Darbo sutarties nutraukimas yra svarbus sprendimas, reikalaujantis laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų ir procedūrų, įskaitant darbo sutarties nutraukimą.
Darbo Sutarties Nutraukimo Procesas
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 56 straipsnį: darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kaip nurodyta Darbo kodekso 56 straipsnyje, jei atlyginimas nėra mokamas du mėnesius iš eilės.
Svarbios priežastys gali apimti darbdavio įsipareigojimų nevykdymą (pvz., atlyginimo nemokėjimą). Priklausomai nuo situacijos, gali būti ir kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nepriimtinas elgesys darbo vietoje ar pavojingos darbo sąlygos.
Prašymo Atleisti Iš Darbo Pateikimas
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Įspėjimo Laikotarpis
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Pravaikštos ir Jų Žymėjimas
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Darbdavio Nesutikimas Su Prašymu
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Dokumentacija ir Formalumai
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Teisinės Pasekmės ir Konsultacijos
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Išėjimas Iš Darbo
Išėjimas iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).
Išankstinis Įspėjimas
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
Darbdavio Atleidimas
Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, tačiau ši procedūra gali būti sudėtinga ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją - jam gali prireikti pateikti aiškias priežastis. Rekomendacijos gavimas gali būti svarbus aspektas, jei darbuotojas siekia tolesnių darbo galimybių, tačiau atleidimas gali įvykti ir be rekomendacijų.
Įrodymas Apie Pareiškimo Gavimą
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
Išankstinio Įspėjimo Laikotarpis
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
| Esmė | Paaiškinimas |
|---|---|
| Išankstinis įspėjimas | Darbuotojas turi pateikti rašytinį prašymą, nurodydamas planuojamą išėjimo datą. Įspėjimas dažniausiai teikiamas prieš 20 kalendorinių dienų. |
| Atleidimas darbdavio iniciatyva | Darbdavys gali atleisti darbuotoją tam tikrais pagrindais, tačiau tam reikia aiškių priežasčių ir procedūrų laikymosi. Rekomendacija nėra privaloma, bet gali būti naudinga darbuotojui ateityje. |
| Pareiškimo gavimo įrodymas | Svarbu išsaugoti įrodymą, kad darbdavys gavo jūsų prašymą (pvz., registruotas laiškas, pašto kvitas ar darbdavio patvirtinimas). Tai padeda išvengti ginčų. |
| Įspėjimo terminas | Paprastai reikia įspėti prieš 20 kalendorinių dienų, nebent sutariama kitaip. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir surasti darbuotojo pakeitimą. |
Jei planuojate nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, be svarbių priežasčių, turite raštu įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Tačiau yra situacijų, kai įspėjimo terminas gali būti trumpesnis:
- Bandomasis laikotarpis. Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos.
- Svarbios priežastys. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas.
„Visiškai suprantama, kad tebesitęsianti pandemija stipriai smogė verslui. Tačiau darbuotojams svarbu žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai ir karantinui, Darbo kodekso reikalavimai išlieka ir jų laikytis - privalu.
Pandemija neigiamai paveikė šalies verslą, todėl darbdaviai ne visuomet gali suteikti darbo savo darbuotojams.
Jeigu vis tik nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru.
Metų panorama | 2025-12-28
Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą - laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos.
Naujas Darbo kodeksas numato, kad ilgiau nei metus dirbantis darbuotojas, jei nėra jo kaltės, iš darbo gali būti atleidžiamas skyrus 2 jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jei dirbta mažiau nei metus - išeitinė išmoka siekia 0,5 darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Išmokas už ilgalaikį darbą vienoje vietoje darbuotojai turėtų gauti iš dar neįkurto Ilgalaikio darbo išmokų fondo, tačiau tik atidirbus bent 5 metus.
Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo darbuotojams priklausytų tokios išmokos:
- jei vienoje vietoje dirbo 5-10 metų - 1 vidutinis atlyginimas,
- jei vienoje vietoje dirbo 10-20 metų - 2 vidutiniai atlyginimai,
- jei vienoje vietoje dirbo daugiau nei 20 m. - 3 vidutiniai atlyginimai.
Išmokai galioja „lubos“ - ji turi būti ne didesnė nei 2 minimalūs atlyginimai. Išmoka mokama tik jeigu per 3 mėnesius nesudaroma nauja darbo sutartis.
Valstybės tarnautojams, pagal naują, bet dar nepriimtą įstatymą, išeitinės išmokos labai įvairios, tačiau pagrindinis skirtumas - išmokas už stažą mokės darbdavys, o ne Ilgalaikio darbo išmokų fondas ir išmokos - didesnės.
Dėl neįgalumo arba netekto darbingumo atleidžiamam valdininkui priklauso 2 išeitinės kompensacijos. 2 išeitinės mokamos ir tada, kai asmuo atleidžiamas, nes į darbo vietą grąžinamas anksčiau pareigas ėjęs asmuo arba paaiškėja, kad priimant į darbą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.
Politinio pasitikėjimo tarnautojui, kai pasibaigia jį priėmusio asmens ar institucijos įgaliojimai, priklauso 1 mėnesio išeitinė kompensacija.
Kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, jam priklauso 0,5-5 mėnesių išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo:
- mažiau nei 1 metai - 0,5 mėnesio,
- 1-5 metų - 2 mėnesių,
- 5-10 metų - 3 mėnesių,
- 10-20 mėnesių - 4 mėnesių,
- daugiau kaip 20 m. - 5 mėnesių.
Šalių susitarimu atleidžiamam valdininkui priklauso ne mažesnė nei 1 mėnesio išeitinė.
Pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą, valdininkams priklauso pliusai dėl stažo - ilgesnės atostogos ir didesnis darbo užmokestis.
Priedas už stažą yra 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos metus, priedų suma negali viršyti trečdalio algos.
Kasmetinių atostogų trukmė tarnautojams siekia - 22 darbo dienas. Paprastiems mirtingiesiems - 20 darbo dienų arba 24 dienos, jei dirbama šešias dienas per savaitę. Darbo kodekse numatyta, kad galima tartis ir dėl ilgesnių atostogų.
Jei valstybės tarnautojas turi 5 metų stažą, už kiekvienus paskesnius trejus metus per metus suteikiama papildomai 3 dienos kasmetinių atostogų. Darbo kodekse numatyta, kad kolektyvinėmis sutartimis galima tartis dėl ilgesnių atostogų.
Vienam vaiką iki 14 metų auginančiam tarnautojui, kaip ir auginančiam neįgalų vaiką iki pilnametystės arba neįgaliam valstybės tarnautojui, suteikiamos 30 dienų kasmetinės atostogos. Darbo kodekse paprastiems darbuotojams ilgesnės atostogos skirtos neįgaliajam ar auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bet tiems, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų, ilgesnės atostogos nebenumatytos.
Atleidimas Valstybės tarnyba ypač skiriasi nuo privataus sektoriaus tuo, kad atleidimas čia arba neįmanomas arba įmanomas tik padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba tarnybinės veiklos rezultatai yra nepatenkinami. Pastarasis atleidimo pagrindas yra naujiena dar nepriimtame įstatyme.
Naujame įstatyme yra kitų pagrindų: tarnautojas pats prašosi atleidžiamas, praranda Lietuvos pilietybę, sudaromas šalių susitarimas dėl atleidimo, pasibaigia kadencija, paaiškėja, kad tapdamas tarnautoju pateikė suklastotus dokumentus, negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar nedarbingumo, į konkrečias pareigas teismo sprendimu grįžta dirbti ankstesnis darbuotojas ir panašiai.
Darbo kodeksas savo ruožtu numatė visiškai naują atleidimo rūšį, vadinamąjį „greitą" atleidimą, kai darbuotojas įspėjamas prieš 3 dienas, bet jam sumokama 6 mėnesių išeitinės kompensacija. Tokio dalyko valstybės tarnyboje nėra ir nenumatoma.
Kai darbuotojas pagal Darbo kodeksą iš darbo atleidžiamas šalių susitarimu, jie susitaria ir dėl kompensacijos. Jeigu darbdavys nori atleisti darbuotoją ne dėl jo kaltės, jis įspėja darbuotoją prieš dvi savaites arba 1 mėnesį (priklausomai nuo to, ar darbuotojas dirbo trumpiau nei metus, ar ilgiau) ir išmoka 0,5-2 mėnesių išmoką.
Jei darbuotojas atleidžiama dėl kokių nors pažeidimų, tai sutartis nutraukiama be įspėjimo ir be kompensacijų.
Kompensacijos nemokamos, jei asmuo atleidžiamas iš valstybės tarnybos už šiurkščius tarnybinius nusižengimus.
Tiesa, valstybės tarnautoją pagal naują Valstybės tarnybos įstatymą būtų galima atleisti, kai jis turi laikinąjį nedarbingumą ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau nei 140 kalendorinių dienų per paskutinius metus.
Darbuotojas pagal Darbo kodeksą gali būti atleidžiamas tik pasibaigus laikinam nedarbingumui.
Valstybės tarnyboje gali būti lūzeriu, dirbančiu 8-17 val.?
Seime pernai spalį Valstybės tarnybos įstatymą pateikęs buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis patvirtina, kad, jo požiūriu, valstybės tarnautojams siūlomos geresnės socialinės garantijos nei dirbsiantiems pagal naują Darbo kodeksą.
Tačiau, jo teigimu, valdininkų įstatymas nebuvo derintas su naujuoju Darbo kodeksu, tik norėta pakeisti seną įstatymą, kuris nebeatitiko realių sąlygų.
„Kalbant iš esmės - skirtumų tikrai yra. Bet praktiškai daugumoje Europos valstybių valstybės tarnyba yra vienas kertinių valstybės pamatų, visur darbo santykius reglamentuoja atskiras įstatymas“, - sako S. Skvernelis.
tags: #socialines #garantijos #isdirbus #puse #metu