Niutono dėsnis byloja, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi galimybę paveikti ne tik mus pačius, bet ir aplinką, galbūt net ir pasaulį. Jei vienas žmogus gali turėti tokią galią, ką gali pasiekti didžiulės korporacijos, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai žmonių?
Socialinė atsakomybė - verslo ir visuomenės santykis
Tradiciškai įmonės ir korporacijos pabrėždavo savo sukuriamą pridėtinę vertę ekonomikai, generuojamą pelną ir sukuriamas darbo vietas, o visuomenei sukuriamą naudą suvokdavo kaip darbuotojams užtikrinamas tinkamas darbo sąlygas bei laiku mokamą atlyginimą. Kas šiandien įvardijama kaip gera įmonė? Tai tokia įmonė, kuri, turėdama galią kurti pelną ir ekonominę vertę, nepamiršta panaudoti savo galios geriems tikslams - paramai, socialinėms iniciatyvoms ir visuomenės gerovei. Visuomenė ir darbuotojai tikisi, kad įmonės ne tik užtikrins tinkamas darbo sąlygas, bet ir prisidės prie socialinių iniciatyvų.
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą.
Įrodymai: socialinė atsakomybė veikia
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas. Tuo tarpu 2024 m. Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą. PwC 2023 m. Ši išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Klaidingi suvokimai apie socialinę atsakomybę
Socialinė atsakomybė, arba tvarumas, - šiandien daug dėmesio sulaukiančios temos. Vis dėlto suvokimas, kas iš tiesų tai yra, labai skiriasi. Kokių klaidų dažniausiai daroma galvojant apie socialinę atsakomybę? Galbūt suklaidina termino socialinė atsakomybė akcentuojamas socialinis aspektas ir dažnai jis imamas gretinti su filantropija. Vis dėlto socialinė gerovė yra tik viena iš darnaus ir tvaraus verslo dalių, kuris turėtų atspindėti trijų dimensijų pusiausvyrą: finansinį augimą, aplinkos klestėjimą ir socialinę gerovę.
Taigi verslo atsakomybė nėra pavienės socialinės akcijos ar vien tik papildomi kaštai: socialinė atsakomybė yra verslo įsipareigojimas vykdyti savo veiklą tokiais būdais, kurie kurtų vertę įmonei ir klientams ne aplinkos ar visuomenės sąskaita, o netgi priešingai, matytų visuomenės poreikius kaip galimybę savo kuriamai vertei didinti.
Kodėl visuomenė reikalauja atsakingumo?
Kalbas apie socialinę atsakomybę šiandien ypač įkvepia Gretos Thunberg judėjimas, nors spaudimas verslui būti atsakingesniam jau senokai juntamas. Visų pirma šiais informacijos pertekliaus laikais jau nebegalima prisidengti nežinomybės šydu kalbant apie mūsų kaip vartotojų pasirinkimus. Šiandienos visuomenė, gyvenanti gerovės laikotarpiu, ėmė itin didelį dėmesį skirti organizacijų veiklos procesams, kai stebimas visas produkto ar paslaugos atsiradimo kelias. Ir ne tik tam skirti didesnį dėmesį, bet ir reikalauti akivaizdžių pokyčių, o čia itin padeda internetas ir socialiniai tinklai, kur savo lūkesčius ir poreikius verslo atžvilgiu gali išsakyti kiekvienas žmogus.
Juk visiems puikiai žinoma, kad neatsakingas išteklių naudojimas ir neproporcingo anglies dioksido kiekio generavimas sukėlė globalinį atšilimą. Dėl to nyksta gyvūnų ir augalų rūšys, vis daugiau žmonių priversti palikti savo kraštus dėl stichinių nelaimių, kai kurioms industrijoms dėl žaliavų trūkumo tampa vis sunkiau išgyventi. Tad ir vartotojų sąmoningumas nuolat auga: jau prieš trejus metus pasirodžiusi Jeilio universiteto mokslininkų studija parodė, kad 71 proc. vartotojų yra aktyviai pasirinkę arba vengia tam tikro produkto dėl gamintojo veiksmų (ne)prisidedant prie klimato kaitos.
Darnios ir tvarios įmonės įvaizdis taip pat daro įtaką darbovietės pasirinkimui - neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie tyrimą, atskleidusį, kad 62 proc. Lietuvos darbuotojų sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jeigu tai būtų atsakingai veikianti įmonė. Ateityje toks spaudimas verslui tik augs.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Kaip kurti tvarumo strategiją ir nuo ko pradėti?
Savo darbe konsultuojate įmones ir valstybės institucijas, padėdama joms sukurti ir savo veikloje sėkmingai įdiegti socialinės atsakomybės strategijas. Su kokiu požiūriu susiduriate? Neretai rezultato norime čia ir dabar, bet tvarumas reikalauja ilgalaikio mąstymo, globalių tendencijų suvokimo. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje požiūris į socialinę įmonių atsakomybę tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose subrendo ir nebeapsiriboja vienkartine filantropija, vis dar pasitaiko atvejų, kai manoma, jog užtenka keliems žmonėms susėdus vienu kartu parašyti tvarumo strategiją ir įmonė taps tvari.
Toks greitai iškeptas dokumentas neretai turi mažai bendro su įmonės pagrindinio poveikio sritimis ir lieka tik deklaracija. Gera tvarumo strategija užkoduoja galimybę reaguoti į pokyčius atsižvelgiant į suinteresuotų šalių lūkesčius, sistemiškai siekti aplinkos, socialinių ir ekonominių aspektų balanso savo veikloje, šitaip maksimaliai didinant savo verslo vertę. Organizacijos tvarumo išraiška turi atsispindėti konkrečiais žingsniais ir nuolat evoliucionuoti prisiderindama prie besikeičiančios aplinkos, apimti vis ambicingesnius tikslus. Tai svarbu tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus organizacijoms.
Praktiniai žingsniai - pavyzdys iš kepyklos
Svarbiausia žinoti, kad nėra universalios tvarumo strategijos. Tvarumas visų pirma turi būti formuojamas atsižvelgiant į didžiausias įmonės poveikio sritis ir svarbiausių suinteresuotų šalių lūkesčius, procesai turėtų būti integruojami organizacijos mastu. Pavyzdžiui, jeigu esate kepykla ir dienos pabaigoje neišpirktus pyragus norite padovanoti socialiai remtinoms šeimoms - puiku! Tai galimai šiek tiek kilstelėtų jūsų reputaciją tam tikrų vartotojų akyse. Bet daugiau vertės kuriantis kelias būtų investuoti į technologinius sprendimus, kurie padėtų tiksliau nustatyti produktų paklausą ir optimizuoti gamybą bei pardavimą, kad negeneruotumėte maisto atliekų.
Mąstant dar plačiau, išanalizavę tiekimo grandinę galbūt pamatysite galimybę pirkti kiaušinius pyragams iš vietinių ūkių, kad kelias nuo žaliavos iki pirkėjo sutrumpėtų (tai reikštų mažesnius transportavimo kaštus), kartu prisidėtumėte prie vietinių ūkininkų gerovės. Žvelgiant sistemiškai galimybės labai plačios.
Argumentai už investicijas į tvarumą
Argumentų, kodėl vertėtų investuoti į ilgalaikį tvarumo modelį, apstu. Pasak 200 atsakingo verslo studijų apžvalgos, net 88 proc. jų parodė, kad darnumo principų taikymas turėjo teigiamą įtaką veiklos rezultatams, o 80 proc. užfiksuota didesnė investicinė grąža. Tokie aukšti rezultatai dažnai paaiškinami sumažėjusiais kaštais, nes efektyviau naudojami ištekliai. Taip pat dirbant atsakingoje įmonėje auga darbuotojų motyvacija, kartu ir produktyvumas, mažėja jų kaita, kuriamas geros darbovietės įvaizdis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Socialinė atsakomybė verslui padeda stiprinti konkurencinį pranašumą: lengviau valdyti reputacijos ar kitas rizikas, kelti kuriamos pridėtinės vertės kartelę, kurią konkurentai turi vytis. Aplinkosaugos, socialiniais ir gerosios valdysenos principais paremtos investicijos 2018 m. atspindėjo net ketvirtadalį profesionaliai valdomo turto pasaulyje, ir tokių investicijų dalis nuosekliai auga. Vakaruose jau aiškiai matoma tendencija, kad vartotojai už socialiai atsakingo verslo produktus yra pasiryžę mokėti daugiau, šis požiūris pamažu ateina ir į Lietuvą.
Kokios įmonės privalo įsitraukti?
Įmonės, veikiančios sektoriuose, kurie susiduria su itin dideliais iššūkiais dėl tiesioginių klimato kaitos padarinių ir padidėjusio visuomenės sąmoningumo, galėtų pagal atsakingo verslo principus tuos iššūkius paversti galimybėmis. Tai ypač aktualu turizmo, energetikos, pramoninės žemdirbystės, maisto pramonės įmonėms, kuriose „business as usual“ neišvengiamai veda prie paradokso, kad kai kurių įmonių veikla prisideda prie daromos žalos gerovei, reikalingai jų produktui ar paslaugai pagaminti.
Listinguojamoms įmonėms ir toms organizacijoms, kurios siekia eiti į tarptautines rinkas, tai jau nebe galimybės, o būtinybės klausimas. Pavyzdžiui, vienas iš NASDAQ listingavimo kriterijų yra socialinė atsakomybė. Tarptautinėse rinkose galioja stipriausiųjų išlikimo dėsnis, kuris remiasi ne tik išaugusiu vartotojų poreikiu įsigyti atsakingai pagamintą produktą ar teikiamą paslaugą, bet ir griežtesne reguliacine aplinka. Tarptautinėse, o ypač Vakarų, rinkose atsakingas verslas jau beveik pasiekė lūžio tašką ir tapo nauja norma.
Viešasis sektorius ir institucijų atsakomybė
Teismo kaip socialiai atsakingos institucijos poreikį suponuoja visuomenės lūkesčiai, kurie teisminei valdžiai - vienai iš sudedamųjų valdžios dalių - iš tiesų dideli. Žmonės neretai iš teisingumą vykdančios institucijos - teismo - tikisi daugiau nei pagal Konstituciją priskirtų funkcijų vykdymo. Matome ir jaučiame, kad šiandien jau nepakanka tik teisingų sprendimų. Žmonių lūkesčiai apima ne tik procesą, kuriame dalyvauja šalys, bet ir asmenų akistatą su teismo darbuotojais: aptarnavimą, teismo darbuotojų elgesį su jais, juos dominančios informacijos suteikimą bei pateikimo pobūdį, galų gale net ir tai, kaip teisėjai elgiasi su proceso dalyviais teismo posėdžio metu.
Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais teismuose įdiegtas asmenų aptarnavimo standartas, kontroliuojama, kaip jo laikomasi. Žmonės vertina pagarbų bendravimą, profesionalumą, operatyvumą, kompetenciją, nors reikia pripažinti, kad turime, kur augti, mokytis, semtis gerosios patirties. Savanoriai teismuose, jų pagalba proceso dalyviams įvairiais informaciniais klausimais, žinių apie teismų veiklą ir bylas teikimas viešosios informacijos rengėjams patvirtina faktą, kad teismai stengiasi padaryti daugiau nei tik vykdyti pagrindinę savo funkciją, misiją.
Įvertinkime ir tai, kad teisėjai vis dažniau paprastai ir suprantamai paaiškina motyvus. Teismų prisidėjimas prie įvairių socialinių iniciatyvų (konsultacijų teikimas teisme, „Teisėjas bibliotekoje“, „Diena su teisėju“) atliepia visuomenės lūkestį matyti teismą kaip atvirą ir socialiai jautrią instituciją. Manau, tai kuria mūsų institucijos vertę. Teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos funkcijos skiriasi nuo privačios įmonės. Vis dėlto gyvendami ir dirbdami tokiu tempu, tokioje dinamiškoje aplinkoje privalome gebėti keistis ir keisti, adaptuotis prie naujausių technologijų, aukščiausių ir kokybiškų žmonių aptarnavimo standartų ir pasiūlyti visuomenei kažką daugiau, kad su teismu susidūrusiam žmogui būtų saugu, paprasta, drąsu ir patogu.
Socialinė kritika - teorinės sankirtos ir praktinė reikšmė
Tvarios organizacijos kūrimas yra kasdienis ilgalaikis darbas. Tai, ką šiandien vadiname socialine kritika, turi gilias istorines šaknis. Faktiškai ji egzistavo dar tuomet, kai nebuvo susiformavusi socialumo ar visuomeniškumo samprata ir pajauta. Dažnu atveju ji reikšdavosi kaip religinių institucijų ar dogmų kritika, kiek rečiau - kaip politinių idealų ar realijų kritika.
Šiais laikais socialine kritika užsiima ir profesionalūs mokslininkai, tačiau tokia jų veikla dažnai praranda griežtą kritinę potekstę ir perauga į ekspertizę. Socialinė kritika glaudžiai siejasi su naujų mąstymo modelių formavimu arba originaliu senųjų mąstymo modelių pritaikymu. Pirmuoju atveju socialinė kritika turi progresyvesnį atspalvį, o antruoju - konservatyvesnį.
Socialinė kritika apibrėžtina veikiau ne savo pakraipomis. Ši stichija - tai konceptualus diskursas, skirtas kritiniam politinių, religinių, ekonominių, estetinių, etinių, teisinių ir kitų visuotinę reikšmę turinčių reiškinių vertinimui. Kraštutinis vertinimo standartizavimas pagal patį savo apibrėžimą panaikina kritinę distanciją ir dimensiją, o jei standartizavimas pretenduoja į visuotinai pripažintus mokslinio objektyvumo požymius, jis gali būti vadinamas ekspertize.
Šiuolaikinės medijos ir socialinės kritikos transformacija
Globalizacijos procesams, technologiniams pasiekimams bei naujoms medijų formoms radikaliai transformavus visuomenės struktūrą, tradicinės visuomenės kritikos teorijos tapo nebepajėgios analizuoti šiuolaikinę visuomenę. Minėti procesai iškėlė naujas istorizmo, socialinės teorijos, moralės ir kitas problemas. Prancūzų filosofo Jeano Baudrillardo kritika šiuolaikinės visuomenės atžvilgiu yra išsami; jis nagrinėja ir pokyčius, leidusius susidaryti esamai padėčiai, ir dabartinius procesus, ir galimas šių procesų pasekmes.
Baudrillardas medijas vertina kaip kalbą be atsako, medijų procesus apibrėžia taip: „Jos yra tai, kas galiausiai apsaugo nuo atsakymo, kas bet kokį mainų procesą paverčia neįmanomu (nebent atsakymo simuliacijos forma, kuri pati yra integruota sklaidos procese, ir tai nieko nekeičia komunikacijos vienpusiškume).“ Medijos Baudrillardo filosofinėje teorijoje tampa esmine simuliacijos technologija, apversdamos realybės ir reprezentacijos santykius. Jos įvykį, vaizdą, pasakojimą ištraukia iš konteksto ir simuliuoja begalinėje trajektorijoje. Politiniai, istoriniai ar kultūriniai faktai ištraukiami iš savo erdvės ir negrįžtamai stumiami į autonomišką hipererdvę, kurioje jie praranda savo prasmę.
Baudrillardas savo filosofijoje atskleidžia, kaip naujosios medijos pakeičia socialumą, istoriją, komunikaciją, pasaulėvaizdį, realybę. Jo analizė rodo, jog medijų proliferacija neutralizuoja turinį, panaikina skirtumą tarp realybės ir pačios medijos, o įvykių aiškinimas, jo priežasčių ieškojimas neigia patį įvykį. Tai kelia iššūkį socialinei kritikai: kaip būti efektyviu kritiniu diskursu medijų aplinkoje, kur įvykiai tampa simuliacijomis, o viešoji nuomonė - triukšminga ir fragmentiška?
Socialinė kritika: tarp diletantizmo ir ekspertizės
Galbūt dėl to visi kritinės perspektyvos neišsižadantys diskursai yra pasmerkti dviprasmybei, nusidriekiančiai tarp diletantizmo ir ekspertizės. Tiesa, standartizavimas gali įgauti ir kitokius pavidalus. Ambicingiausias ir istoriškai reikšmingiausias socialinės kritikos - tiesa, ne vien tik jos - diskursas iki šiol žinomas marksizmo pavadinimu. Nors esama tokių tyrimo krypčių kaip marksistinė istorija, ekonomika, filosofija, politologija ar literatūros teorija, marksizmas iki šiol nėra tapatinamas su mokslu griežtąja šio žodžio prasme.
Socialinė kritika reikalauja gebėjimo suformuluoti visuotinai aktualias problemas ir klausimus. Dažniausiai tai padaryti pavyksta pasitelkiant naujus mąstymo modelius arba originaliai taikant senuosius. Iš čia kyla intuityviam mąstymui besipriešinantis socialinės kritikos pobūdis. Akivaizdu, kad tol, kol socialinė kritika prasilenkia su viešąja nuomone ir kitais standartizuotais diskursais, socialinės realybės atžvilgiu jos reikšmė išlieka destruktyvi. Paradoksalu, kad visuotinai reikšmingų socialinės realybės aspektų išryškinimas gali būti socialiai destruktyvus.
Veiksmas ir atsakomybė: kiekvieno dalis pokyčiuose
Tačiau pokytis gimsta ne tik iš organizacijų pastangų - jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip jau minėjome pradžioje - kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tad jei vieno žmogaus poelgis gali pakeisti pasaulį, įsivaizduokime, kokią galią turi net ir mažas pasirinkimas - pavyzdžiui, paskirti paramą pasirinktai organizacijai per Paysera superprogramėlę. Šiuolaikinis vartotojas nori, kad jam būtų lengva pasirinkti etišką ir atsakingą produktą, todėl verslo atsakingumas turėtų aiškiai ir autentiškai atsispindėti įmonės vertybėse, veiksmuose ir komunikacijoje. O pasiekus pirmųjų rezultatų reikėtų kartelę kelti vis aukščiau ir šitaip išlaikyti konkurencinį pranašumą.
| Aspektas | Praktinė reikšmė | Poveikis |
|---|---|---|
| Darbuotojų motyvacija | CSR strategijų įgyvendinimas | Padidėjusi įsipareigojimo ir produktyvumo lygis |
| Investuotojų pasitikėjimas | Sklandi ekologinė ir socialinė politika | Didesnės investicijos, geresnė finansinė grąža |
| Reputacija | Autentiška komunikacija ir veiksmų atitikimas deklaracijoms | Konkurencinis pranašumas, mažesnės krizės pasekmės |
Galiausiai konstatuokime faktą, jog tik retas vartotojas norėtų praleisti pusvalandį prie pyragų lentynos parduotuvėje analizuodamas, kuri kepykla neteršia aplinkos, naudoja natūralius produktus ar siūlo ūkininkams sąžiningą atlygį. Šiuolaikinis vartotojas nori, kad jam būtų lengva pasirinkti etišką ir atsakingą produktą, todėl verslo atsakingumas turėtų aiškiai ir autentiškai atsispindėti įmonės vertybėse, veiksmuose ir komunikacijoje.
tags: #socialine #kritika #kas #atsakingas