Užimtumo rėmimo sistemos tikslas - siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą.
Viena iš priemonių siekiant šio tikslo yra įdarbinimas subsidijuojant - teritorinės darbo biržos siųsto asmens įdarbinimas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia subsidijų sistema įdarbinant bedarbius, kokie yra vertinimo kriterijai ir kas gali pretenduoti į paramą.
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
Prieš gilinantis į subsidijų mechanizmą, svarbu susipažinti su pagrindiniais terminais:
- Darbingo amžiaus asmenys - asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
- Darbo pasiūla - darbo rinkoje esantys asmenys ir jų gebėjimai atlikti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas.
- Laisva darbo vieta - darbo vieta (pareigos), į kurią įdarbinti (eiti pareigas) darbdavys ieško tinkamo darbuotojo.
- Tinkamas darbuotojas - tam tikros profesijos, specialybės ar kvalifikacijos asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus konkrečiam darbui atlikti (pareigoms eiti).
Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir principai
Užimtumo rėmimo sistemos uždaviniai ir užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinami ir darbo rinkos paslaugos teikiamos vadovaujantis moterų ir vyrų lygių galimybių bei nediskriminavimo principais.
Taip pat skaitykite: Artimųjų poreikių vertinimas paliatyviojoje pagalboje
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios institucijos, užimtumo rėmimo politiką įgyvendina, konsultuodamosi su socialiniais partneriais.
Institucijos, įgyvendinančios užimtumo rėmimo politiką
Užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos yra juridiniai asmenys, turintys sąskaitų banke, antspaudus ir savo simboliką.
Teritorinė darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba teikia darbo rinkos paslaugas ir atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas.
Kitos valstybės institucijos dalyvauja, siekiant užimtumo rėmimo sistemos tikslo, įgyvendinant uždavinius ir užimtumo rėmimo priemones, vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais.
Socialinių partnerių vaidmuo
Socialiniai partneriai, įgyvendinant užimtumo rėmimo politiką, savo interesams atstovauja dalyvaudami Lietuvos Respublikos trišalės tarybos ir trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų veikloje.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos vertinimo kriterijai
Organizacijos ir vietos bendruomenės atstovai, atstovaujantys darbo ieškančių asmenų grupių interesams, gali dalyvauti patariamojo balso teise trišalių tarybų (komitetų, komisijų) prie užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų ir teikti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms institucijoms pasiūlymus darbo ieškančių asmenų užimtumo klausimams spręsti.
Darbo biržos veikla
Teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, ir tvarko jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą.
Ieškantys darbuotojų darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biržas apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Darbo rinkos paslaugos
Darbo rinkos paslaugos apima informavimą ir konsultavimą.
Informavimo paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti darbą ar įgyti paklausią darbo rinkoje kvalifikaciją ar kompetencijas, reikalingas įsidarbinti, o darbdaviams - susirasti tinkamų darbuotojų.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo lygio nustatymas
Konsultavimo paslaugos teikiamos siekiant padidinti darbo ieškančių asmenų motyvaciją įsidarbinti ar mokytis, patarti dėl darbo pakeitimo, padėti jiems pasirinkti profesiją ar planuoti karjerą, atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius.
Konsultavimo paslaugos apima:
- profesinį konsultavimą;
- psichologinį konsultavimą.
Teikiant profesinio konsultavimo paslaugą, padedama darbo ieškantiems asmenims įvertinti savo gebėjimus ir asmenines savybes.
Individualus užimtumo veiklos planas
Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai.
Profesinis mokymas
Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinį mokymą reglamentuoja įstatymai.
Šis profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taikant Vyriausybės tvirtinamą Mokymo lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą Ūkio lėšų skaičiavimo vienam asmeniui metodiką, taip pat neformaliojo profesinio mokymo programas.
Bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, už ne ilgesnį, negu yra nustatyta mokymo programose, mokymosi laikotarpį mokama mokymo stipendija. Bedarbio pasirinkimu mokymo stipendijos dydis prilyginamas nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžiui, galiojančiam mokymo pradžios dieną.
Asmeniui, be svarbios priežasties nutraukusiam profesinį mokymą, 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos nevykdoma darbo paieška ir nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Asmeniui, po profesinio mokymo pabaigos per 6 mėnesių laikotarpį be svarbios priežasties atsisakiusiam teritorinės darbo biržos jam siūlomo tinkamo darbo, 6 mėnesius nuo atsisakymo dienos nesiūloma dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Subsidijos darbo užmokesčiui
Įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, darbdaviams, įdarbinusiems teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti.
Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti dviejų Vyriausybės patvirtintų minimaliosios mėnesinės algos dydžių.
Subsidijų dydžio apskaičiavimas
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant tam tikrus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis įstatymo nuostatomis.
Subsidija gali būti mokama neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti įstatyme.
Asmenys, turintys įsipareigojimų šeimai, - asmenys, kurių užimtumo galimybes varžo šeiminės aplinkybės (vaikų iki 3 metų, sergančių ar neįgalių šeimos narių, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra).
Darbo rotacija
Darbo rotacija organizuojama darbuotojų tikslinių atostogų metu ar kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais, kai darbuotojus laikinai pakeičia darbo ieškantys asmenys.
Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbo rotaciją organizuojantiems darbdaviams, kurie darbo rotacijos metu įdarbina teritorinės darbo biržos siųstus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis įstatymo nuostatomis.
Viešieji darbai
Viešieji darbai organizuojami siekiant suteikti galimybę darbo ieškantiems asmenims užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų ir sudaryti sąlygas laikinai įsidarbinti ekonominių sunkumų patiriančių įmonių darbuotojams.
Viešuosius darbus organizuoja teritorinės darbo biržos kartu su savivaldybėmis ir darbdaviais.
Asmenų, nurodytų įstatyme, bendra viešųjų darbų trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.
Pasibaigus darbo sutarčiai viešiesiems darbams atlikti ar ją nutraukus, išmokama piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Finansuojant viešuosius darbus iš tam skirtų lėšų, subsidijas darbo užmokesčiui darbdaviams moka teritorinė darbo birža ir savivaldybė.
Finansuojant viešuosius darbus iš tam skirtų lėšų, subsidiją darbo užmokesčiui darbdaviams iki 100 procentų moka savivaldybė.
Finansuojant viešuosius darbus pagal nustatytą tvarką, darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siųstą asmenį viešiesiems darbams, savivaldybė iš dalies kompensuoja kitas su viešaisiais darbais susijusias išlaidas. Šioms išlaidoms kompensuoti skiriama lėšų suma neturi viršyti nustatytos savivaldybės darbdaviui kompensuojamos lėšų sumos. Su viešaisiais darbais susijusių išlaidų sąrašą ir jų kompensavimo tvarką nustato savivaldybė.
Parama darbo vietoms steigti
Parama teikiama darbdaviams įstatyme nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant darbdaviams subsidiją darbo vietoms steigti. Subsidijos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai steigti negali viršyti nustatytos sumos.
Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip nustatytą procentą darbo vietoms įsteigti (pritaikyti) reikalingų išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę nuosavų lėšų dalį, negu nurodyta įstatyme.
Darbo vietai steigti ir bedarbiui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš įstatyme nurodytų paramos būdų.
Darbo vietų steigimo subsidijavimas
Darbo vietų steigimo subsidijavimas organizuojamas įstatyme nurodytų asmenų neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (pritaikant esamas prie neįgaliųjų negalios) darbo vietas.
Vietinės užimtumo iniciatyvos
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.
Savarankiško užimtumo rėmimas
Savarankiško užimtumo rėmimas organizuojamas, kai darbo vietas steigia asmenys, įsteigę labai mažą įmonę.
Kelionės ir apgyvendinimo išlaidų kompensavimas
Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbą tolimojo ar (ir) vietinio (priemiestinio) susisiekimo transportu, traukiniais ar nuosavu transportu ir šios išlaidos per mėnesį viršija nustatytą procentą įsidarbinusio buvusio bedarbio gaunamo atlyginimo, jei šis atlyginimas mažesnis už nustatytą sumą. Vieno mėnesio kelionės išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti nustatytos sumos.
Apgyvendinimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama į darbo vietą ne dažniau kaip vieną kartą per darbo savaitę. Vieno mėnesio šių išlaidų kompensavimo dydis negali viršyti nustatytos sumos.
Užimtumo rėmimo programos
Užimtumo rėmimo programos apima:
- aktyvios darbo rinkos politikos priemones;
- kitas.
Sprendimą dėl užimtumo rėmimo programų rengimo ir jų finansavimo, atsižvelgdami į jų svarbą ir paskirtį, priima Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos, apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos, konsultuodamiesi su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.
Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimas
Užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinamos ir darbo rinkos paslaugos teikiamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, organizuodama užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimą ir darbo rinkos paslaugų teikimą, nustato metinius veiklos tikslus ir uždavinius užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms, skiria lėšų nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyve...
| Priemonė | Tikslas | Finansavimo šaltinis |
|---|---|---|
| Subsidijos darbo užmokesčiui | Skatinti darbdavius įdarbinti bedarbius | Valstybės biudžetas, ES fondai |
| Profesinis mokymas | Pagerinti bedarbių kvalifikaciją ir įsidarbinimo galimybes | Valstybės biudžetas, ES fondai |
| Viešieji darbai | Suteikti bedarbiams galimybę užsidirbti pragyvenimui | Savivaldybių biudžetai, Valstybės biudžetas |
| Parama darbo vietoms steigti | Sukurti naujas darbo vietas ir įdarbinti bedarbius | Valstybės biudžetas, ES fondai |
tags: #vertinimo #balai #subsidijoms #idarbinant #bedarbi