Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelis pabėgėlių iš Lietuvos srautas užpildė perkeltųjų asmenų stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje. Vėliau daug jų, ieškodami darbo ir didesnių lietuviškų bendruomenių susibūrimų, kėlėsi į JAV, Lotynų Ameriką, o nemaža dalis pasuko į Didžiąją Britaniją, kurioje, 1922 metų duomenimis, gyveno maždaug 10 000 lietuvių. Tai įvyko 1947 m., kai apie 6000 pabėgėlių iš Lietuvos persikėlė į Angliją, tikėdamiesi joje rasti ir ramų prieglobstį, ir dirvą lietuviškai veiklai.
Jie labai suaktyvino vietinį lietuvių politinį bei kultūrinį gyvenimą, ypač kai 1947 m. liepos 2 d. buvo įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga (DBLS). Apie ją išeivijos spauda rašė: „DB Lietuvių Sąjunga yra pati didžiausia ir veikliausia šio krašto lietuvių bendruomenės organizacija, sukurta naujųjų ateivių.“ 1952 m. jos narių skaičius siekė net 5000, tad nenuostabu, kad netrukus DBLS į savo rankas perėmė visą Anglijos lietuvių kultūrinį gyvenimą bei jo plėtojimą.
Tačiau ši veikla negalėjo plėtotis be spaudos, todėl jau 1947 m. liepos 25 d. išėjo pirmas savaitraščio „Užsienio ir vidaus žinių biuletenis“ numeris, vėliau pavadintas „Britanijos lietuviu“, o nuo 1953 m. rugsėjo - „Europos lietuviu“, kuris leidžiamas iki šiol. Be laikraščių, prasidėjo ir lietuviškų knygų leidyba, kurią nuo 1952 m. vykdė privati „Nidos“ spaustuvė, o vėliau - „Nidos knygų klubas“, vadovaujamas V. Dargio. Jo tikslas buvo „kasmet leisti po kelias pigias, pasiskaitymui skirtas lietuviškas knygas“, iš kurių pirmoji buvo J.
Leidyba ypač suaktyvėjo, kai jai ėmė vadovauti žurnalistas ir rašytojas Kazimieras Barėnas (1908-2006), literatūrinę veiklą pradėjęs dar prieškario Lietuvoje. Karui baigiantis, jis pasitraukė į Vokietiją, vėliau persikėlė į Angliją ir čia, Londone, nuo 1957 m. prasidėjo produktyviausias jo kūrybinės veiklos laikotarpis. Jis redagavo „Europos lietuvį“, kuris labai išpopuliarėjo, vadovavo „Nidos knygų klubui“ (suredagavo ir išleido apie 80 knygų). Klubo leidiniai, pažymėti firminiu ženklu „Nida“, buvo platinami ir kituose kraštuose. Ne vienas iš jų kažkokiais nežinomais keliais patekdavo ir į okupuotą Lietuvą.
Barėno pastangomis leidykla, norėdama duoti skaitytojams papildomos lituanistinės informacijos, nuo 1958 m. pradėjo leisti antologinį leidinį „Rinktinė“ (gyvavo iš viso apie 5 metus), kurio pirmajame numeryje rašė: „Čia bus spausdinami geriausi bei įdomiausi lietuvių išeivijos periodinės spaudos lituanistiniai straipsniai, kurių didžioji dalis yra lietuviškai nesenstanti, nes negali pasenti nei mūsų gimtoji žemė, nei tauta su savo praeitimi, kultūra, miestais, kaimais, iškiliaisiais žmonėmis ir jų darbais. Mūsų uždavinys - palaikyti lietuvyje lietuvį.“
Taip pat skaitykite: Kalbos išsaugojimas internete
Pirmuosiuose „Rinktinės“ numeriuose buvo įdėti tik išeivijos periodinės spaudos („Draugo“, „Sandoros“, „Naujienų“, „Tėviškės žiburių“ ir kt.) straipsniai. Vėliau leidėjai atkreipė dėmesį ir į okupuotoje Lietuvoje leidžiamus leidinius, atrasdami ir juose tinkamos medžiagos apie gimtąją žemę, tautos praeitį, kultūrą, iškilius žmones ir pan., pateikdami „Rinktinės“ skaitytojams tokius parinktus okupuotos Lietuvos periodikos straipsnius (nemaža jų dalis buvo perspausdinama iš populiaraus žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“), kaip „Švedai Lietuvoje 1701-1702 m.“, „Audyklos Lietuvoje“, „Kauno pilis“, „Šv. Petro ir Šv.
Žinoma, Barėno darbas nebuvo lengvas, jame pasitaikė ir intrigų, susidūrimų su perdėto patriotizmo daugžodžiavimu, bet visa tai įveikdavo „barėniška“ tolerancija, bendravimo kultūra ir labai didelis jo troškimas palaikyti išeivijoje lietuvybę. Net išėjęs į pensiją, jis ir toliau aktyviai dirbo - užbaigė tvarkyti daugiatomio literatūrinio metraščio „Pradalgės“ paskutinius tomus, išleido knygos „Britanijos lietuviai“ dvitomį, apimantį 774 psl., neskaitant, kad prieš tai jis dar spėjo parašyti keletą romanų, 5 apysakų rinkinius ir net buvo siūlomas kandidatu Nobelio premijai.
Jis visai pelnytai dabar tituluojamas Didžiosios Britanijos lietuvių metraštininku-kronikininku, kultūros ambasadoriumi ir iškiliausiu Anglijos lietuviu. Barėno veikla - gražus, pamokantis pavyzdys, kiek daug gali padaryti bei nuveikti ir vienas, pasišventęs lietuvybei žmogus, atidavęs jai visas savo jėgas ir energiją.
Lietuvių bendruomenės veikla Mančesteryje
19 a. antroje pusėje čia įsikūrė pirmieji lietuviai. 1900 jų buvo apie 700-800 (1920 dauguma išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas), 1934 - apie 1500. 1917-23 čia veikė šalpos draugija, 1920 P. Puodžiūno iniciatyva įkurtas Lietuvai remti komitetas, nuo 20 a. 4 dešimtmetyje - Draugijos užsienio lietuviams remti dovanota biblioteka. Lietuviškos parapijos Mančesteryje įsteigti nepavyko; kartu su lenkais ir ukrainiečiais įsigyta Šv. Kazimiero bažnyčia 1934 uždaryta. Mančesterio lietuvių religiniais reikalais rūpindavosi lietuviai kunigai.
Po II pasaulinio karo Mančesteryje apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. 1946 Mančesterio lietuviai nusiuntė savo atstovus J. Murašką, S. Misiukevičių, E. Puodžiūnaitę, V. Astrauską į Londone sušauktą Didžiosios Britanijos lietuvių kongresą. 1947 įkurtas Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos skyrius (jo iniciatyva 1947 įkurta lietuvių tautinių šokių grupė, savišalpos kasa, choras, t. p. nupirktas sklypas Mostono kapinėse, jame 1951 pastatytas paminklinis kryžius Mindaugo krikšto 700 metų jubiliejui paminėti, surengta medžio drožinių ir rankdarbių paroda), 1949 - šios sąjungos apygarda (nuo 1949 vienija keletą Mančesterio ir gretimų gyvenviečių lietuviškų apylinkių).
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
1948-54 veikė scenos mėgėjų būrelis, 1949-52 - sporto sąjunga (jai priklausė septyni Didžiosios Britanijos lietuvių sporto klubai), Pradalgės leidykla (1949-52). 1951 Mančesteryje įsikūrė Lietuvių rezistencinė santarvė (1954 ir 1955 čia sušaukė Europos padalinio atstovų suvažiavimus). 1950 Mančesterio lietuviai leido laikraščius Mančesterio apygardos žinios, Akiratis, Sporto dienos, Skersvėjis, Šiaurės Anglijos lietuvių biuletenis.
21 a. 2 dešimtmetyje Mančesteryje veikė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Mančesterio skyrius (pirmininkas Jonas Podvoiskis), Lietuvių bendruomenė Žemyna (pirmininkė Diana Valiukonienė; 2019 09 bendruomenės pastangomis įkurta šeštadieninė lituanistinė mokykla, 2020 01 - Mančesterio centrinėje bibliotekoje įrengta lietuviškų knygų lentyna), Mančesterio lietuvių draugija (pirmininkas Jonas Jakubonis, veikia draugijos Purpurinis lėlių teatras, ansamblis Kelyje), Mančesterio universiteto lietuvių draugija (pirmininkas Dominykas Sergūnas), Didžiojo Mančesterio lietuvių kalbos pamokėlių studija (Boltone).
Šiandien, nepaisant iššūkių, lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje išlieka aktyvi, puoselėdama savo kultūrą ir tradicijas. Organizacijos ir iniciatyvos, tokios kaip lituanistinės mokyklos, draugijos ir ansambliai, padeda išlaikyti lietuvišką identitetą ir perduoti jį ateities kartoms.
Lietuvių organizacijos Mančesteryje 21 a. 2 dešimtmetyje:
| Organizacija | Pirmininkas |
|---|---|
| Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės Mančesterio skyrius | Jonas Podvoiskis |
| Lietuvių bendruomenė Žemyna | Diana Valiukonienė |
| Mančesterio lietuvių draugija | Jonas Jakubonis |
| Mančesterio universiteto lietuvių draugija | Dominykas Sergūnas |
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Balsavimo biuletenių nesklandumai
Anglijoje gyvenanti Eglija Vaitkevičė socialiniame tinkle pasidalijo gautu balsavimo biuleteniu. „Lietuvos ambasada Londone atsiuntė negaliojantį biuletenį, nes nėra komisijos antspaudo. Paskambinau i ambasadą, atsiprašė. Bet kas iš to? Koks aplaidumas! E. „Nežinau, kokį tuomet biuletenį gavau, neatkreipiau dėmesio. Galbūt ir tada antspaudo nebuvo. „Lietuvos ambasada Londone atsiuntė negaliojantį biuletenį, nes nėra komisijos antspaudo. Paskambinau i ambasadą, atsiprašė. „Antspaudas turėtų būti uždėtas. Ambasados arba Užsienio reikalų ministerijos. Reikėtų pasiaiškinti šitą situaciją, kodėl taip atsitiko. Galbūt ambasada paskubėjo išsiųsti rinkėjams biuletenius. Laikas tarp pirmo ir antro turo yra labai trumpas, vos tik patvirtinami rezultatai, ambasados turi išsiųsti naujus biuletenius“, - L. Ar tokie biuleteniai galios? Ko turėtų imtis tokius biuletenius gavę lietuviai? „Rinkimų komisijos ambasadose, diplomatinėse atstovybėse, į kurias grįš vokai [su rinkėjų užpildytais biuleteniais ir išankstiniais jų balsais], turės spręsti, ar užskaityti tokius balsus kaip galiojančius ar ne. Biuletenis yra toks saugus dokumentas, jo nelabai suklastosi. Svarbu, kad konkreti ambasada įvertintų, ar galima pripažinti rinkėjo valią, ar ne.
tags: #lietuviskas #biuletenis #anglijoje