Šiame straipsnyje nagrinėjami socialinio darbo su psichikos negalią turinčiais asmenimis metodai, iššūkiai, galimybės psichikos dienos stacionaruose ir bendruomenėje. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Psichikos Negalios Samprata ir Charakteristikos
Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. R. Carter ir S. K. Golant teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais. Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2004) "neįgalumas" (negalia) apibrėžiamas kaip ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, atsiradęs dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos, kuris sumažina dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybes.
Asmenys, turintys psichikos negalią, gali susidurti su įvairiais sunkumais:
- Socialinė izoliacija: Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės.
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Svarbu pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai, kokią prasmę jis suteikia savo darbui.
- Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose. Socialinis darbuotojas įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Socialinė įtrauktis: Siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui.
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis:
- Vertintojas: Įvertina asmens poreikius ir stipriąsias puses, sudaro individualų pagalbos planą.
- Tarpininkas: Padeda asmeniui gauti reikiamas paslaugas ir išteklius. Tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis.
- Advokatas: Gynė asmens teises ir interesus.
- Konsultantas: Teikia konsultacijas ir paramą asmeniui ir jo šeimai.
- Švietėjas: Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Socialinio Darbo Metodai su Psichikos Negalią Turinčiais Asmenimis
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:
- Individualus konsultavimas: Padeda asmeniui geriau suprasti savo ligą, įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
- Šeimos terapija: Padeda šeimai geriau suprasti asmens ligą ir sukurti palaikančią aplinką.
- Grupės terapija: Suteikia asmenims galimybę pasidalinti savo patirtimi, gauti paramą ir išmokti naujų įgūdžių.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda asmenims pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Psichosocialinė reabilitacija: Padeda asmenims atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę. Psichosocialinė reabilitacija apima daug paslaugų, padedančių negalią turintiems asmenims išmokti gyventi su savo negalia.
- Alternatyvioji komunikacija: Tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
- Meninės veiklos taikymas: Meninė kūryba ir meninė saviraiška yra puikios galimybės geriau pažinti save filosofiškai, fiziologiškai, emociškai. Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių. Globos namuose psichikos negalią turintiems asmenims paprastai yra taikomos šios meninio užimtumo veiklos: dailė, muzikos užsiėmimai, muzikos užsiėmimai, šokio (judesio) užsiėmimai, teatro/dramos užsiėmimai, rankdarbiai.
Socialinis Darbas Psichikos Dienos Stacionare
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip:
- Psichiatrinė priežiūra: Gydytojo psichiatro konsultacijos, medikamentinis gydymas.
- Psichologinė pagalba: Individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.
- Socialinis darbas: Pagalba sprendžiant socialines problemas, tarpininkavimas, konsultavimas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
- Užimtumo terapija: Įvairios veiklos, padedančios asmenims atgauti socialinius įgūdžius ir pasirengti darbui. Veiklų įvairove grįstu užimtumo organizavimu.
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto, psichikos negalią turinčių asmenų pagalbos poreikiai lankant psichikos dienos stacionarą susiję su papildomos informacijos apie užimtumo galimybes, naujas paslaugas, tvarkas, lengvatas gavimu, individualios ir grupinės psichologinės pagalbos gavimu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu.
Deinstitucionalizacija ir Socialinis Darbas Bendruomenėje
Institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių ir į socialinio darbo sritį. Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje. 2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese:
- Padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje.
- Koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą.
- Teikia paramą asmenims ir jų šeimoms.
- Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Iššūkiai ir Dilemos Socialiniame Darbe su Psichikos Negalią Turinčiais Asmenimis
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais ir dilemomis. Kai kurie iš jų:
- Stigma ir diskriminacija: Visuomenės neigiamos nuostatos apie psichikos negalią gali apsunkinti asmenų integraciją į visuomenę ir trukdyti jiems gauti reikiamą pagalbą.
- Išteklių trūkumas: Gali trūkti paslaugų ir išteklių, reikalingų asmenims su psichikos negalia.
- Etinės dilemos: Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su etinėmis dilemomis, susijusiomis su asmens autonomija, konfidencialumu ir gerove. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu.
- Profesinis perdegimas: Darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis gali būti emociškai sunkus ir sukelti profesinį perdegimą.
Socialinio Darbuotojo Kompetencijos ir Tobulėjimo Galimybės
Norint veiksmingai dirbti su psichikos negalią turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai turi turėti platų žinių ir įgūdžių spektrą. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos:
- Žinios apie psichikos ligas ir negalią.
- Įgūdžiai vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses.
- Įgūdžiai taikyti įvairius socialinio darbo metodus.
- Įgūdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis ir kitais specialistais.
- Gebėjimas spręsti etines dilemas.
- Gebėjimas pasirūpinti savo emocine gerove.
Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Benamystė ir Socialinis Darbas
Benamystė yra vienas šiuolaikinės visuomenės iššūkių, su kuriuo susiduria tiek atskiros šalys, tiek pasaulinė bendruomenė. Tai ne tik fizinė gyvenamosios vietos netektis, bet ir gilus socialinis atskirtis, ekonominė nelygybė, sveikatos problemos bei psichologinis pažeminimas. Benamystės priežastys gali būti labai skirtingos. Tai gali būti ekonominė krizė, darbo netekimas, sveikatos problemos ar psichikos ligos. Kai kuriais atvejais, benamystė tampa smurto šeimoje ar priklausomybių pasekme.
Pasekmės apima ne tik gyvenamosios vietos trūkumą, bet ir socialinio ryšio praradimą. Asmenys be gyvenamosios vietos dažnai susiduria su sveikatos problemomis, tokiomis kaip infekcijos, lėtinės ligos ar psichikos sutrikimai, nes neturi galimybės gauti tinkamos medicininės pagalbos.
Socialiniai darbuotojai atlieka esminį vaidmenį, dirbdami su asmenimis be gyvenamosios vietos.
- Pagalbos teikimą: socialiniai darbuotojai rūpinasi saugia nakvyne, maisto dalijimu, higienos paslaugomis ir medicinine priežiūra. Tai yra pirma pagalba, kuri padeda patenkinti būtiniausius poreikius.
- Konsultavimą ir psichologinę paramą: dažnai asmenys be gyvenamos vietos susiduria su psichologiniais iššūkiais. Socialiniai darbuotojai padeda jiems spręsti emocines problemas, atkurti pasitikėjimą savimi ir padeda rasti naujus gyvenimo tikslus.
- Reintegraciją: socialiniai darbuotojai padeda ieškoti darbo, tvarkyti dokumentus ir rasti ilgalaikį būstą.
Darbas su šiais asmenimis yra svarbus socialinės srities aspektas, kuriam reikia jautrumo, empatijos ir praktinių įgūdžių. Daugelis šių asmenų turi psichikos sveikatos problemų arba yra patyrę traumą. Kiekviena iš šių metodikų turėtų būti pritaikyta prie individualių žmonių poreikių ir vietos bendruomenės sąlygų.
Socialinis darbas yra neatsiejama darbo su benamyste dalis. Tai daugiau nei materialinė pagalba - tai pastangos atkurti žmogaus orumą, suteikti viltį ir galimybes pradėti gyvenimą iš naujo.
Medikamentinis gydymas yra daug efektyvesnis, kai jis derinamas su specialistų konsultacijomis, todėl mūsų pacientams sukurta galimybė nuolat konsultuotis su socialiniais darbuotojais ir psichologais. Atvejo vadyba - tai individualus požiūris į žmogų ir jo sveikimo eigą, o atvejo vadybininkas - savo pacientą reguliariai konsultuojantis ir kasdieniais gydymo klausimais gelbstintis specialistas. Geriau jaustis padeda atvejo vadybininko konsultacijos, jose lankausi tikrai dažnai, ateinu ir pasidžiaugti, ir paliūdėti, ir antstolių ar kitais probleminiais klausimais pasitarti.
tags: #individualus #socialinis #konsultavimas