Seimo ir visuomenės diskusijos apie azartinių lošimų reklamų ribojimus ir jų vietą viešajame gyvenime pastaruoju metu paaštrėjo. Pavasarį Seime buvo pateiktos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis numatoma drausti azartinių lošimų reklamą. Siūlyme numatoma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą.
Seimo sprendimai ir siūlymai
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) išreiškė palaikymą siūlymui nuo 2025 m. uždrausti azartinių lošimų reklamą. Nors Vyriausybė siūlė išimtį taikyti lažyboms, komitetas tam nepritarė. Siūlymo iniciatoriai tvirtina, kad šiuo metu taikomi reklamos ribojimai yra ne tik nepakankami, bet ir sudarantys prielaidas toliau agresyviai reklamuoti azartinius lošimus ir skatinti asmenis lošti.
Seimas ketvirtadienį iš darbotvarkės išbraukė įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje palaipsniui būtų uždrausta azartinių lošimų reklama. „Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės (…), kadangi yra iš tikrųjų neišspręsta tiek žiniasklaidos finansavimo kompensavimo klausimas, tiek sporto.“
Anksčiau svarstymų Seime metu buvo sutarta draudimą įvesti su pereinamuoju laikotarpiu. Iki 2027 m. pabaigos televizijoje, radijuje ir internete dar būtų galima transliuoti ne ilgesnės kaip 20 sek. trukmės lažybų reklaminius intarpus ne daugiau kaip du kartus per vieną valandą nuo 6 iki 18 val. ir ne daugiau kaip vieną 20 sek. Iki 2028 m. sausio 1 d. lažybų reklama taip pat dar būtų leidžiama interneto svetainėse, tačiau ji negalėtų būti pateikiama iškylančiuose languose ir turėtų neviršyti 20 proc. viso reklamos ploto nuo 6 iki 18 val. ir 10 proc.
Galiausiai Seimas ketvirtadienį ėmėsi svarstyti ir dar vieną Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo kortele inicijuotas operacijas vykdytų pagal Priežiūros tarnybos sudarytą ir jos interneto svetainėje skelbiamą sąrašą. Šio nurodymo nevykdymas užtrauktų nuo 1,8 tūkst. iki 3,8 tūkst. eurų baudą. Už šiuos įstatymo pakeitimus po svarstymo balsavo 56 seimo nariai, susilaikė 17, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Komitetų ir frakcijų nuomonių skirtumai
Seimo nariai balsavimo metu apsisprendė pritarti J. Sabatausko pasiūlymui. Seimo nariai rodo tikrąjį veidą ir požiūrį į šio reguliavimo esmę, naudodamiesi kadencijų kaitos laikotarpiu. Bandytume teikti į darbotvarkę. Labai apmaudu matyti, kad už šio klausimo išbraukimą iš darbotvarkės balsavo ir tokių politikų, kurie buvo šios iniciatyvos autoriai.
Akivaizdu, kad priėmimo stadijoje yra daug suinteresuotų asmenų pozicijų. Nereikėtų jo priiminėti besibaigiant kadencijai, suteikiant galimybę naujai daugumai įsiklausyti į jų argumentus.
Ekonominiai ir sektoriniai argumentai
Uždrausti lošimų reklamas iškėlė klausimų tiek sporto, tiek muzikos sektoriaus atstovams. Šalies sporto federacijos, bei muzikos renginių sektorius siūlymą vertina neigiamai, akcentuodami neigiamą finansinį sprendimo poveikį. „Šiaip noriu pasakyti, ką reiškia azartinių lošimų bendrovių rėmimas sportui. Vien tik krepšinyje yra 3,5 mln. eurų rėmimas. Taip pat yra futbolas, kuris remiamas 1,5 mln. eurų“, - sakė V.
Klausimų dėl to, kaip verstis pradingus lošimo bendrovių paramai kėlė ir muzikos sektoriaus atstovai. „Toks įspūdis susidaro, kad diskutuojama išskirtinai apie reklamos draudimą ar sporto rėmimą, bet noriu pabrėžti, jog didžioji dalis muzikos renginių turi tuos pačius rėmėjus. Mums tokie renginiai yra gyvybiškai svarbūs. Kalbu apie festivalius, kurie generuoja nemažą dalį sektoriaus pajamų. Bet mes likome tarsi už borto“, - tvirtino L. Tuo metu asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla tvirtino, kad muzikos renginiai bus palikti be rėmimo. „Iš tikrųjų tai, kas yra pasiūlyta Vyriausybės, paliks be rėmimo.“
Reklamos poveikis visuomenei ir priklausomybių prevencija
Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Lošimų priežiūros tarnyba) ne tik prižiūri ir kontroliuoja azartinius lošimus organizuojančius subjektus, bet taip pat didelį dėmesį skiria ir priklausomybės nuo azartinių lošimų problemai. Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama kuo išsamiau informuoti visuomenę apie azartinių lošimų keliamas grėsmes ir pagalbos būdus asmenims, turintiems polinkį į šią priklausomybę, pristato trečią jos iniciatyva sukurtą socialinį vaizdo klipą priklausomybės nuo azartinių lošimų tema.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Šiuo klipu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad lošimas gali būti ne tik smagi pramoga - neatsakingas lošimas gali sukelti nevaldomą potraukį lošti. Svarbu suprasti, kad, susidūrus su priklausomybe nuo azartinių lošimų, kenčia ne tik lošiantis asmuo - ši problema paliečia ir jo artimiausius žmones.
Šeimos nariams būtina žinoti, kad priklausomybę azartiniams lošimams turintis žmogus kenčia dėl savo nevaldomo potraukio lošti, kadangi nėra paprasta jo atsisakyti ir kartais be išorinės specialistų pagalbos, kaip ir be artimųjų palaikymo, potraukį valdyti būna nelengva. Dažnai artimieji, ne iki galo suprasdami problemos mastą ar turėdami nepakankamai žinių apie sutrikimą, griebiasi netinkamų sprendimo būdų: priekaištauja, kaltina, nuvertina, baudžia, grasina, kelia ultimatumus. Tai nėra efektyvu ir pasakyti savo artimajam „nelošk“, tokiais atvejais nepakanka. Tikėtina, kad yra be galo sunku pabandyti probleminį lošėją suprasti, parodyti savo palaikymą, tačiau tik per pagarbų santykį galima skatinti žmogų ieškoti tinkamos pagalbos sau.
Negydoma lošimų priklausomybė lošėjui ir jo artimai aplinkai (mokslinių tyrimų duomenimis - 20-30 asmenų iš jo aplinkos) sukelia ne tik finansines, bet ir socialines, psichologines problemas.
Prevencinės priemonės ir pagalbos sistemos
Matydama pagalbos priemonių svarbą, Lošimų priežiūros tarnyba nuėjo ilgą kelią, kad 2017 m. gegužės 1 d. būtų įsteigtas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Šiuo metu Lošimų priežiūros tarnyboje yra gauti 10 556 asmenų prašymai apriboti jų galimybę lošti.
Po svarstymo Seimas pritarė apjungtiems Finansų ministerijos ir parlamentarų siūlymams griežtinti ribojimus lošimų sektoriui, reikalauti, kad jo atstovai taikytų lošėjų apsaugos priemones bei nustatyti, kad minimalus lošiančių asmenų amžius siektų 21 m. Už tokius pakeitimus po svarstymo balsavo 71 parlamentarai, susilaikė 6, prieš nebalsavo nei vienas dalyvavęs Seimo narys.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Siūloma įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, prioritetą teikiant lošėjo ir visuomenės interesams, savo veikloje taikyti priemones, susijusias su lošėjo elgesio stebėjimu prevencijos tikslais, lošėjo informavimu apie probleminį lošimą ir pagalbą probleminiams lošėjams. Taip pat siekiama įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą.
Be to, norima nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių - 21 metus. Siūlymo iniciatoriai mano, kad galimybės lošti pavėlinimas užtikrins pradedančių lošėjų geresnę asmens emocijų kontrolę, stipresnę valią, geresnį azartinių lošimų keliamos rizikos suvokimą, kas apsaugos nuo didesnių finansinių praradimų ar probleminio lošimo atsiradimo.
Norima apriboti ir asmens galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą - iki 15 proc. už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Viršijus šias sumas, asmenys negalės dalyvauti lošimuose.
Be to, po svarstymo Seimas pritarė ir Liberalų sąjūdžio siūlymui suteikti teisę lošimo organizatoriams stabdyti asmens lošimą, jei pastebimas asmens patologinis potraukis lošti. Tokiu būdu azartinių lošimų organizatoriams suteikiama teisė ankstyvojoje stadijoje sustabdyti priklausomybių turintį asmenį. Liberalai taip pat nori nustatyti pareigą azartinių lošimų organizatoriams skirti ne mažiau 50 proc. reklamos biudžeto socialinei, prevencinei reklamai.
Skaitmeninė rinka ir reklamos apimtys
Kaip rašoma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės parengto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, 2020 metais lošimų reklamai skiriamos lėšos siekė 6,36 mln. eurų, o 2023 metais šis skaičius pasiekė 12,73 mln. Nuo 2020 metų skiriamos lėšos reklamai padvigubėjo - nuo 6,36 mln. eurų 2020 metais iki 12,73 mln. eurų 2023 metais. Tuo metu lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 m. iki daugiau nei 53 mln.
Nuotolinių lošimų segmento dalis lošimų rinkoje sudarė 67 proc. (arba 148,4 mln. eurų), o nuotolinių lošimų bendrosios pajamos, palyginti su 2022 metais, išaugo 22 proc. (arba 26,7 mln. eurų daugiau). Tuo tarpu antžeminių lošimų bendrosios pajamos per 2023 metus, palyginti su 2022 metais, sumažėjo 0,4 proc. (arba 312 tūkst.).
Viešoji nuomonė ir ekspertų vertinimai
8 iš 10 gyventojų pritaria, kad azartinių lošimų reklama Lietuvoje būtų uždrausta, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ LRT užsakymu 2024 metų kovo 15-kovo 25 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Kaip parodė apklausa, aštuoni iš dešimties (80 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) pritaria tam, kad reikėtų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. 49 proc. respondentų tam visiškai pritaria ir dar 31 proc. iš dalies pritaria. Azartinių lošimų reklamos draudimui nepritaria 15 proc. apklaustų gyventojų.
Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili komentaras nenustebino apklausos rezultatais: „Jeigu pasižiūrėtume, kokios, kabutėse, bangos kilo, kai buvo svarstymai dėl tos pačios Stambulo konvencijos, dėl Partnerystės įstatymo <...> pagrindinis argumentas iš visuomenės ir politikų buvo tai, kad visi esame tradicinių vertybių šalininkai.“
Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) tvirtina, kad lošimų reklama sukelia žalą. Pirmiausia, anot tarnybos, lošimų reklama daro įtaką itin pažeidžiamai visuomenės grupei - vaikams, paaugliams. „Moksliniai tyrimai rodo, kad reklama veikia normalizuojančiai lošimus.“ Konsultuodami lošiančiuosius ir jų artimuosius išgirstame daug atsiliepimų, kad lošimų reklama sukelia tokias emocijas kaip liūdesys, pyktis, neviltis. Šie išgyvenimai yra siejami su lošiančiųjų siekiu sveikti nuo probleminio lošimo, o reklamos matymu kaip stimulu, galinčiu sukelti norą lošti, priminimu apie šeimoje įvykusį sukrėtimą sužinojus apie artimojo lošimą.
Kontroversiški socialinės reklamos pavyzdžiai
Prieš savaitę bronzinio Kanų liūto nugalėtoja, copywriterė Stefanija Jokštytė savo feisbuko paskyroje pasidalino socialiniuose tinkluose rastu vaizdu iš sostinės viešojo transporto stotelėje paskelbtos LPT reklamos. Jai ne tik pasirodė stipriai nepataikyta į pagrindinės projekto misijos rėmus - suteikti informaciją apie azartinių lošimų keliamus pavojus bei pagalbą problemų dėl lošimų turintiems asmenims ir jų artimiesiems - tačiau dar ir tarsi piktnaudžiaujama dviprasmiškais išsireiškimais sudėtingu karantino laikotarpiu, kai psichologinės priklausomybės ypač paaštrėja. Sukritikuotas tiek reklamos šūkis, tiek vizualizacija.
Tekstinė žinutė yra tokia: didelėmis raidėmis šaukiama „Atostogos!“, o apačioje rašoma - „Viską pralošiau, nebeliko rūpesčių“. Vizuale vaizduojamas visiškai nuogas senyvo amžiaus barzdotas, tatuiruotas vyriškis, iškėlęs į viršų nykštį. Stefanija Jokštytė savo feisbuko paskyroje neslėpė nuostabos ir teigė, kad ją „švelniai tariant, šokiravo“, ir išdėstė savo susirūpinimą tiek LPT sprendimu ją publikuoti, tiek reklamos autorių darbu, kuris jai pasirodė klaidinantis ir neatitinkantis įstatymų.
„Mano žiniomis, lošimus skatinanti reklama yra uždrausta. Ši, tarytum, turėtų stabdyti lošimus, bet, mano galva, yra klaidinanti. Visų pirma, šūkis iš karto pasirodė klaidinantis. Aš pati jau dešimt metų dirbu reklamoje ir niekada negalėčiau sau leisti parašyti tokio šūkio, nes eičiau prieš savo moralinius įsitikinimus. Antra, jei žmogus, kuris mato šį plakatą, išgyvena sunkų etapą, yra pasimetęs, ypač dėl viruso, kai daug žmonių netenka darbo, tai skelbiama žinutė gali pasirodyti kaip sprendimas, išeitis iš problemos“, - teigė S. Jokštytė.
Reklamos ekspertė šį darbą pavadino neprofesionaliu, klaidinančiu ir net pažeidžiančiu pagrindines užsakovų - LPT - funkcijas. „Tai man nei juokinga, nei talentinga, nei gudru. Ir dar klaidina. O liūdniausia visame tame dar ir tas, kad ši reklama transliuojama Lošimų priežiūros tarnybos. Iš tos institucijos, kuri turėtų jausti didžiausią socialinę atsakomybę, kuri prižiūri tvarką.“
Reklamos kūrėjų ir LPT paaiškinimai
LPT atstovas Olegas Mackevič pasakoja, kad ši reklama Lošimų priežiūros tarnybai nėra pirmoji ir pabrėžia, kad jau šešerius metus veikia socialinės reklamos srityje, anot jo, „suprasdami, kad tai yra vienas iš galimų būdų atkreipti visuomenės dėmesį į probleminį lošimą, ypač kreipiantis į lošiantį asmenį. Tam, kad jis aktyviau siektų pagalbos sau“.
O. Mackevič atkreipia dėmesį, kad reklama pirmą kartą buvo parodyta jau prieš dvejus metus. Tai vienas iš dvylikos plakatų, kurie buvo sukurti 2017 metais bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos (VDA) grafinio dizaino katedros docentu Robertu Jucaičiu ir jo studentais. Viskas, kas buvo pateikta galutinėse plakatų versijose, tai jaunų žmonių, menininkų vizija, kuri, mūsų akimis, tiksliai atspindi lošiančiojo asmens gyvenimą, realybę, kuri daugumai yra labai skausminga.
Vyras tikina, kad pagrindinė mintis, kurią buvo siekta iškomunikuoti, yra skausminga priklausomybės nuo lošimo kamuojamo asmens realybė - priešinga tam, kas, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti aptariamame plakate. „Konsultacijų metu lošiantieji dalinasi, kad „likau basas“, „likau nuogas“, „pralošiau savo gyvenimą“, „atostogas palikau lošimo namuose“ ir pan. Plakate vaizduojamas nuogumas simbolizuoja asmens pažeidžiamumą, o jo kūnas nusėtas lošimo simboliais. Tai savotiška aliuzija į pasekmes, į gyvą istoriją, skausmingą realybę, kuri neišvengiamai paliečia beveik kiekvieną probleminį lošėją.“
Reklamos kūrybos vadovas Robertas Jucaičis teigė, kad šį ir kitus kampanijos plakatus sukūrė VDA Grafinio dizaino katedros trečiojo kurso studentai. Jiems buvo paskirta „užduotis - vengti tradicinės didaktiškos reklamos, dominuojančios valstybinių įstaigų komunikacijoje ir ieškoti nestandarinių, netikėtų bei originalių idėjų“.
VDA GDK Bakalauro programos vadovas įsitikinęs, kad į šią reklamą buvo sureaguota per daug jautriai, pasižiūrėta niūrių karantino nuotaikų aptrauktomis akimis. „Šiame plakate - akivaizdu - sukurta intriga, panaudotas sarkazmas ir ironija. Tačiau, kaip matyti, dalis lietuvių įelektrinti karantino ir depresyvių naujienų, tad informaciją mato tokią, kokią norėtų matyti (nors antroje plakato teksto eilutėje aiškiai parašyta „Viską pralošiau“, o dar žemiau - nebenoriu-losti.lt). Tai jau antra kampanija, panaudojant 2018 m. sukurtus plakatus. Pirmoji įvyko 2019 m. ir pasipiktinimų negirdėjome. Panašu, kad visuomenė pernai vertino aplinką adekvačiau.“
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Įstatymas, jo priėmimo atveju, įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Siūloma drausti skleisti informaciją apie azartinius lošimus organizuojančios bendrovės bet kokio pobūdžio viešų renginių, veiklų, fizinių ir juridinių asmenų rėmimą. Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuo atveju, kai azartinių lošimų organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato. Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar informacijos apie lošimus skelbime leidiniuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams.
Skaičiuojama, kad įstatymu priskyrimoms naujoms funkcijoms atlikti Lošimų priežiūros tarnyboje reikia įsteigti du etatus, o tam reikės 70 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. Taip pat įstatymui įgyvendinti 2025 metais reikės apie 200 tūkst. eurų.
Vieši skandalai ir jų poveikis reguliavimui
Azartinių lošimų reglamentavimo sugriežtinimą Lietuvoje paskatino pernai rudenį paviešinta istorija, kai buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis apkaltintas apie 40 mln. eurų fondo lėšų pasisavinimu. Už šiuos įstatymo pakeitimus po svarstymo balsavo 56 seimo nariai, susilaikė 17, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.
ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino. Šis skandalas papildomai suaktyvino diskusijas apie lošimų žalą ir reglamentavimo poreikį.
Argumentai „už“ ir „prieš“ visišką reklamos draudimą
- Už: Lošimų reklama veikia normalizuojančiai, skatina pažeidžiamas grupes, paauglius ir tuos, kurie turi polinkį į priklausomybę; apklausos rodo didelį visuomenės palaikymą draudimui; siekiama apsaugoti jaunuolius ir mažinti probleminio lošimo atvejus.
- Prieš: ekonominiai nuostoliai sportui, žiniasklaidai ir kultūros renginiams; baimė dėl finansavimo šaltinių praradimo; argumentas, kad reklamos draudimas nesustabdys lošimo - dalis veiklos gali persikelti į nelegalią sritį.
Apeliacijos į nuoseklumą
Diskusijoje kartojamas argumentas apie nuoseklumą: „Jeigu tokią politiką taikome vienoje srityje, matyt, reikėtų nuosekliai taikyti ir kitose srityse.“ Taip siekiama palyginti lošimus su tabaku ar alkoholiu ir klausiama, ar dėl visų priklausomybių turėtume taikyti vienodus reklamos apribojimus.
Informaciniai ir komunikaciniai iššūkiai
Reklamos pavyzdžio kritika atkreipia dėmesį į tai, kaip socialinė reklama yra suvokiama skirtingų auditorijų: vieniems ji gali atrodyti provokuojanti ir efektyvi, kitiems - klaidinanti ir žalinga. Jei plakatas sulaukė dėmesio ir kai kam kilo minčių, ar tai nėra azartinių lošimų reklama, vadinasi, informacija pasiekė auditoriją. Iš kitos pusės, klaidos komunikacijoje gali pakenkti pasitikėjimui institucijomis, kurios tokias kampanijas inicijuoja.
Rekomenduojami žingsniai komunikacijoje
- Aiškiai ir jautriai formuluoti žinutę, atsižvelgiant į pažeidžiamas auditorijas.
- Integruoti pagalbos ir kontaktinės informacijos nurodymą tiesiogiai reklamos vizuale.
- Įtraukti suinteresuotų šalių atstovus (pagalbos organizacijas, priklausomybių specialistus) į kampanijų peržiūrą.
- Stebėti reklamos poveikį ir rinkti atsiliepimus iš tikslinių grupių.
Apibendrinant
Azartinių lošimų reklamos draudimo diskusija apima teisines, socialines, ekonomines ir komunikacines dimensijas. Visuomenės nuomonė rodo stiprų arba didelį palaikymą draudimui, tuo tarpu sporto ir kultūros sektoriai kelia finansinių pasekmių klausimus. Lošimų priežiūros tarnyba vykdo prevencines ir informacines iniciatyvas, tačiau jų komunikacija kartais sulaukia kritikos. Priimant sprendimus reikalingas subalansuotas požiūris, derinantis visuomenės sveikatos apsaugą su sektorių interesais ir užtikrinantis aiškų, atsakingą socialinių kampanijų dizainą.