Pensijos Lietuvoje nuolat didėja, tačiau, palyginti su europinėmis, jos tebėra menkos. O bendrai pensijų išmokoms mūsų šalis skiria kur kas mažiau nei kitos Europos Sąjungos valstybės.
Mėginant suprasti, kiek šalys skiria lėšų pensijoms, šios išlaidos lyginamos su bendruoju vidaus produktu (BVP), kuris rodo visų šalyje parduotų prekių ir paslaugų vertę. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau sukuriamos vertės skiriama pensininkams.
Paprastai kalbant, palyginti, kiek visi gyventojai sukuria vertės ir kokią jos dalį skiria vyriausiajai kartai.
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. visoje ES išlaidos pensijos sudarė vidutiniškai daugiau kaip 12,27 proc. BVP. Tuo tarpu Lietuvoje pensininkams atitenka dvigubai mažiau - vos 7,1 proc. šalies BVP.
Išlaidos pensijoms sudaro išlaidas, susijusias su tokiomis socialinėmis išmokomis: neįgalumo (netekto darbingumo) pensijomis, išankstinėmis pensijomis, senatvės pensijomis, našlių pensijomis.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Tiesa, naujausi „Eurostat“ pateikiami duomenys yra tik 2021 m. Tačiau ir dabar Lietuvos išlaidos pensijoms vargiai siekia bent Europos Sąjungos vidurkį.
Pažvelkime į detalesnę statistiką:
ES Šalių Palyginimas
Didžiausios išlaidos pensijoms 2022 m. buvo:
- Italijoje (15,49 proc. BVP)
- Prancūzijoje (14,65 proc.)
- Graikijoje (14,39 proc.)
- Austrijoje (14,17 proc.)
Mažiausiai pinigų pensijoms skyrė:
- Airija (3,87 proc.)
- Malta (5,59 proc.)
- Vengrija (6,68 proc.)
Sąrašo apačioje iš karto po jų yra ir Lietuva. Už Lietuvą pensijoms daugiau išleidžia tiek Lenkija (10,8 proc.), tiek Latvija (7,9 proc.), tiek Estija (8,1 proc.). Taip pat pensijoms daugiau išleidžia ir Rumunija (8,8 proc.) ar Bulgarija (7,8 proc.).
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė į naujienų portalo tv3.lt klausimą, kodėl Lietuvos pensininkams skiriama tiek mažai lėšų.
Ji žadėjo, kad ši valdžia planuoja padidinti pensijų individualią dalį, kurios dydis priklauso nuo gyventojų sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio:
Beje, papildomų lėšų pensijoms skirti Lietuvoje yra. „Sodra“ ne vienerius metus surenka milijonus eurų daugiau nei išmoka ir rezerve yra sukaupusi milijardus eurų.
Skurdo Lygis Tarp Pensininkų
Paprastai pensininkai yra viena iš pažeidžiamų visuomenės grupių, nes bene vienintelės jų pajamos ir yra iš pensijų. Dėl to nereikia stebėtis, kad, nepaisant visos pažangos ir džiaugsmo, kad „taip gerai dar negyvenome“, Lietuvoje taip pat yra bene daugiausia skurdo arba socialinės atskirties riziką patiriančių gyventojų.
Pernai tokių gyventojų dalis mūsų šalyje sudarė 24,3 proc. Daugiau skurdo riziką patiriančių žmonių buvo tik Latvijoje (25,6 proc.), Graikijoje (26,1 proc.), Ispanijoje (26,5 proc.), Bulgarijoje (30 proc.) ir Rumunijoje (32 proc.).
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 596 eurai.
Demografiniai Pokyčiai ir Prognozės
Finansų ministerijai pristačius Lietuvos stabilumo 2019 metų programą kilo ne vienas klausimas. Joje nurodyta, kad pagal Eurostato 2017 metais atliktą demografinę Lietuvos projekciją, iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 1,83 mln.
Nuo 2017 iki 2060 metų Lietuvoje darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės nuo 65,6 iki 51,4 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų pagausės - jie sudarys nuo 19,5 procento iki 32,9 procento visų gyventojų.
Tačiau jei pensijoms 2030 m. bus skiriama 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kas dešimtmetį šis skaičius trauksis iki 6 proc. 2060 m., kai pensininkų bus daugiausia.
Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento laikinoji vadovė Saulė Skripkauskienė nurodo, kad pateikiamų valdžios sektoriaus išlaidų pensijoms sumažėjimą lemia pakeitimo normos projektuojamas pokytis. Tam įtakos turės pensijų indeksavimo sistema.
Valdžios sektoriaus finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai.
Pagal Eurostato taikomą metodiką dėl migracijos darbingo amžiaus gyventojų ypač sparčiai mažės 2020-2030 metais - vidutiniškai apie 2,2 procento per metus, ir tai neigiamai veiks BVP.
2018 metais pradėjus taikyti naują pensijų indeksavimo formulę padidėjo fiskalinis tvarumas. Pensijų išmokos ir surinkti pensijų taškai dabar indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius.
Dėl naujo indeksavimo mechanizmo ir aukštesnių darbo stažo reikalavimų senatvės pensijai gauti pensijų išlaidos 2016-2060 metais turėtų sumažėti 3,7 procento BVP, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis grindžiamomis projekcijomis.
Profesorius R. Lazutka DELFI teigia, kad pensijų reformos pokyčiai turės įtakos privačiai pensijų daliai. Tačiau šiuo atveju yra skelbiama ta dalis, kuri finansuojama valstybės.
R. Lazutka taip pat teigia, kad indeksavimo taisyklę galima ateityje keisti, o jei ji ir nekis, tuomet valdžiai teks priimti politinius sprendimus tiesiog padidinti pensijas papildomai.