Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, taigi - įgijęs stažą, t. y. nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad darbo stažas yra ne vienintelis rodiklis, kuris lemia senatvės pensijos dydį.
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta, jog senatvės pensijos dydis susideda iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios, o šias apskaičiuojant įtraukiami šie rodikliai:
- asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas,
- bazinės pensijos dydis tais metais, kai žmogus išeina į pensiją,
- asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) suma,
- apskaitos vieneto (taško) vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Taigi, apskaičiuojant bendrosios senatvės pensijos dalies dydį, yra įtraukiamas asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas.
Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą. Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA). Dėl šios priežasties svarbu žinoti: jei sumokėtų įmokų suma bus mažesnė, proporcingai sukauptas stažas irgi bus mažesnis.
Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Taip pat skaitykite: Kas yra socialiniai įgūdžiai?
Pensijai įskaičiuoto darbo stažo patikrinimas
Pravartu žinoti, kad nemokamai pasitikrinti asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo dydį, informaciją apie pensijų kaupimą, prognozuojamą būsimos pensijos dydį ar kitus senatvės pensijos apskaičiavimui būtinus duomenis kiekvienas gyventojas gali prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio. Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
Tik pateikus šiuos duomenis, informacija apie stažą bus patikslinta ir internetinėje „Sodros“ platformoje.
„Sodros“ paskaičiuotas senatvės pensijos dydis - nebūtinai galutinis
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui.
Taip pat skaitykite: Apie socialinę sanklodą
Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų. Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pastaruoju atveju darbo tam tikroje darbovietėje tam tikru laikotarpiu faktas gali būti nustatomas remiantis ir liudytojų parodymais.
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
II pakopos pensijų kaupimas
Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė, bet ir toliau išliks patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2025 m. ji siekia 30,33 Eur/mėn.
Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Kas yra Kinijos socialinio kredito sistema?
Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas. Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Apsvarstykime kelis pavyzdžius:
- Jonas II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metų. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
- Petras II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Svarbu: Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite.
Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m. Taip, galėsite.
Nuo 2026 m. Taip, galite.
Taip, galite.
Ne, negalite.
Išankstinė senatvės pensija
Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių.
Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo sukako senatvės pensijos amžių, apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam arba senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus.
tags: #social #draudimo #senatves #pensijos #paskaiciav #dydziai