Smurtas, tai sąmoningas savo pranašumo taikymas turint tikslą fiziškai sužeisti, psichologiškai įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema, dažnai suvokiama kaip nukreipta prieš moteris. Tačiau vis dažniau pripažįstama, kad vyrai taip pat gali būti smurto aukomis. Svarbu pabrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalansas ir kontrolės siekimas, nepriklausomai nuo lyties. Šiame straipsnyje apžvelgiama vyrų agresijos šeimoje statistika, formos, priežastys ir pasekmės, taip pat aptariami pagalbos būdai ir prevencinės priemonės.
Vyrų Patiriamo Smurto Statistika ir Realybė
Nors tradiciškai smurtas artimoje aplinkoje siejamas su moterų patirtimi, statistiniai duomenys rodo, kad vyrai taip pat patiria smurtą, nors ir rečiau kreipiasi pagalbos.
Šie skaičiai atskleidžia, kad vyrų patiriamas smurtas yra realesnis ir dažnesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau svarbu paminėti, kad statistikoje dažniausiai atsispindi tik fizinis smurtas, o psichologinį smurtą įrodyti itin sunku, dėl to susidaro klaidinga nuomonė apie smurtautojus.
Vokietijoje kasmet apie 26 000 vyrų tampa smurto artimoje aplinkoje aukomis, sudarydami apie 20% visų aukų. 2004 metais Vokietijos Šeimos reikalų ministerijos tyrimas atskleidė, kad kas šeštas vokietis buvo agresyviai pastumtas savo partnerės, o 10% patyrė fizinį smūgį ar į juos buvo metamas daiktas. Dažniausiai pasitaikė emocinė agresija, žeminimai ar įžeidinėjimai. Meksikos statistika rodo, kad 25% smurto artimoje aplinkoje aukų yra vyrai. Kenijoje, Nigerijoje ir Ganoje nedarbas bei skurdas gali būti moterų smurto prieš vyrus priežastimi.
Smurto Formos, Nukreiptos Prieš Vyrus
Vyrai gali patirti įvairias smurto formas, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Fizinis smurtas: smūgiai, spardymas, stumdymas ar kitas fizinis poveikis.
- Psichologinis smurtas: žeminimas, įžeidinėjimai, nuolatinis kritikavimas, manipuliavimas, grasinimai, kontroliavimas, socialinė izoliacija.
- Emocinis smurtas: nekalbėjimas, atvirumo mažėjimas, priekaištai, daiktų mėtymas.
- Ekonominis smurtas: pinigų atiminėjimas, neleidimas naudotis banko kortele, draudimas dirbti ar mokytis.
- Seksualinis smurtas: vertimas nusirenginėti prieš valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti pornografiją, prievarta lytiškai santykiauti su kitais asmenimis.
Saulius Subačius, psichoterapeutas, dirbantis Kauno vyrų krizių centre, teigia, kad prieš vyrus dažniau smurtaujama psichologiškai, o tą įrodyti itin sunku. Labiausiai vyrus skaudinančios frazės yra: „Tu blogas lovoje“ arba „Tu per mažai uždirbi“.
Tačiau dažniausiai moterys prieš vyrus naudoja verbalinį smurtą - tyčiojasi, kaltina ir reikalauja, kontroliuoja, naudoja grasinimus ir prievartą (grasina nužudyti save ar vyrą; melagingai kviečia policiją, kad vyrą suimtų; grasina palikti vyrą). Kitas dažnai pasikartojantis - psichologinis/emocinis smurtas: pravardžiavimas, žeminimai, kaltės jausmo sukėlimas; taip pat nepasitenkinimas, kad trūksta dėmesio arba to dėmesio nemoka rodyti; reikalaujama didesnės algos, didesnių pajamų, dėl to pykstama ir priekaištaujama: „Tu man žadėjai, tu man sakei, dabar tu neužtikrini šeimos, dabar tu man neįdomus dėl to, kad tokia situacija“.
Kartais žmonos/sugyventinės laiko vyrus izoliacijoje, atiminėja pinigus ar neleidžia naudotis banko kortele, draudžia bendrauti su vaikais ir t. t. Prieš vyrus smurtauja žmonos, sugyventinės, bet visgi smurto prieš vyrus atvejais didžioji dauguma agresorių būna vyrai - smurtą vyrai dažniausiai patiria nuo kitų artimoje aplinkoje esančių vyrų: tėvų, suaugusių sūnų, kitų giminaičių ir artimoje aplinkoje esančių vyrų.
Vyrų Nutylėjimo Priežastys
Vyrai retai kreipiasi pagalbos dėl patiriamo smurto dėl kelių priežasčių:
- Socialiniai stereotipai: visuomenė nepripažįsta pažeidžiamų vyrų, vyrų, kurie yra aukos, o ne smurtautojai. Smurtas prieš vyrus dažnai parodomas humoro kontekste, taip sumenkinant problemą.
- Gėda ir baimė: vyrams gėda pranešti apie smurtą, jie netiki, kad bus sureaguota teisingai. Neretai smurtą patyręs vyras, iškvietęs policiją, lieka kvailio vietoje, nes jo atvejis nėra tiriamas.
- Pagalbos trūkumas: pasaulyje beveik nėra arba labai menka pagalbos vyrams galimybių pasiūla.
Smurto Priežastys ir Susiję Veiksniai
Agresija ir smurtas visada susiję su galios demonstravimu, net jei ta galia demonstruojama iš nepasitikėjimo savimi, dėl savo subjektyviai jaučiamo silpnumo ar menkavertiškumo. Agresijos raiškos būdui įtakos turi matyti pavyzdžiai, pavyzdžiui, augimas nuo alkoholio priklausomų tėvų šeimoje gali susiformuoti nuostatą, kad agresijos išraiška į kitą asmenį yra priimtina ir normali bendravimo forma.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Trauminis prisirišimas arba išmoktas bejėgiškumas taip pat gali trukdyti nutraukti alinančius santykius. Per trauminį prisirišimą kai kurie žmonės nesąmoningai renkasi mylėti negebančius žmones, nes vaikystėje prie tokio santykio įprato.
Pagalba Vyrams, Patiriantiems Smurtą
Svarbu, kad vyrai, patiriantys smurtą, žinotų, jog jie nėra vieni ir kad pagalba yra prieinama.
- Kreipimasis į specialistus: psichologai, psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai gali padėti įveikti smurto padarinius ir išmokti sveikesnių santykių modelių.
- Pagalbos linijos: kai kuriuose miestuose veikia specializuotos pagalbos linijos vyrams, patiriantiems krizes. Vokietijoje veikia „Man-o-Man“ paramos centras, teikiantis pagalbą vyrams.
- Savitarpio pagalbos grupės: dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse gali padėti vyrams pasidalinti savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, patyrusių panašius išgyvenimus.
- Teisinė pagalba: svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į teisininkus, jei patiriamas fizinis ar seksualinis smurtas.
Vokietija imasi keisti situaciją ir stengiasi užtikrinti, kad vyrai būtų išklausyti, nesijuoktų iš jų ir nesakytų, jog turi susitvarkyti patys.
Prevencinės Priemonės
Siekiant sumažinti smurtą artimoje aplinkoje, svarbu:
- Šviesti visuomenę: didinti informuotumą apie smurto formas, priežastis ir pasekmes, taip pat griauti stereotipus apie smurto aukas ir smurtautojus.
- Skatinti lyčių lygybę: formuoti visuomenę, kurioje vyrai ir moterys turi lygias teises ir galimybes, ir kurioje nėra vietos smurtui ir diskriminacijai.
- Mokyti konfliktų sprendimo įgūdžių: ugdyti gebėjimus spręsti konfliktus taikiai ir konstruktyviai, be agresijos ir smurto.
- Teikti pagalbą šeimoms: stiprinti šeimas ir teikti joms pagalbą, kad būtų užtikrintas saugus ir harmoningas vaikų augimas.
- Keisti smurtinį elgesį: taikomos smurtinį elgesį keičiančios programos.
Patarimai Patiriantiems Sunkumus
Ką specialistai patartų vyrams, kurie įklimpę į alinančius santykius, kuriuose patiria psichologinį ar kitokį smurtą?
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
S. Subačius aiškina: „Su klientais mes kalbamės, kaip atrasti, kas santykiuose priklauso nuo manęs ir ką daryti, kad nereiktų kentėti. Skausmas yra neišvengiama gyvenimo dalis, bet kančia - tai jau mūsų pasirinkimas, juk nesame koncentracijos stovykloje, iš kurios negalėtume išeiti. Jei nepatinka kažkoks kito žmogaus elgesys, pirmiausia sakome: prašau taip su manimi nesielgti, mane tai skaudina, na, o jei tai neveikia, reikėtų suabejoti, ar verta tęsti tokius santykius“.
Ir pridūrė, kad kiekvienam iš mūsų patartina didinti savo emocinį raštingumą ir suvokti, kokias žaizdas atsinešėme iš vaikystės - jų turime daugelis. Kai esame vieni, tam tikros žaizdos nematomos, bet jos dažnai pradeda kraujuoti santykiuose su kitu žmogumi.
Visuomenės Nuomonė Apie Smurtą Prieš Moteris
Smurtas prieš moteris - viena iš smurto lyties pagrindu formų, apie kurią Lietuvos gyventojai turi paradoksalią nuomonę. 2015 m. Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Matyti ir didelis atotrūkis tarp įtariamų smurtautojų - tais pačiais metais tokių moterų buvo 7 proc., vyrų - 92 proc.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.
Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas.
Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis.
2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.
Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro išlieka labiausiai pateisinama. Krizinėse situacijose atsidūrę ir smurtą patiriantys asmenys gali kreiptis į specializuotos pagalbos centrus. Kalbant apie pagalbą vyrams, daugiausia dėmesio šiuo metu skiriama smurtinio elgesio keitimo programoms. Statistikos departamento duomenimis, 2019-tais metais 8 iš 10 nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, o 9 iš 10 visų smurtavusių asmenų sudarė vyrai.
Dėl pagalbos mechanizmų stokos ir smurtą patyrusių moterų kaltinimo kultūros smurto artimoje aplinkoje mastai vis dar yra be galo dideli, o nukentėjusios bijo kreiptis pagalbos. Vyrų artimoje aplinkoje patiriamas smurtas taip pat yra stigmatizuojamas. Kadangi apie tai, kad vyrai namuose taip pat gali patirti fizinį, psichologinį, ekonominį artimųjų smurtą nėra plačiai kalbama, ieškoti profesionalios pagalbos vis dar atrodo nepriimtina. Be to, visuomenėje dominuojančios vyriškumo normos neleidžia nukentėjusiems vyrams parodyti savo pažeidžiamumo.
Statistika
Smurto artimoje aplinkoje statistika:
| Metai | Pranešimų skaičius | Pagalbą gavusių asmenų skaičius | ||
|---|---|---|---|---|
| Moterų | Vyrų | Vaikų | ||
| 2021 | Beveik 56 tūkst. | 11,7 tūkst. | 9,4 tūkst. | 86 |
| 2022 | Daugiau kaip 56 tūkst. | Daugiau kaip 13,6 tūkst. | Beveik 10,8 tūkst. | 119 |
tags: #psichologinis #smurtas #pries #vyra