Senatas - tai terminas, turintis įvairias reikšmes, priklausomai nuo istorinio ir politinio konteksto. Šiame straipsnyje aptarsime senato sąvoką, jo istoriją, funkcijas bei reikšmę įvairiose srityse.
Senato apibrėžimas ir reikšmės
Žodis "senatas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "senatus", kuris reiškia "senių taryba". Istoriškai, senatas buvo valdymo institucija, sudaryta iš patyrusių ir gerbiamų asmenų.
Šiandien senatas gali reikšti:
- Aukštosios mokyklos kolegiją, kartu su rektoriumi sprendžiančią mokyklos organizacinius, mokymo ir mokslo klausimus.
- Kai kurių valstybių (JAV, Airijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Kanados) aukštuosius parlamento rūmus.
- Istorinę instituciją, tokią kaip senovės Romos senatas arba Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nuolatinė valstybės taryba.
Senato istorija
Senato ištakos siekia senovės Romą. Susidarė karalių laikotarpio pabaigoje (6 a. pr. Kr. pabaiga) iš seniausių patricijų giminių vyresniųjų tarybos. Pasak legendos, senatą įkūrė Romulas. Susiformavus respublikai maždaug 339-318 pr. Kr. senatorių skaičius buvo padidintas iki 300, 88 pr. Kr. - iki 600. Magistratai - kvestoriai, edilai, pretoriai ir konsulai - tapdavo senatoriais visam gyvenimui.
Senatas, kaip ir magistratūros bei komicijos, tapo esmine romėnų visuomeninio gyvenimo dalimi. Jis sprendė užsienio politikos, karo ir taikos, finansų, valstybės turto klausimus, prižiūrėjo religinius kultus, turėjo teisę skelbti nepaprastąją padėtį, tvirtindavo komicijų priimtus įstatymus, rinkimų rezultatus, koordinuodavo magistratų veiklą. Vykstant plebėjų ir patricijų kovai (5-3 a. pr. Kr.) senato valdžia buvo šiek tiek apribota komicijų naudai.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Imperijos laikotarpiu (27 pr. Kr.-476 po Kr.) senatas formaliai liko aukščiausioji valdžios institucija, bet iš tikrųjų tapo tik kilmingų šeimų atstovų susirinkimu, nedarančiu politinės įtakos - visus valstybės klausimus sprendė imperatorius. Senato nutarimai tebeturėjo įstatymų galią, bet jie buvo priimami imperatoriaus iniciatyva. Nuo imperatoriaus Augusto valdymo (27 pr. Kr. -14 po Kr.) imperatoriai tituluodavosi dar ir princepsais, t. y. pirmaisiais senatoriais. 3 a. pabaigoje imperatorius Dioklecianas pavertė senatą Romos miesto taryba.
4 a. Senato veikla buvo artimai susijusi su religija. Jis galėdavo rinktis tik augurų pašventintose vietose - paprastai specialiame pastate, vadinamame Curia Hostilia, naujųjų metų proga - Jupiterio šventykloje, karo metu - Belonos šventykloje ant Kapitolijaus. Posėdžiaudavo tik nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
Senatas ATR
1569-1795 m. ATR valdovo taryba - Aukštieji Seimo rūmai. Sudarytas po Liublino unijos (1569) iš buvusių Lenkijos senatorių ir LDK Ponų tarybos narių, vadinamų taip pat senatoriais. Senatoriai - aukščiausi valstybės pareigūnai - buvo skiriami valdovo iš didikų iki gyvos galvos. LDK senatoriais buvo visi vaivados, vyskupai, kaštelionai, didysis ir rūmų maršalkos, didysis ir lauko etmonai, kancleris, pakancleris, didysis ir rūmų iždininkai, Žemaitijos seniūnas. Aukščiausio rango pasaulietinis LDK senatorius buvo Vilniaus vaivada, dvasinis - Vilniaus vyskupas. Iš viso senatorių būdavo apie 140 (iš jų 27-31 iš LDK). Senatas svarstė įstatymų projektus, vidaus ir užsienio politikos klausimus. Posėdžiams pirmininkavo valdovas. XVIII a., kai dėl „liberum veto“ teisės vis dažniau buvo nutraukiama seimų veikla, pradėta šaukti ypatinguosius Senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybės reikalus.
Senatas šiuolaikinėse valstybėse
Šiuolaikinėse valstybėse senatas dažniausiai yra aukštieji parlamento rūmai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose Senatą sudaro 100 senatorių, renkamų iš kiekvienos valstijos po du. Senatas kartu su Atstovų Rūmais leidžia įstatymus. Senatas svarsto apkaltą (jos inicijavimo teisę turi tik žemieji rūmai), turi teisę ratifikuoti tarptautines sutartis ir tvirtinti prezidento skiriamus aukštuosius pareigūnus.
JAV Senate senatoriai renkami (nuo 1913, anksčiau juos skyrė valstijų parlamentai) visuotiniais tiesioginiais rinkimais kiekvienoje valstijoje 6 metams po 2 neatsižvelgiant į gyventojų skaičių; 1/3 jų perrenkama kas 2 metai (tos pačios valstijos senatoriai renkami skirtingais rinkimais). Į Senatą gali būti renkamas kiekvienas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, esantis juo ne mažiau kaip 9 m. ir sulaukęs 30 metų. Senato pirmininkas yra viceprezidentas, jis neturi balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai senatorių balsai pasiskirsto po lygiai. Nesant viceprezidento posėdžiams pirmininkauti gali iš senatorių renkamas laikinasis Senato pirmininkas.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Per diskusijas senatoriai gali kalbėti tik pirmininkaujančiajam leidus, visos kalbos skiriamos jam, kiti senatoriai gali būti minimi tik trečiuoju asmeniu. Senatorių kalbų turinys ir trukmė neribojami. Siekdami sustabdyti balsavimą dėl įstatymo projekto priėmimo vienas ar daugiau senatorių gali sakyti ilgas kalbas, kol dauguma sutinka klausimo svarstymą atidėti. Tokia obstrukcijos forma, vadinama flibustjeryste (ją naudojantys senatoriai - flibustjerais), pirmą kartą Senate buvo panaudota 1841. Ilgiausią kalbą, trukusią daugiau kaip 24 h, pasakė senatorius S. Thurmondas (1957). 1917 buvo priimta taisyklė, leidžianti nutraukti diskusijas, jei tokį pasiūlymą palaiko 2/3 senatorių.
JAV Senato emblema
Balsavimai Senate dažniausiai vyksta balsu. Pirmininkaujantysis iš klausos nustato, kurių balsų (taip ar ne) buvo daugiau. Jei tokio balsavimo rezultatas ginčytinas, rengiamas vardinis balsavimas. Dalis Senato darbo atliekama komitetuose (nuolatiniuose ir specialiuosiuose).
Kitos šalys, tokios kaip Airija, Belgija, Prancūzija, Italija ir Kanada, taip pat turi senatus kaip aukštuosius parlamento rūmus.
Universitetų senatai
Europos universitetų (Lietuvoje 1922-40 ir nuo 1991) kolegiali akademinių reikalų valdymo institucija; universitetų vienas svarbiausių autonomijos atributų, universitetų savivalda. LIETUVOJE senatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, Universitetų statutu ir kitais galiojančiais teisės aktais.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Senatas sudaromas iš senato sudarymo nuostatuose nustatyto narių skaičiaus, kadencija trunka 5 metus, senato personalinė sudėtis gali kisti dėl senato narių įgaliojimų nutrūkimo. Senatą sudaro studentų skiriami atstovai (skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra - visuotinis studentų susirinkimas, arba konferencija), profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo, docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys, senato nariai pagal pareigas (jais gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai). Universiteto rektorius yra senato narys pagal pareigas.
Senato vadovybę sudaro pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius (jais negali būti renkami rektorius ir kiti senato nariai pagal pareigas). Senatas tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, kurios reikia toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį, nustato studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles, tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką, šaukia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti, teikia universiteto garbės ir kitus vardus. Senatas apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir 1 kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senatas yra kolegialus akademinių reikalų valdymo organas, atsakingas už akademinius ir juos įtakojančius bendruosius VDA reikalus. VDA senatas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Vilniaus dailės akademijos statutu, VDA senato darbo reglamentu, Senato nutarimais, VDA vidaus teisės aktais ir dokumentais. Senatą sudaro 30 narių. Senato nariai yra renkami nariai ir nariai pagal pareigas, šešis studentų atstovus į Senatą skiria Akademijos studentų atstovybė. Senato kadencija - penkeri metai. Šios kadencijos Senato narių įgaliojimai baigiasi 2026 m. VDA Senato pirmininkė prof.dr. VDA Senato pirmininkės pavaduotoja doc.
Europos humanitarinio universiteto (EHU) Senatas yra universiteto akademinės savivaldos organas. Senatas atsakingas už visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį, atliktų tyrimų rezultatų vertinimą, vidinį kokybės užtikrinimą, priėmimo į studijų programas tvarkos nustatymą, kvalifikacinius reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pozicijoms, profesoriaus emerito titulo suteikimo taisyklių nustatymą, kandidatų universiteto garbės vardui suteikti siūlymą, akademinės etikos kodekso ir dėstymo ir mokymosi reglamento, tvirtinamų Rektoriaus, rengimą. Senatui vadovauja prof. Oleg Bresky. Jį pavaduoja doc.
| Institucija | Pagrindinės funkcijos |
|---|---|
| Senovės Romos Senatas | Užsienio politika, karo ir taikos klausimai, finansai, religiniai kultai |
| JAV Senatas | Įstatymų leidyba, tarptautinių sutarčių ratifikavimas, aukštų pareigūnų tvirtinimas |
| Universiteto Senatas | Studijų programų tvirtinimas, mokslinių tyrimų vertinimas, vidaus tvarkos taisyklių nustatymas |
Prancūzijos Senato posėdžių salė