Socialiniai įgūdžiai yra asmeninės ir profesinės sėkmės bei pasitenkinimo gyvenimu raktai, nes jie leidžia efektyviai bendrauti, bendradarbiauti ir sąveikauti su kitais žmonėmis. Šie įgūdžiai apima platų spektrą gebėjimų ir įgūdžių, kurie leidžia kurti ir palaikyti teigiamus tarpusavio santykius.
Socialiniai įgūdžiai - didelis komplektas gebėjimų, kurie leidžia vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Šie įgūdžiai apima viską - nuo bendravimo ir empatijos iki konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo su kitais. Socialiniai įgūdžiai nėra vien apie tai, kaip mes kalbame ir bendraujame su kitais, bet ir apie tai, kaip suprantame, reaguojame į aplinkinių jausmus, kaip sprendžiame tarpusavio nesutarimus ir kaip prisidedame prie bendruomenės gerovės.
Socialinės Kompetencijos Samprata
Plačiąją prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Socialinių Įgūdžių Sudedamosios Dalys
Socialinius įgūdžius sudaro:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
- Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
- Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis.
- Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius ir situacinius:
- Esminiai: stiprina žmonių sveikatą ir gerovę (pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas).
- Situaciniai: (pavyzdžiui, mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus).
Analizuojant vaikų socialinę kompetenciją dažniausiai pabrėžiami tokie socialiniai įgūdžiai: problemų sprendimas, empatija, streso įveikimas. Gerų santykių su bendraamžiais pagrindu formuojasi šie vaikų socialiniai įgūdžiai: mokėjimas reikšti jausmus, išgirsti, pagarba vienų kitiems, bendradarbiavimas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus.
Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.
Pagrindiniai Socialinių Įgūdžių Aspektai
Pagrindiniai socialinių įgūdžių aspektai:
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
- Bendravimas:
- Aktyvus klausymasis: gebėjimas išgirsti ir suprasti kitų žmonių nuomonę, jausmus ir poreikius.
- Aiški ir suprantama kalba: gebėjimas aiškiai ir suprantamai išreikšti savo mintis ir jausmus, kad kiti žmonės galėtų pilnai jus suprasti.
- Empatija: gebėjimas įsijausti į kitų žmonių jausmus ir perspektyvas, rodyti supratingumą ir pagarbą jų patirčiai.
- Socialinės situacijos valdymas:
- Socialinio spaudimo valdymas: gebėjimas tinkamai reaguoti į socialinę įtampą, stresą ar konfliktines situacijas.
- Santykių palaikymas: gebėjimas palaikyti ilgalaikius, sveikus, teigiamus santykius su šeima, draugais ir kolegomis.
- Tinklo kūrimas ir palaikymas:
- Bendravimas ir dalyvavimas socialiniuose tinkluose: gebėjimas kurti ir palaikyti ryšius su žmonėmis tiek internete, tiek realiame gyvenime.
- Profesinis tinklas: gebėjimas kurti ir palaikyti santykius su profesinėmis sąjungomis, kolegomis ir mentoriais darbo aplinkoje.
Socialiniai įgūdžiai yra esminiai kiekvieno žmogaus gyvenime, nes jie lemia gebėjimą susidoroti su kasdieniniais iššūkiais, bendrauti su kitais žmonėmis ir kurti teigiamus santykius.
Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, gali būti, jog aplinka pradės jo nepriimti, atstums. Tuomet vaikas ieškos kitų būdų, kur gali patenkinti socialinio bendravimo poreikius. Dažniausia priemonė - internetas. Ten nereikia daug socialinių įgūdžių, vaikas jaučiasi drąsesnis, o jei kažkas nepavyks, jis gali tiesiog ištrinti. Be abejo, tai gali peraugti į priklausomybę, vaikas išvis gali nenorėti išeiti iš savo kambario, nes visas gyvenimas yra už ekrano.
Emocinis Intelektas ir Socialinis Emocinis Ugdymas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių.
Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji jaustųsi saugūs, vertinami ir įsitraukę į mokymosi procesą.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo.
Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Socialinio ir emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad, pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu. Ne veltui yra sakoma, jog vaikai pirmiausia mokosi iš pavydžio.
Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas. Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais.
Siekiant profesijos, rengdamiesi jai mes stengiamės sukaupti kiek galima daugiau profesinių žinių ir įgyti reikiamų įgūdžių. Tačiau šiais laikais ne vien tik žinios yra svarbios. Vien profesinių įgūdžių kartais nepakanka norint sėkmingai atlikti savo darbą, nes darbdaviai šiandien reikalauja daugiau.
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą.
Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis NAKA principu: socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą; veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas; veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį. Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius g...
tags: #socialiniai #igudziai #angl #social #skills