Slaugos ligoninės teikia pirminės stacionarinės palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslaugas. Šios paslaugos apima gydymą, slaugą ir kitas minimalias sveikatos būklės palaikymo priemones bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems ir kitiems pacientams, kai yra aiški ligos diagnozė ir nereikalingas aktyvus gydymas bei kontraindikuotina medicininė reabilitacija. Pacientai į ASPĮ hospitalizuojami, kai nustatyta galutinė diagnozė ir nereikia tirti papildomai.
Paliatyvioji Pagalba
Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos ligoniams, sergantiems gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga, kurios bent vienas iš nurodytų progresavimo požymių yra raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės komisijos patvirtintas medicininėje dokumentacijoje. Paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti ligonį siunčia gydantis gydytojas.
Kaip akcentuoja vedėjas, paliatyviosios pagalbos tikslas nėra išgydyti - to padaryti, išnaudojus visas gydymo galimybes, jau nebegalima. „Paliatyviosios pagalbos apibrėžimas - tai ligonio, sergančio nepagydoma, progresuojančia liga ir jo šeimos narių gyvenimo kokybės pagerinimo priemonės, siekiančios pagerinti fizinę, psichologinę ir dvasinę būkles. Mūsų ligoninėje ir mūsų skyriuje, be gydytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, yra psichologas, kuris teikia psichologinę pagalbą tiek ligoniui, tiek jo artimiesiems. Socialinis darbuotojas, kuris rūpinasi iškilusiomis socialinėmis problemomis.
Remiantis analizėmis, 70 proc. paliatyviosios pagalbos ligonių yra onkologiniai pacientai. Kaip sako skyriaus vedėjas A.Diržinauskas, žmonės, nesusiję su medicina, būna girdėję terminą „paliatyvioji pagalba“, bet retas susimąsto, ką šis reiškia iš tikrųjų.
Gali būti teikiamos dienos paliatyviosios pagalbos paslaugos, ko šiuo metu Lietuvoje nėra, kuomet pacientas artimųjų globojamas namuose, o į ligoninę atvežamas tik įvairioms procedūroms. Savo ruožtu skyriaus vedėjas A.Diržinauskas svarsto, jog logiška būtų taikyti vadinamąją „atokvėpio pagalbos“ paslaugą: „Tarkime, pacientas, globojamas artimojo namuose, bet šiam dėl vienokių ar kitokių priežasčių priteikia mėnesiui dviem kur nors išvykti arba pačiam gultis į ligoninę. Tuomet jis gali tam tikram suderinamam laikui žmogų paguldyti į ligoninę, o po tam tikro laiko jį vėl pasiimti globai į namus.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
„Kiek domėjausi, Anglijoje milijonui gyventojų yra numatyta penkiasdešimt paliatyviųjų lovų. Lietuvoje 2014 metais išleistas įsakymas, jog 100 tūkstančių gyventojų tenka šešios lovos. Vadinasi, Vilniuje, turinčiame apie 600 tūkst. gyventojų, turėtų būti 36 lovos. Mūsų ligoninei, sudarant sutartį su teritorine ligonių kasa, skirtos vos aštuonios. Nors pas mus įstaigoje visada guli po dvylika trylika, o šiuo metu - keturiolika, paliatyvių pacientų vienu metu. Paliatyviems ligoniams niekada nesakau, kad nėra vietos. Kam tada turi būti vieta, jeigu ne jam.
Dvasinis Palydėjimas
Egzistenciniai klausimai žmonėms iškyla įvairiais gyvenimo etapais. Tačiau susidūrus su sunkiomis ligomis - jie tampa ypač aktualūs. Mūsų slauga į žmogų žvelgia holistiškai - mato jo kūną, psichologinius ir dvasinius poreikius. Ligoninėje dirba dvasiniai palydėtojai, padedantys žmonėms, kurie nori spręsti egzistencinius ar dvasinius klausimus. Dvasinio palydėjimo paslaugos yra nemokamos. Jas teikia sertifikuoti dvasiniai palydėtojai, turintys kanoninį vyskupo siuntimą. Ligoninėse veikiančios koplyčios yra oficialiai pašventintos ir registruotos šventovės.
Nors dvasinis palydėjimas dažnai siejamas su religija, o atsakymus į kylančius klausimus daugelis randa remdamiesi tikėjimu, šios paslaugos teikiamos ir tiems, kurie neišpažįsta jokios religijos.
Slaugos Paslaugos Namuose
Slaugos paslaugos namuose - tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pacientų namuose, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą, tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant paciento savirūpą bei gerinant paciento gyvenimo kokybę.
Teikdamas slaugos paslaugą namuose, slaugytojas atlieka injekcijas, lašinės prijungimą, priežiūrą ir lašinę infuziją kateteriu; paima kraują, šlapimą ir kt.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Senelių Namai Kupiškio Rajone
Senelių namai įsikūrę Kupiškio g. 4, Subačiuje, Kupiškio rajone. Nuo 1996 m. birželio 1 d. iki Kupiškio socialinių paslaugų centro susikūrimo 2002 m. čia buvo senelių globos namai.
Klientams paslaugos teikiamos vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais reikalavimais stacionarioms socialinės globos įstaigoms ir kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais šių paslaugų teikimą. Kupiškio socialinių paslaugų centro Senelių namuose apgyvendinami suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus Kupiškio rajono ir Kupiškio miesto gyventojai.
Asmuo norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą.
Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje.
Atvykstant į Senelių namus, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę), neįgaliojo ir/ar pensijos gavėjo pažymėjimus, specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, Socialinės paramos skyriaus parengtus apgyvendinimo dokumentus, vartojamus medikamentus.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Senelių namuose yra 4 vienviečiai ir 13 dviviečių kambarių. Dviejų kambarių gyventojai naudojasi vienu vonios kambariu, kuriame yra dušas, tualetas, kriauklė su spintele. Gyventojai turi galimybę pasiruošti maisto, išsivirti kavos ar arbatos gyventojų virtuvėlėje. Maitinimas vyksta 4 kartus dienoje. Klientai valgo valgykloje. Nevaikštantiems - maistas pateikiamas kambariuose.
Laisvalaikiui leisti yra užimtumo kambarys, kuriame gausu knygų, audio knygų, stalo žaidimų, priemonių meninei raiškai ir kt.
Mokestį sudaro: 80 proc. 100 proc. 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos).
M.Marcinkevičiaus Ligoninės Plėtra
M.Marcinkevičiaus ligoninės naujame priestate baigti statybos darbai. Šiuo metu ruošiamos palatos pacientams bei darbo kabinetai medikams. Planuojama įsigyti aukščiausio lygio medicininę įrangą. Neužilgo su pacientais, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, dirbs kvalifikuotas medicinos personalas. Neabejojama, kad iškilęs M.Marcinkevičiaus ligoninės priestatas pagerins palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų prieinamumą Vilniaus miesto gyventojams.
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius numatomas perkelti į naujas patalpas ketvirtajame naujo priestato aukšte, paliatyvių pacientų kaimynystėje. Jame bus dešimt reanimacijai skirtų lovų, aprūpintų aukšto lygio medicinos įranga. Dabartinės reanimacijos patalpos atiteks Priėmimo skubios pagalbos ir ambulatorinių konsultacijų skyriui.
„Numatome praplėsti ambulatorinių gydytojų specialistų konsultacijų, teikiamų Vilniaus miesto gyventojams, paslaugų įvairovę, įrengiant tam moderniai pritaikytus kabinetus bei įdarbinant specialistus (kardiologus, endoskopuotojus, echoskopuotojus, oftalmologus, neurologus), - apie planus kalba ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas.
„Mano įspūdis yra toks: statybine prasme tai - gražiausia, ką esu matęs Lietuvos ligoninėse. Kompaktiškas skyrius: jame planuojama penkiolika paliatyviosios pagalbos lovų. Septynios palatos būtų dvivietės, viena - vienvietė. Palatose įrengti tualetai, prie kiekvienos lovos pravestas stacionarus deguonies tiekimas.
Dar vienas tikslas, kurį nurodo tiek įstaigos direktorius, tiek skyriaus vedėjas, - sumažinti vienoje palatoje esamų lovų skaičių. Dabar gi pacientai kai kuriose palatose guli keturiese penkiese, o pastačius priestatą gulės dvivietėse arba vienvietėse palatose.
Darbuotojus ir skyrių vedėjus gerąja prasme nustebino direktoriaus iniciatyvumas bei užsispyrimas pradėti priestato statybas bei laiku jas užbaigti. Įstaigos vadovas R.Turčinskas dabar su šypsena prisimena, kiek jam reikėję stengtis, kad miesto savivaldybę įtikintų tokio priestato reikalingumu sostinės gyventojams.
Projekto sąmatinė vertė - daugiau nei pusšešto milijono eurų. Neskaitant ligoninės finansinių investicijų, kurias sudaro 0,3 mln. eurų. įstaigos lėšų bei 1,3 mln. eurų. paskola, savivaldybė M. Marcinkevičiaus ligoninės priestatui skyrė 3 mln. eurų. Per 1,3 mln. skyrė ir Sveikatos apsaugos ministerija. Bendra projekto vertė 6,5 mln. Eur. Iš to skaičiaus priestato statyba - 5,7 mln. Eur., įrangos įsigijimui - 0,8 mln.
„Kai atėjau į vadovo pareigas, buvo tik priestato idėja. Niekas netikėjo... O dabar, žiūrėkite, praėjo vieneri metai aštuoni mėnesiai ir jau stovi įrengtas modernus priestatas. Be to, ligoninės kieme pastatyta elektromobilių įkrovimo 2 vietų stotelė. Planuojame įsigyti naują greitosios pagalbos elektromobilį, kadangi važinėjama tik po Vilniaus miestą, o esamas jau pasenęs, dažnai gendantis ir jo taisymo sąnaudos itin didelės.
Kalbant apie kainas, įšokome į paskutinio traukinio paskutinį vagoną, kadangi vykstant statyboms nuo 2020 metų medžiagos ir darbai pabrango kelis kartus. Dabar projekto vertė - 6,5 milijonai eurų.
Ne tik už finansinį, bet ir už moralinį palaikymą vadovas jaučiasi dėkingas Vilniaus miesto administracijai bei savivaldybės Sveikatos reikalų skyriui. Dabar pagrindinė problema, kurią įvardija įstaigos vadovas R.Turčinskas, - kaip prisivilioti naujų specialistų.
Ligoninė yra Vilniaus universiteto gydytojų rezidentūros bei slaugos specialistų rengimo mokslo bazė.
M.Marcinkevičiaus ligoninės priestatas Kauno gatvėje yra 1,8 tūkst. kv. Svarbu akcentuoti, kad paslaugų teikimo sąlygų pacientams ir personalui pagerinimas padidins įstaigos sąnaudas.
Šv. Roko Ligoninės Istorija
Kalbėsime apie buvusią Šv. Roko ligoninę, dar visai neseniai pasitraukusią iš Liepkalnio. Kadaise ši Vilniaus dalis priklausė vienai žymiausių LDK didikų giminei - Tyzenhauzams, kurių vardu 1916 metais pavadintoje gatvėje ši ligoninė dabar ir yra. Ligoninė daug metų sėkmingai funkcionavo Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės vardu. 2013 metais prasidėjo didelė restruktūrizacija - Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė buvo apjungta su Sapiegos ligonine ir pavadinta Šv. Roko (sergančiųjų globėjo) vardu.
Ligoniai ir administracija buvo pamažu keliami į naujas patalpas - tarp jų ir į buvusią Antakalnio vaikų polikliniką - vieną žymiausių Antakalnio apleistų vietų, galutinai sutvarkytą vos prieš metus, žiniasklaidai pakėlus didelį skandalą. Remiantis iš raštelių pastato viduje, į naujas patalpas ligoninė persikraustė šių metų gegužės 23 dieną. Pagrindinė akių ligoninės dalis - gražūs trijų aukštų neorenesanso stiliaus rūmai, nors ir gerai apdūlėję, bet dar nepraradę savo grožio.
Pasivaikščiojimą ligoninėje pradėsime nuo pirmo aukšto, kvepiančio chloru ir dulkėmis. Pastatas tuščias ir išvalytas - autentikos čia nėra, tačiau ir benamių ar paauglių primėtytų šiukšlių niekur nesimato. Šalia pagrindinio ligoninės korpuso - dar vienas nedidelis trijų aukštų pastatukas, neišvaizdus ir nekrentantis į akis.
