Namų darbai - tai sritis, kuri kelia daug diskusijų tarp mokinių, tėvų ir pedagogų.
Ar jie reikalingi, ar priešingai - žalingi?
Šiame straipsnyje panagrinėsime namų darbų poveikį vaikams, ypač pradinėse klasėse, remiantis tyrimais ir ekspertų nuomone.
Namų Darbų Nauda ir Žala
Neretai, kalbant apie namų darbus vyresniems moksleiviams minimos ir tokios naudos: gebėjimas planuoti savo laiką, didesnis tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą, savarankiškumo ugdymas.
Visgi, namų darbų nauda yra tiesiogiai susijusi su tuo, kokiai amžiaus grupei jie užduodami.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti vaiko alergiją
Kuo vyresni mokiniai, tuo labiau tikėtina, kad namų darbai bus naudingi ir tuo jie reikalingesni.
Tačiau, kaip atskleidžia daugelio mokslininkų studijos, namų darbai pradinėje mokykloje nėra susiję su akademiniais pasiekimais.
Kaip vienoje BBC radijo laidų teigia profesorius J.Hattie, namų darbai pradinėje mokykloje turi nulinį efektą ir tai, ar vaikas jiems skirs 5 minutes ar kelias valandas, didelio skirtumo neturės.
Svarbu ir tai, kad yra studijų, kurių išvados teigia, kad namų darbų kiekis neigiamai koreliuoja su akademiniais pasiekimais.
Pavyzdžiui, S.Bennett ir N.Kalish studijos, kuriose dalyvavo mokiniai iš 50 pasaulio šalių, išvadose teigiama, jog tose šalyse (pvz., Japonijoje, Danijoje ir Čekijoje), kuriose pasiekiama aukščiausių rezultatų, mokiniams skiriama palyginti nedaug namų darbų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama šeimoms
Tokiose šalyse, kaip Graikija, Tailandas ir Iranas, kuriose mokiniai turi vienus blogiausių vidutinių balų, mokytojai skiria daug namų darbų.
Pagrindiniai argumentai prieš namų darbus pradinėse klasėse:
- Namų darbai formuoja neigiamą požiūrį į mokyklą.
- Per anksti užduoti namų darbai kenkia santykiams.
- Namų darbai iškreipia atsakomybės supratimą.
- Namų darbai atima iš vaikų vaikystę.
- Vaikai turi į mokyklą ateiti pasiilsėję, kad galėtų būti produktyvūs.
Tėvų Vaidmuo ir Spaudimas
Austėja Landsbergienė - socialinių mokslų daktarė, mokyklų, darželių steigėja, lektorė, knygų autorė ir, svarbiausia - mama.
Mama, kuri dalijasi mintimis apie mokyklą, vaikus mokykloje ir labai dažną galvosūkį šeimoje - namų darbus.
Apie tai, kam namų darbai skirti, kas už juos atsakingas ir kaip dėl jų tartis namuose su vaikais, A. Landsbergienė kalbėjosi su „Žinių radijo“ laidos „Tėvystė praktiškai“ vedėja Renata Cikanaite.
„Mano pačios tėvai gyvenime nėra tikrinę mano namų darbų.
Taip pat skaitykite: Namų darbų ruošos gidas tėvams
Tai buvo mano atsakomybė.
Net neprisimenu tokio pokalbio su tėvais apie mano namų darbus.
Bet ir su savo vaikais aš nelabai esu turėjusi tokių pokalbių“, - laidoje prisiminė A. Landsbergienė.
Per daugelį metų švietime edukologė suprato, kad yra begalė priežasčių, kodėl kai kuriems vaikams su namų darbais sekasi sunkiai.
Ir tol, kol tėvai su mokytojais neatranda tikrosios priežasties ir nepradeda su ja dirbti, tol nereiktų tikėtis gerų rezultatų.
„Įstatyti“ visus vaikus į tuos pačius rėmus ir nustebus dievagotis: „o mano vaikas tai ruošia namų darbus, tai ką jūs čia blogai darote, kad jau jūsų vaikas jų neruošia?“ negalima, šiandien tai būtų galima pavadinti netgi neišprusimo ženklu.
Juo labiau taip neturėtų sau leisti kalbėti mokytojas, patyręs edukologas ar mokyklos vadovas.
Man irgi užtruko, kol aš tai supratau, - kalbėjo A. Landsbergienė.
- Taigi nebūtinai čia bus kažkas ne taip.
Gal vaikas tam priešinasi, nenori, jam nepatinka, nes jis būna pavargęs, gal dar nori žaisti - priežasčių begalė.
Beje, ne kiekvienam vaikui dar tų namų darbų ir reikia.
Tai dar kitas niuansas.
Pamatyti visus tuos dalykus - tai yra rimta kompleksinė užduotis.“
Nors kartoju begalę kartų, kad tėvai pradinę mokyklą baigė ir kartoti kurso jiems nereikėtų, vis dėlto jie niekaip neatsispiria pagundai pirkti užduotėlių sąsiuvinius ir užduotis atlikti su vaikais.
Kai kurie tėvai paprastai ir aiškiai pasakė, kad tai (jog nėra namų darbų) - „demagogija", nes „kaimynų vaikas jau du sąsiuvinius pratybų padarė ir, vadinasi, jūs tikrai ne tokie geri akademiškai, kaip X mokykla, kur užduoda NORMALIAI namų darbų".
Ir dar pasakė, kad „mes išeisime, nes tokių eksperimentų su mūsų vaiku tikrai nereikia".
Ir tai - ne vienas atvejis.
Ne du.
Ne trys.
Tėvų spaudimas yra didžiulis.
Kartais atrodo, kad mokyklos gerumas Lietuvoje tiesiogiai koreliuoja su užduodamų namų darbų kiekiu - kuo daugiau vaikas dirba ir kuo ilgiau kankinasi, tuo rimtesnė mokykla.
Amerikiečių tyrėjai stebėjo 709 vaikus ir jų tėvus, pagalbą su namų darbais išskirstę į tris kategorijas: tiesioginis įsikišimas (kai tėvai sėdi šalia vaiko, pasakinėja ir net vietoj jo atlieka užduotis), autonomiškas palaikymas (suaugusieji padeda paaiškindami užduotis ir atlikdami tai, ko pats vaikas fiziškai negali atlikti) ir visiškos laisvės suteikimas atliekant namų darbus, visiškai nekontroliuojant šio proceso, nepadedant ir netikrinant.
Pasirodė, kuo labiau tiesioginė tėvų pagalba, tuo prasčiau tai veikia vaiko gebėjimą suspėti atlikti namų darbus ir motyvaciją, ypač tai susiję su vidurinių ir vyresnių klasių mokiniais.
Autonomiškas palaikymas geriausiai veikia vaikų progresą mokymosi procese.
Tiesioginis tėvų kišimasis į vaiko namų darbus smarkiai susijęs su blogų pažymių baime.
Alternatyvos Namų Darbams
Pradinėje mokykloje skaitymas yra daug, daug, daug kartų efektyvesnis, nei namų darbai.
Tegul vaikas skaito tai, kas jam yra įdomu.
Padėkite jam rasti literatūrą, kuri bus įdomi.
Tegul vaikas skaito savarankiškai ir skaitykite jam (rekomenduojama vaikui skaityti iki šeštos klasės).
Jeigu jums sunku išrinkti vaikui, ką skaityti, paprašykite, kad padėtų mokytoja(s) - taip bus daug prasmingiau praleistas laikas su mokytoja, nei aptariant namų darbus!
Atsakomybę ugdo atsikėlimas laiku (ir atėjimas laiku!) į mokyklą, lovos klojimas, šiukšlių išnešimas, pasirūpinimas augintiniu ir t.t.
Kalbėkite ir mokykite vaikus, kad jie visą laiką yra mokiniai, t.y. žmogus mokosi visą gyvenimą.
Eikite į muziejus.
Kalbėkite.
Diskutuokite.
Žiūrėkite edukacines laidas drauge.