Cigarečių žala prasideda vos pridegus tabaką. Įkvepiant dūmų, kartu su jais įkvepiamos ir visos šios medžiagos. Tarp jų - netoli šimto kancerogenų, dervos, anglies monoksidas ir kitos. Visos šios cheminės medžiagos turi ardomąjį poveikį.
„Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti medžiaga cigaretėse, gali sukelti dopamino padidėjimą smegenyse. Dopaminas yra neurotransmiteris, reguliuojantis nuotaiką ir malonumą. Tačiau būsenos pagerėjimas yra laikinas, todėl rūkoma toliau, nes atsiranda abstinencijos simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti dirglumas, neramumas, nerimas ir depresija“, - vardijo J. Nors nikotinas gali laikinai pagerinti nuotaiką, ilgalaikis rūkymas, aiškino pašnekovas, gali sukelti ilgalaikius smegenų pokyčius, kurie gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų.
Nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių. Iš pradžių jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina, todėl keičiasi savijauta ir elgsena, t.y. svyruoja nuotaika, sumažėja įtampa, padidėja darbingumas.
Rūkant siekiama išlaikyti pastovią nikotino koncentraciją ir išvengti simptomų, susijusių su nerūkymu: nervingumo, priešiškumo, nerimo, prislėgtos nuotaikos, sulėtėjusio širdies susitraukimų dažnio, padidėjusio apetito. Su laiku rūkymas tampa automatišku, nekontroliuojamu, be pastangų vykstančiu elgesiu.
Rūkymo poveikis psichikos sveikatai: depresija, nerimas, priklausomybė
Ryšys tarp rūkymo ir psichinės sveikatos yra sudėtingas ir daugialypis. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, statistiškai dažniau rūko, o tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių rūkoma neproporcingai dažniau. Todėl tabako vartojimo problema yra labai svarbi psichikos sveikatos būklės valdymo ir gydymo dalis.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Iš tiesų, pastebėta, jog rūkymas yra labai sietinas su depresija. Atliktos gyventojų apklausos teigia, jog depresyvūs asmenys yra daug labiau linkę rūkyti, nei tie, kurie nepasižymi depresiškumu. Ir atvirkščiai, rūkoriai yra labiau linkę išgyventi depresijos simptomus, nei tie, kurie visiškai nerūko. Bandymas mesti rūkyti labai dažnai iššaukia depresijos simptomus, netgi tiems asmenims kurie niekada anksčiau nesiskundė depresija.
Pasak atliktų farmakologinių tyrimų, yra du būdai kaip rūkymas gali įtakoti depresijos atsiradimą. Pirma, nikotinas ar kiti cheminiai cigarečių komponentai palengvina depresijos simptomus, tiems kurie kenčia nuo depresijos. Dėlto manoma, jog depresyvūs asmenys labiau linkę rūkyti. Antra, chroniškas rūkymas keičia smegenų veiklą, ko pasekoje, nustojus rūkyti, jaučiamas ryškus psichologinis pablogėjimas. Kad to išvengti, stiprėja noras rūkyti.
Patiriamas stresas skatina poreikį rūkyti rūkantiems asmenims. Be abejonės, motyvacija rūkyti glaudžiai susijusi su emocijų reguliacija. Rūkančių asmenų teigimu, daugiau nei įprastai norisi rūkyti pasireiškus nerimui, pykčiui, liūdesiui, ar streso metu. Iš tiesų, rūkymas efektyviai gerina nuotaiką, suteikia savotiško ramumo, pakilumo jausmą.
Pagrindinė cheminė medžiaga įtakojanti priklausomybę nuo rūkymo yra nikotinas. Be nuotaiką keičiančių savybių, nikotinas taip pat gerina dėmesio koncentraciją, atmintį. Tačiau būtent dėl to ilgalaikis vartojimas gali prisidėti prie priklausomybės išsivystymo ir vėliau sukelti abstinencijos bei psichologinių sutrikimų su nutraukimu.
Rūkymo sukeliami smegenų ir kognityviniai pokyčiai
Nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi priešingai populiariam įsitikinimui, jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis ir nesukelia vėžio. Nors nikotinas gali laikinai pagerinti nuotaiką, ilgalaikis rūkymas gali sukelti ilgalaikius smegenų pokyčius, kurie gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kai kuriuose tyrimuose buvo pastebėtas ryšys tarp dūmų poveikio aplinkoje ir demencijos. Rūkymas taip pat didina Alzheimerio ligos riziką. Kiek mažiau yra kalbama apie demencijos riziką ilgai rūkantiems asmenims, nes duomenys yra kiek prieštaringi.
Be to, rūkymo sukeltos fizinės sveikatos problemos, tokios kaip kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligos, gali sukelti didelį nerimą ir prisidėti prie depresijos išsivystymo. „Rūkantiesiems daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu.”
Pasyvus ir tretinis rūkymas: aplinkinių psichikos sveikata
Nors cigarečių dūmų žala rūkantiesiems neabejojama, visgi gerokai rečiau kalbama apie pasyvaus arba antrinio rūkymo pavojus. Pasyvus rūkymas gali atsirasti bet kurioje aplinkoje, kurioje rūkoma, pavyzdžiui, namuose, transporto priemonėse, darbo vietose ir viešose erdvėse. Įkvėpus cigarečių dūmais užteršto oro, į organizmą patenka ir dervų, ir kancerogenų, anglies monoksidą bei kitų kenksmingų junginių.
Be to, degant cigaretei išsiskiriančios medžiagos įsigeria į baldus, apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus ir kitus aplinkos objektus ir tokiu būdu gali kelti pavojų ne vieną savaitę ar mėnesį. Tai vadinama tretiniu rūkymu, nes jo poveikis gali būti juntamas ir ilgą laiką po to, kai patalpose nustojama rūkyti.
„Atminkime, kad pasyvus rūkymas nėra tik nepatogumas - tai rimtas pavojus sveikatai. Svarbu apsaugoti save ir aplinkinius, ypač vaikus ir kitus pažeidžiamus asmenis, nuo poveikio”, - reziumavo J.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Praktiniai patarimai: kaip apsaugoti psichiką ir nutraukti rūkymą
- Sukurkime erdves be dūmų. Padarykime savo namuose ir transporto priemonėse zonas be dūmų.
- Jei gyvenate su rūkančiaisiais, paprašykite jų rūkyti lauke arba tam skirtose vietose, kur dūmai nepasklistų į kitas namo dalis.
- Venkime viešųjų vietų, kuriose leidžiama rūkyti. Dabar daugelyje restoranų, barų ir kitų viešųjų vietų nerūkoma, bet ne visuose.
- Mokykime kitus. Pasidalykime informacija apie pasyvaus rūkymo žalą su draugais, šeima ir bendradarbiais, ypač rūkančiais.
- Palaikykime politiką be dūmų. Palaikykime įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie riboja rūkymą viešose vietose.
- Skatinkime rūkalius mesti rūkyti. Jei gyvename su rūkančiu žmogumi arba esate šalia jo, paskatinkime juos ieškoti pagalbos mesti rūkyti.
- Jei žalingo įpročio atsisakyti nepavyksta, tai bent jau reikėtų nerūkyti namuose ir tam rinktis atokiau nuo gyvenamųjų namų, mokyklų, žmonių susibūrimo vietų, autobuso stotelių esančias vietas.
Galite sau padėti nikotino pakaitalais: kramtomoji guma, pleistrai, vareniklinas arba bupropionas. Pastarieji pakaitalai - vareniklinas ir buproprionas yra veikliosios medžiagos, kurios būna ir tablečių formoje. Nikotino pakaitalas suteikia nikotino poveikį, išvengiant kitų žalingų cigarečių cheminių medžiagų.
Maždaug du trečdaliai rūkančių pacientų teigia norintys mesti rūkyti, o daugiau nei pusė rūkančiųjų teigia, kad bandė mesti rūkyti per pastaruosius metus. Tačiau pagalbos kreipiasi mažiau nei trečdalis suaugusiųjų, kurie bando mesti rūkyti, o dar mažiau naudojasi efektyviausiais gydymo būdais. Jokie priverstiniai metodai žmogui nepagelbės, jei jis neturės motyvacijos to padaryti.
Klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad elgesio konsultavimo ir farmakoterapijos derinys turi didesnį veiksmingumą metant rūkyti, kai naudojamas kartu, nei kai kuris nors iš jų vartojamas atskirai. Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai UK teigia, jog gydymas antidepresantais sėkmingai padeda įveikti rūkymo metimo programą, ypač jei antidepresantus pradedama vartoti keletą savaičių prieš metant rūkyti.
Alternatyvos cigaretėms ir jų rizikos psichikai
Pastaruoju metu daugėja įvairiausių alternatyvų įprastoms cigaretėms. Apie šias naujoves nėra tiek daug duomenų, kaip cigaretėms, todėl išties sunku nusakyti, kokia yra tikroji jų žala. Elektroninės cigaretės išlieka mistika. Realių mokslinių darbų beveik nėra, o sudėtis taip pat skiriasi.
Priklausomai nuo kaitinimo temperatūros, elektroninių cigarečių aerozolio kancerogenai galimai viršija cigarečių dūmų lygį, tačiau nikotino ir kitų medžiagų kiekis nėra įvertintas, nes nėra aiškaus įkvėpimų vieno seanso metu skaičiaus. Be to, kelis metus naudojama nikotino druska e-cigaretėse taip pat turi savus veiksnius. Ji sukelia greitesnį apsvaigimą, mažiau degina gerklę ir leidžia nikotinui garuoti, esant žemesnei temperatūrai. Dėl tyrimų trūkumo marketingo atstovai gali tuo naudotis, teigdami, kad produktas yra ne toks kenksmingas.
Vis dėlto, gydytoja iškelia klausimą: ar mažesnis nikotino emisijos kiekis neskatins didesnio vartojimo, siekiant patenkinti nikotino poreikį? Būtent todėl įvairios tabako formos turi būti reguliuojamos, o kalbos apie rūkymo žalą negali nutilti.
Edukacija, prevencija ir jaunimas
Svarbu edukuoti jaunus žmones apie rūkymo žalą. Finansiniai ribojimai gali stabdyti prekybą, bet mokymas apie galimą riziką privers rūkančiuosius susimąstyti. Tam padėtų reklamos prieš rūkymą, kurios, užuot grasinusios, padėtų apšviesti visuomenę apie rūkymo žalą. Taip pat svarbu apie tai kalbėti ir mokymo įstaigose.
Jaunas asmuo yra labai paveikus socialiniam spaudimui, tad asmenybės ugdymas nuo jauno amžiaus bei mokymas rinktis sau palankų elgesį turėtų taip pat būti propaguojamas šeimos rate, ne tik siekiant užkirsti kelią formuotis neigiamiems įpročiams, tačiau ir ugdant patį asmenį. „Atsisakyti cigarečių socialinio spaudimo akivaizdoje yra sudėtinga daugeliui paauglių; vieno tyrimo metu pastebėta, kad tarp paauglių, kurie retkarčiais ar kasdien rūko, tik 44 procentai jautėsi įsitikinę, kad vakarėlyje galėtų atsisakyti cigarečių.”
Infografika: rūkymo poveikio smegenims ir emocijoms santrauka
Fizinė sveikata ir jos sąsaja su psichika
Dar kitaip smalkėmis vadinama medžiaga sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą, apsunkina įvairių organų, o ypač širdies, veiklą, blogina koncentraciją, atmintį. Dervos nusėda ant kvėpavimo takų organų paviršiaus ir pažeidžia jų audinius, sukelia lėtinius uždegimus, bronchitą, kitus sveikatos sutrikimus. Kancerogenai lemia ląstelių DNR pakitimus ir taip sukelia vėžinius susirgimus.
Kauno klinikų šeimos gydytoja Silvija Valdonė Alšauskė taip pat pabrėžė ir 2 tipo cukrinio diabeto, kraujagyslių ligų burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų rizikas. Rūkantys asmenys daug dažniau kenčia nuo vėžio, širdies ligų, plaučių infekcijų, chroniškų plaučių ligų, bei pasižymi sumažėjusiu energingumu.
Rūkimas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Rūkymas didina ir insulto (smegenų infarkto) riziką.
Praktinė pagalba metantiems rūkyti
Metantiems arba norintiems mesti rūkyti svarbu žinoti nikotino vartojimo nutraukimo simptomus. Jie dažniausiai pasireiškia per pirmąsias tris metimo rūkyti dienas ir išnyksta per kitas tris ar keturias savaites. Pagrindiniai simptomai yra padidėjęs apetitas ir svorio padidėjimas, nuotaikos pokyčiai (disforija ar depresija), nemiga, dirglumas, nerimas, sunkumas susikaupti ir neramumas.
Galite sau padėti nikotino pakaitalais: kramtomoji guma, pleistrai, vareniklinas arba bupropionas. Pastarieji pakaitalai - vareniklinas ir buproprionas yra veikliosios medžiagos, kurios būna ir tablečių formoje. Tačiau tyrimai teigia, jog tik nedaugeliu atveju pakaitiniai nikotino preparatai yra veiksmingi.
Klientų patirtis rodo, kad pasiteisinus vienam metodui, nereikėtų nuleisti rankų - o siekti tolesnės pagalbos. „Pasikliauti vien valios pastangomis - mažiausiai sėkmingas būdas. Nikotino pakeitimo terapija ir receptiniai vaistai padidina šansus atsikratyti žalingo įpročio.”
Vaizdo įrašas: trumpas paaiškinimas, kaip nikotinas veikia smegenis ir emocijas
2 minučių neurologija: nikotinas
Statistika ir visuomenės požiūris
Statistiniai duomenys teigia, jog maždaug viena penktoji pasaulio gyventojų skaičiaus vartoja tabako gaminius. Pusė šių rūkorių prognozuojama priešankstinė mirtis dėl su rūkymu susijusių ligų. Dėl tabako vartojimo kas 6,5 sekundės pasaulyje miršta žmogus.
Tačiau įdomu tai, kad, nepaisant daugybės duomenų ir pastangų šviesti visuomenę, daugelis rūkančiųjų netiki, kad rūkymas yra žalingas jiems (arba aplinkiniams dėl pasyvaus rūkymo poveikio). Pavyzdžiui, viename tyrime, kuriame dalyvavo 737 aktyvūs rūkantieji, daugiau nei 60 procentų netikėjo, kad jiems yra padidėjusi rizika susirgti miokardo infarktu.
Keli faktai ir mitai, susiję su rūkymu ir psichika
- Iš tiesų tabako komponentai neatpalaiduoja, bet paprasčiausiai slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis.
- Tyrimais įrodyta, kad niekada nebandę rūkyti ar šį įprotį metusieji jaučiasi mažiau prislėgti, ramesni bei patiria mažiau streso.
- Tiesa, jog daugelis žmonių metę rūkyti priauga svorio, tačiau rūkymas yra kur kas kenksmingesnis nei didelis antsvoris.
- Rūkymas yra viena sunkiausiai įveikiamų priklausomybių, daug sunkiau įveikiama nei priklausomybės nuo alkoholio, žolės ar kokaino.
| Problema | Psichikos ir nervų sistemos poveikis |
|---|---|
| Nikotinas | Dopamino padidėjimas, trumpalaikis nuotaikos pagerėjimas, abstinencijos simptomai |
| Chroniškas rūkymas | Ilgalaikiai smegenų pokyčiai, padidėjusi depresija ir demencijos rizika |
| Pasyvus rūkymas | Įkvėptos kenksmingos medžiagos gali bloginti koncentraciją ir atmintį |
| Tretinis rūkymas | Paliekami cheminiai likučiai aplinkoje, ilgalaikis poveikis pažeidžiamiems asmenims |
Apie rūkymo teikiamą žalą patiems rūkantiems, jų šeimos nariams bei visuomenei gerai žinoma. Daugelis mano, kad rūkanti mergaitė - ,”savas vaikinas”. -Tegul sau rūko į sveikatą. -Visiems žinoma, kad gramas nikotino užmuša arklį. Žiūri į rūkančią mergaitę ir galvoji: o kiek ji turi arklio jėgų? - šie visuomeniniai mitai trukdo adekvačiai vertinti riziką.