Subsidijos Vėjo Energetikai Lietuvoje: Finansavimo Galimybės ir Perspektyvos

Žalioji energetika - tai viena iš prioritetinių sričių šiuolaikinėje Lietuvos energetikos politikoje, skatinanti tvarų ir atsakingą požiūrį į aplinką ir energetikos šaltinius. Lietuvos valstybės išmokos žaliajai energijai yra svarbi ekonomikos ir aplinkosaugos politikos dalis. Jos skatina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, mažina priklausomybę nuo fosilinių degalų ir prisideda prie švarios energetikos ateities kūrimo. Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gausėjantys atsinaujinančiosios energetikos projektai nuteikia teigiamai.

Paramos Kryptys ir Formos

Valstybės teikiamos išmokos žaliajai energijai Lietuvoje yra skirtos skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių (AES) plėtrą, efektyvų energijos naudojimą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Parama skiriama įvairiems projektams, įskaitant:

• Vėjo jėgainių projektų finansavimas.
• Parama saulės energetikai. Tai išmokos, skirtos skatinti saulės elektrinių įrengimą tiek privačiuose namuose, tiek įmonėse.
• Biomasės ir bioenergijos projektai.
• Geoterminės energijos skatinimas.
• Energetinio efektyvumo didinimas.

Finansavimo Programos ir Iniciatyvos

Lietuvai spartinant žingsnius energetinės nepriklausomybės link, Vyriausybė pradėjo ir išplėtė kelias finansavimo programas, skirtas investicijoms į saulės energijos bei energijos kaupimo sprendimus skatinti. Freen puikiai išmano galiojančias žaliųjų technologijų finansavimo programas ir yra sėkmingai gavusi papildomą finansavimą iš įvairių Europos atsinaujinančiosios energijos iniciatyvų. Šiuo metu kelios nacionalinės programos siūlo tiesioginę finansinę paramą bei lengvatines paskolas saulės moduliams ir ličio pagrindu veikiančioms energijos kaupimo sistemoms. Nacionalinis plėtros bankas INVEGA teikia lengvatines paskolas juridiniams asmenims, investuojantiems į energijos kaupimo sprendimus, susijusius su saulės ar vėjo elektrinėmis.

Parama Energijos Kaupimui

Nuo 2025 m. balandžio mėn. namų savininkai gali kreiptis dėl subsidijų namų baterijų sistemoms. Valstybė siūlo kompensaciją iki 379,73 Eur/kWh (su PVM) už ličio geležies fosfato (LFP) akumuliatorius ir iki 313,81 Eur/kWh už ličiojonų (Li-ion) akumuliatorius. Maksimali parama - iki 15 kWh vienam namų ūkiui. Subsidija taikoma tik tiems nekilnojamojo turto objektams, kuriuose jau įrengtos registruotos saulės energijos sistemos. Paraiškos priimamos iki 2025 m. lapkričio 28 d.

Elektromobilių Įkrovimo Infrastruktūros Plėtra

Taip pat remiama viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra darnaus judumo miestuose planų nerengusiose savivaldybėse (vietose, kurios nustatytos šių savivaldybių iki 2030 m. numatomų įrengti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planuose). Be to, remiama viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra nustatytuose ruožuose šalia TEN-T tinklui priklausančių Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių. Elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas darnaus judumo miestuose planų 2014-2020 m.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?

Finansavimo Sąlygos ir Reikalavimai

Norint gauti paramą žaliosios energetikos projektams, reikia kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas ar agentūras, pvz., Aplinkos ministeriją ar Energetikos ministeriją.

Pavyzdžiui, priemonės "Pramonės dekarbonizacija" sąlygos:

• Pareiškėjas paraiškos pateikimo dieną yra veiklą vykdanti įmonė, neturinti patirties MTEP srityje (t. y.
• Subsidijai gauti tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įrangos ir įrenginių įsigijimo ir įsidiegimo išlaidos, susijusios su Schemos projekto įgyvendinimu ir su aukštesnio energijos vartojimo efektyvumo lygio pasiekimu.
• Paramos intensyvumas: iki 85 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
• Kvietimo biudžetas 5 mln. eurų.

Kiti svarbūs aspektai:

• MVĮ čekių skaitmeninimo ir technologijų paslaugoms įsigyti finansavimas.
• Išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų vien projektui, išlaidos.
• Paslaugos teikėjas, iš kurio MVĮ įgys paslaugą, turi turėti pakankamai patirties, t. y. konsultacijas ir technologijų perdavimo paslaugas skaitmeninimo srityje teikia nuolat ne trumpiau kaip 3 metus arba ne trumpiau kaip 1 metus, jei paslaugos teikėjas yra bent vieno Europos Komisijos kataloge registruoto skaitmeninių inovacijų centro, turinčio statusą „visiškai veikiantis“ (angl.
• Kultūros infrastruktūros objektas - kultūros paskirties pastatas ar jo dalis.

Rizikos ir Iššūkiai

Pažymėtina, kad pagal dabar galiojančią tvarką įmanomi net iki 100 proc. Taigi, nors saulės elektrinių poreikis vis dar yra didelis, bet ateityje tokių investicijų patrauklumas gali pradėti mažėti dėl to, kad projektų atsipirkimas užtruks ilgiau negu norėtųsi. Tam, be kitų priežasčių, įtakos turi ir augančios finansavimo sąnaudos, ir galimi reguliavimo pokyčiai (pavyzdžiui, dėl 2GW kvotos komercinėms elektrinėms), ir dėl to, kad elektros kainos šiemet yra daug mažesnės, negu buvo tikėtasi dar vos prieš metus. Elektros energijos kainos kintamumas yra bene pati didžiausia rizika. Pastaraisiais metais kaina smarkiai svyravo, o dėl daugybės įtaką darančių veiksnių ją prognozuoti buvo sudėtinga.

Tenka konstatuoti, kad dabar galiojanti tvarka neskatina žaliosios energijos gamybos projektų finansavimo. Mat Lietuvoje nėra išvystyti kitose šalyse gan efektyviai veikiantys mechanizmai, tokie kaip fiksuotų elektros energijos supirkimo sutarčių (angl. Kol kas AEI projektus įgyvendinančių įmonių likvidumą galima vertinti kaip gerą. Tam įtakos turėjo didelės elektros kainos rinkoje. Bet situacija nuolat keičiasi - neseniai vėl ėmė pasitaikyti atvejų, kai elektros kaina tampa neigiama. Būtent kintanti rinkos kaina ir prastos galimybės sudaryti ilgalaikes prognozes yra viena didžiausių rizikų finansuojant AEI projektus.

Kai nėra paramos garantijų schemos mechanizmo, o galimybės elektros kainas fiksuoti ilgesniam laikui dėl įvairių priežasčių yra itin ribotos, tiek investuotojai, tiek finansuotojai mato neproporcingą rizikos ir grąžos santykį, t. y. Kad tokiems projektams įsižiebtų žalia šviesa, reikia naujo reguliavimo, kuris skatintų PPA rinkos plėtrą, sudarytų didesnes galimybes stabilizuoti AEI projektų pajamas gamintojams, o tai mažintų ir finansavimo riziką, ir finansavimo sąnaudas, nes tokių projektų kapitalo kaina sudaro nemažą savikainos dalį.

Taip pat verta prisiminti, kad fiksuotų tarifų (angl. feed-in) parama vėjo jėgainių projektams Lietuvoje baigėsi maždaug prieš aštuonerius metus. Kita paramos schema, pagal kurią pradėta taikyti kainos rizika (angl. sliding premium) buvo nepopuliari dėl paramos sąlygų, tad buvo nutraukta maždaug prieš trejus metus. Taigi prarasta nemažai laiko, nes tarp paramos laikotarpių jokia vėjo parkų plėtra nevyko. Ne dėl to, kad elektros kainos buvo per mažos. Pirmiausia todėl, kad verslas vengė per didelio neapibrėžtumo dėl ateities ir per didelės rizikos.

Taip pat skaitykite: Subsidijos: Kam Jos Skirtos?

Negalima nepaminėti ir jau dabar yra gana aktualios balansavimo problemos, kylančios iš perteklinės AEI elektros pasiūlos rizikos. Didinant AEI pajėgumus ši rizika dėl kintančios gamybos kils trumpais laikotarpiais. Vis dėlto tai gali smarkiai apkarpyti žaliosios energetikos projektų pajamas. Atkreiptinas dėmesys, kad neefektyvūs balansavimo sprendimai gali lemti neigiamas ar nulines žaliosios energetikos pirkimo kainas.

Energijos Kaupimo Sprendimai

Energijos gamyba iš AEI priklauso nuo gamtinių sąlygų ir neužtikrina nenutrūkstamos energijos tiekimo, todėl ne visada yra galimybė generuoti ir vartoti energiją iš AEI. Pavyzdžiui, saulei šviečiant dieną, saulės elektrinė generuoja ir tiekia energiją vartojimui tuo pačiu dienos metu, tačiau nešviečiant saulei elektrinė energijos negeneruoja arba generuoja jos nepakankamai, kad užtikrintų energijos poreikį tuo momentu. Šiai problemai spręsti pasitelkiami kaupimo įrenginiai, kurie perteklinę energiją kaupia intensyvios elektros generacijos metu, o nesant elektros generacijos iš AEI arba esant jai nepakankamai, naudojama kaupimo įrenginyje sukaupta AEI energija. Kaupimo įrenginiai sukuria sąlygas AEI naudoti ir tuo metu, kai AEI elektrinės energijos negeneruoja, todėl šiuo projektu siekiama paskatinti individualių elektros energijos iš AEI saugojimo (kaupimo) pajėgumų plėtrą, kad būtų didinamas elektros energijos iš AEI vartojimas.

Jungtinio projekto rezultatas:

109,3 MWh sukurtų naujų (individualių) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių saugojimo pajėgumų iki 2026 m. Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Numatyta, kad patirtos išlaidos individualiam elektros energijos kaupimo įrenginiui įrengti bus apmokamos, taikant fiksuotąjį vieneto (1 kWh kaupimo įrenginio talpos) įkainį (žr. Išlaidų fiksuotieji vieneto įkainiai 1 kWh dauginami iš konkretaus planuojamo įrengti individualaus elektros energijos kaupimo įrenginio talpos, kuri negali būti didesnė nei 1 MWh. Finansuojamoji dalis sudarys 30 proc.

Paraiškos finansavimui bus atrenkamos tęstinės atrankos būdu, t. y. pareiškėjai galės teikti paraiškas nuolat, kol bus pateikta paraiškų visai kvietime numatytai paskirstyti sumai ar pasibaigs nustatytas paraiškų pateikimo terminas. nuo paraiškos pateikimo dienos (kai finansavimas skiriamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 4. Kaupimo įrenginyje per metus kaupiama elektros energija turi būti iš tiesiogiai prijungtos saulės ir (ar) vėjo elektrinės ir sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. Turint klausimų galite kreiptis el. paštu.

Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos

Dekarbonizacijos Iniciatyvos

2025 07 15 - 2025 10 07 galima teikti paraiškas paramai gauti pagal paramos priemonę „Pramonės dekarbonizacija“ pramonės įmonių investicijoms į materialųjį turtą, t. y. Dekarbonizacija - procesas, kurio metu stengiamasi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į atmosferą.

Pareiškėjas yra ne trumpiau kaip 3 metus veikianti pramonės įmonė, kurios metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos sudaro ne mažiau kaip 51 proc. Jei pareiškėjas yra didelė įmonė, turi būti atliktas privalomas energijos vartojimo auditas ne anksčiau kaip 1 metai iki PĮP pateikimo administruojančiajai institucijai dienos ir papildomas energijos vartojimo auditas, jeigu tokio audito atlikimo tikslingumas buvo nustatytas privalomo energijos vartojimo audito metu. Gali būti atliekami energijos vartojimo audito, parengto ne anksčiau kaip 1 metai iki PĮP pateikimo administruojančiajai institucijai dienos, papildymai ir (arba) atnaujinimai. Jei pareiškėjas yra MVĮ, ne anksčiau kaip 1 metai iki PĮP pateikimo administruojančiajai institucijai dienos turi būti atliktas jo energijos vartojimo auditas. Gali būti atliekami energijos vartojimo audito, parengto ne anksčiau kaip 1 metai iki PĮP pateikimo administruojančiajai institucijai dienos, papildymai ir (arba) atnaujinimai. Projektu turi būti siekiama bent 30 proc. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė: iki 36 mėn. (veiklos turi būti baigtos ne vėliau kaip iki 2029 m. Priemonei skirta 549 mln. eurų.

Viešajam juridiniam asmeniui gali būti suteiktas iki 100 proc. finansavimas nuo tinkamų išlaidų sumos. Privačiam juridiniam asmeniui gali būti suteiktas iki 80 proc.

Sutartys dėl paskolos suteikimo gali būti pasirašomos ne vėliau kaip iki 2026 m. Kvietimas teikti paraiškas planuojamas 2025 m. IV ketv.

Kultūros ir Kūrybinių Industrijų Parama

Kultūros ir kūrybinių industrijų veiklos (toliau - KKI veiklos) - veiklos (paveldo ir kultūrinių vietų lankymo organizavimas: muziejų, parodų, bibliotekų, istorinių, archeologinių objektų; amatai: tradiciniai amatai, amatų mugių organizavimas; vaizduojamieji menai: tapyba, skulptūra, fotografija, antikvarai; scenos menai: gyva muzika, teatras, šokis, cirkas, festivaliai, šventės, kt.; leidyba: knygos, žurnalai, kiti spaudiniai; audiovizualinės medijos: turinio kūrimas televizijos, kino, radijo, kt. medijoms; dizainas: pramoninis, interjero, drabužių, grafinis dizainas, kt.; naujosios medijos: video žaidimų, virtualios, papildytos realybės ir pan.

Paraiškos vertinimo metu vertinama pareiškėjo kompetencija vykdyti veiklas, t. y. Finansuojama projekto veikla: KKI subjektų infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų, skirtų naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimui, gerinimas bei naujų arba patobulintų KKI produktų ir (arba) paslaugų kūrimas ir diegimas. Projekto įgyvendinimo metu dėl pagerintos infrastruktūros ir (arba) kitų sąlygų turi būti sukurtas naujas arba patobulintas KKI produktas ir (arba) paslauga.

• - naujų baldų įsigijimo išlaidos. Šios išlaidos neturi viršyti 10 proc.
• - projekto veiklomis sukuriamų ar patobulinamų gaminių, paslaugų, veiklos procesų rinkodaros sprendimų sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo išlaidos. Šių išlaidų suma neturi viršyti 30 proc.
• - projekto vykdymui reikalingų patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų suma neturi viršyti 50 proc.
• - netiesioginės išlaidos.
• - paveldo tvarkybos darbai, paveldo tyrimai.

• - iki 80 proc.
• - iki 65 proc.

2025 rugsėjo mėn. Galimi pareiškėjai: labai maža, maža arba vidutinė įmonė, veikianti ne trumpiau kaip 2 metus, kurios metinės pardavimo pajamos iš savo pagamintos produkcijos kiekvienais metais per pastaruosius 2 metus sudaro ne mažiau kaip 51 proc.

Paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamos - pajamos, gaunamos iš pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo per ataskaitinį laikotarpį ir nurodomos tokiuose dokumentuose, kurie įrodo paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo mastą.

1. Projektams, kurie kurs ir (arba) diegs dizaino sprendimus, kurs, atnaujins, registruos prekės ženklus, nuosavo įnašo dalis sudaro 30 proc.2. Projektams, kurie diegs proceso ir (arba) organizacines inovacijas, nuosavo įnašo dalis sudaro 50 proc.

Inovatyvių Aplinkai Draugiškų Sprendimų Skatinimas

2026 m. Kvietimo tikslas - skatinti inovatyvių aplinkai draugiškų, t. y. Remiama veikla: inovatyvių aplinkai draugiškų, t. y. • MTEP, konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų įsigijimo išlaidos, išlaidos moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams (iki 50 proc. • Trumpalaikio turto (medžiagų, inventoriaus, atsargų ir pan. • Pastatų ar patalpų nuomos išlaidos (iki 10 proc. • Netiesioginės išlaidos (7 proc. Galimi pareiškėjai: ne trumpiau kaip 3 metus veikianti pramonės MVĮ*, kurios metinės pardavimo pajamos iš savo pagamintos produkcijos sudaro ne mažiau kaip 51 proc.

*Pramonės įmonė - įmonė, vykdanti pramonės ekonominę veiklą pagal EVRK 2 red. priskirtiną B sekcijai „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas: B sekcijos 06 skyriaus „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B sekcijos 08.92 klasės „Durpių gavyba“ ir B sekcijos 09.1 grupės „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir C sekcijos „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus C sekcijos 19 skyriaus „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“ ekonominę veiklą).

- inovatyvių aplinkai draugiškų, t. y. Pareiškėjas teikdamas PĮP nurodo, kuriam iš Koncepcijoje nustatytų MTEPI (sumaniosios specializacijos) prioritetui priskirtinas projektas, taip pat nurodo, kurią (-ias) MTEPI prioriteto tematiką (-as) atitinka projektas.

• -iki 65 proc.
• -iki 40 proc.
• -+20 proc.
• -+10 proc.

• • Iki 85 proc.
• • Iki 50 proc.

Paramos intensyvumas: iki 50 proc. Įmonės vykdoma veikla priskirtina gynybos ir saugumo pramonės sektoriui (ne mažiau kaip 30 proc. Tinkamos finansuoti išlaidos: dalyvavimo tarptautinėje parodoje išlaidos; produkcijos sertifikavimo išlaidos; eksporto darbuotojo darbo užmokesčio, pragyvenimo užsienio valstybėje, išlaidos; e.

Gamybos Procesų Tęstinumo Užtikrinimas

2025 liepos mėn. - metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos kiekvienais metais sudaro ne mažiau kaip 51 proc. Finansavimo intensyvumas: 70 proc. - išlaidos mokytojams už valandas, kurias mokytojai dalyvauja mokyme (darbo užmokesčio išlaidos). - išlaidos tiesiogiai su projektu susijusioms medžiagoms ir reikmenims, kurie priskiriami trumpalaikiam turtui, įsigyti.

Finansuojama veikla: Naujausios ir aplinkai palankios įrangos ir technologinių sprendimų pritaikymas gamybos procesuose, užtikrinant šių gamybos procesų tęstinumą, t. y. reikiamos technologinės įrangos ir turimų technologinių ir pagalbinių procesų infrastruktūros atnaujinimas. Kai projekte planuojama keisti ir technologinius ir pagalbinius procesus, įmonė įsipareigoja išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 30 proc. nuo viso gamybos proceso (visų technologinių ir pagalbinių procesų). Kai planuojama keisti tik technologinį procesą, įmonė įsipareigoja sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 30 proc.

• - iki 50 proc.
• - iki 40 proc.

tags: #gaminant #vejo #elektra #taikomos #subsidijos