pensiją.
Pagrindiniai įstatymo aspektai
Teisėjų valstybinės pensijos
Įstatymu valstybinių pensijų sąrašas papildomas teisėjų valstybinėmis pensijomis (projektas Nr.IXP-1425(2)). Taip pat patikslinama, kokių pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.
Pagal įstatymą, šio dydžio neturi viršyti:
- Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
- Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
- Mokslininkų valstybinės pensijos
- Teisėjų valstybinės pensijos
- Kiekvienos iš šių valstybinių pensijų dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtos Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos (ji gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų) ar nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos ir valstybinio socialinio draudimo pensijų bendra suma.
Pagal galiojančią Valstybinių pensijų įstatymo redakciją, minėto dydžio turi neviršyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ar mokslininkų valstybinės pensijos dydis kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija.
Įsigaliojimas
Įstatymas įsigaliojo nuo 2003 m.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Finansavimas
Kai dėl asmenų, kurie galėtų pretenduoti į šią pensiją, priimto įstatymo projektą pateikusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo teigimu, jų skaičius nėra didelis (ne daugiau kaip 80 teisėjų), dėl to įstatymo įgyvendinimui reikės nedaug valstybės biudžeto lėšų.
Kiti susiję įstatymai
Aptariami ir kiti įstatymai, susiję su teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimu bei veikla.
Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas
Šiuo įstatymu nustatomas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus darbo užmokesčio dydis ir šio pareigūno pareiginės algos koeficientas (12) (projektas Nr.IXP-1423(2)). Taip pat siekiama suvienodinti prokuratūros pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio nustatymo principus bei sistemą (projektas Nr.IXP-1415(2)). Pasak įstatymo projektą pateikusio A.Sakalo, norima panaikinti šiuo metu esantį labai didelį atotrūkį tarp lygiaverčių grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio (teisėjų darbo užmokestis 30-35 proc. didesnis už prokurorų darbo užmokestį). Įstatyme nustatoma, jog nuo liepos 1 d.
Teismų įstatymo pakeitimai
Teismų įstatymo 97 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr.IXP-1661(2)).
Pensijų reforma: ką keičia naujos taisyklės ir kaip nepasimesti sprendimuose?
Prokuratūros statuso klausimai
Įstatymų projektais, kuriuos teikia 62 Seimo nariai, siūloma įteisinti, kad Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skirtų ir atleistų Generalinį prokurorą. Be to, įstatymo projektu Nr.IXP-1728 siekiama išspręsti prokuratūros konstitucinio statuso, prokuratūros vietos trijų valstybės valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) atžvilgiu problemą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kaip pažymėjo R.Šukys, dviejų dabartinių konstitucinių prokuroro funkcijų - baudžiamojo persekiojimo vykdymo ir kvotos organų veiklos kontrolės - reikia atsisakyti todėl, kad naujajame Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.
Šiame kodekse nenumatyta, kad Lietuvoje funkcionuotų kvotos organai. Ten įtvirtinta, kad jų procesinius uždavinius įgyvendina ikiteisminio tyrimo įstaigos. Įstatymo projektu numatoma atsisakyti Konstitucijos 118 straipsnio nuostatos, kad „parengtinį tardymą atlieka tardytojai”. Be to, siekiama Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinti Lietuvos prokuratūros struktūrą - Generalinę prokuratūrą, teritorines ir specializuotas prokuratūras.
Nutarta įstatymų projektams po pateikimo pritarti ir pradėti jų svarstymo procedūrą. Pagrindiniu komitetu projektams svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai