Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos.
Ši mano patirtis parodo, jog norėdamas konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje turi visą laiką tobulėti - taikyti naujausias žinias ir naujausius darbo metodus. Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios, tad esant aukščiau įvardintoms darbuotojo savybėms, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių jam reikalavimų, o esant norui gebės integruotis ir į kitą socialinio darbo veiklos sritį. Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis ,,miela širdžiai“, kadangi dirbti galime daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus.
Šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuriame vyrauja nestabilumas, ekonominės krizės ir kitos grėsmės, socialinis darbas užima vis svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Socialinis darbas leidžia tobulėti abiems pusėms - darbuotojui - profesionalia prasme, kaupiant patirtį ir gilinantis į profesinius vaidmenis, o klientui - socializuojantis ir keičiant pasaulėžiūrą bei vertybes.
Kas yra socialinis darbas kaip profesija | Karjera socialinio darbo srityje 2026 m.
Kvalifikaciniai Reikalavimai Socialiniams Darbuotojams
Norint dirbti socialiniu darbuotoju, būtina atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus, socialiniu darbuotoju gali dirbti asmenys, kurie:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą.
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. dirbti socialiniu darbuotoju turėjo teisę asmenys, įgiję aukštąjį (universitetinį ar koleginį) socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą. Išimtis buvo taikoma socialiniams darbuotojams, kurie studijavo ir siekė įgyti aukštąjį socialinio darbo ar jam prilygintą išsilavinimą, ir kuriems 2011 m. liepos 1 d. liko studijuoti mažiau nei 2,5 metų.
Žinotina, kad socialiniais darbuotojais laikomi:
- Socialinių paslaugų įstaigos vadovo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
- Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
- Socialinių paslaugų įstaigos padalinio vedėjo pavaduotojas socialiniams reikalams (socialiniam darbui, socialinėms paslaugoms);
- Socialinis darbuotojas;
- Socialinio darbo organizatorius;
- Socialinių programų koordinatorius;
- Socialinio darbo vadybininkas;
- Specialistas socialiniam darbui (dirbantis seniūnijoje).
Socialinio darbuotojo kvalifikaciją galima įgyti universitetuose, vykdančiuose studijas pagal socialinio darbo studijų programą. Norintiems siekti socialinio darbo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą.
Socialinio Darbo Krypties Studijos
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje.
Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios. Dirbau įvairiose socialinio darbo srityse - socialine darbuotoja su sunkumus patiriančiomis šeimomis, socialine darbuotoja, koordinuojančia lankomosios priežiūros darbuotojų, teikiančių socialines paslaugas į namus darbą, socialine darbuotoja, atsakinga už savanorių paieška ir savanorių veiklos koordinavimą Covid 19 pandemijos metu, socialine darbuotoja, atsakinga už nelegaliu migrantų vaistų pristatymo koordinavimą, socialine darbuotoja su iš pataisos namų paleidžiamų / paleistų asmenų integracija į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Visi šie darbai savaip sunkūs, savaip motyvuojantys ir auginantys mane kaip socialinę darbuotoją, kadangi per darbo metus turėjau (ir turiu) galimybę dalyvauti daugybėje mokymų, įgijau vyriausiojo socialinio darbuotojo kategoriją, gavau dvi padėkas už puikų darbą ir pagarbą žmogui bei už profesionaliai, atsakingai ir nuoširdžiai atliekamą darbą.
Socialinių Darbuotojų Profesinės Kompetencijos Tobulinimas
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, svarbu atkreipti dėmesį į šio proceso principus. Darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga yra atsakinga už paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal:
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas.
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojama, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Socialinių darbuotojų visoje Lietuvoje yra maždaug 7 procentais mažiau nei reikėtų, o pastaraisiais metais problema gilėja.
Socialinių Darbuotojų Patirtys ir Įžvalgos
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su įvairiomis klientų grupėmis, dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie darbo specifiką, iššūkius ir pasiekimus. Socialinė darbuotoja Aušra Žukauskienė teigia, kad socialinis darbas yra kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe. Ji pabrėžia, kad tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu yra vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe.
Socialinis darbuotojas Šarūnas Vainius Suchovas teigia, kad visuomenė kelia padidintus lūkesčius socialiniams darbuotojams bei laukia greitų rezultatų, tačiau tuo pačiu nepagrįstai ir nepelnytai nuvertina pačią specialybę, jos poreikį ir specialistus. Jis mato paradoksą, kad socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą.
Socialinė darbuotoja Aurika Lazdauskienė džiaugiasi, kad atrado savo vietą ir dirba mylimą darbą. Ji teigia, kad labai džiaugiasi matydama nors ir nedidelius pasikeitimus savo klientų gyvenime, kurie laikui bėgant vis labiau išryškėja, matau kaip jie keičiasi, nejaučia jokios įtampos, mielai ir atvirai bendrauja, džiaugiasi įvairiomis naujovėmis, drąsiai teikia savo pasiūlymus, noriai dalyvauja įvairiose veiklose.
Vedėja Neringa Žalėnė teigia, kad ją labiausiai džiugina atsinaujinantys socialinio darbo ištekliai, nauji įvairių grupių interesus atstovaujantys judėjimai, savanorystės iniciatyvos, į kurias noriai įsitraukiu, man svarbu nuolat plėsti profesinį akiratį. Ji brangina savo sukauptą profesinę patirtį ir noriai dalinasi ja su jaunesniaisiais kolegomis.
Socialinė darbuotoja Alina Šukevič teigia, kad socialinis darbas tai pokyčių profesija, veikla, kuri reikalauja iš žmogaus ne tik žinių ir kompetencijų, bet ir iniciatyvumo, kūrybiškumo, naujų idėjų generavimo. Dirbti socialinį darbą - reiškia visą laiką tobulėti, taikyti naujausias žinias ir metodus aktualius sparčiai besikeičiančios visuomenės kontekste.
Šios įžvalgos atskleidžia, kad socialinis darbas yra sudėtinga, bet labai svarbi profesija, reikalaujanti nuolatinio tobulėjimo, empatijos ir atsidavimo žmonėms.
Mane įkvepia ir sustiprina šie kolegų pamąstymai apie socialinio darbo prasmingumą, svarbą, vertybes. Nuoširdžiai dėkoju mūsų įstaigos socialiniams darbuotojams už jų atsidavimą darbui, jautrumą, norą tobulėti bei prisidėjimą prie visuomenės gerovės.
Socialinis darbas man, tai ne darbas, tai mano gyvenimo būdas, gyvenimo dalis, kadangi aš ne tik dirbu, tačiau laisvu nuo darbo laiku dar ir savanoriauju ne vienoje organizacijoje. Manau, jog šiame darbe atsiradau tik dėl to, jog nuo mažų dienų turėjau puikų neoficialios socialinės darbuotojos pavyzdį tai savo ,,babos“ (p. s. ji nėra nei mano mamos, nei mano tėvo mama, ji mano tėvo teta) pavyzdį, kuri pagal profesiją yra biologijos mokytoja, bet pagal žmogiškumą tikrų tikriausia socialinė darbuotoja, kuri dar ir šiai dienai, kai jai tuoj sukaks 91 metai, vis dar neprarado savo įgūdžio, pamatyti, kam skauda (fiziškai, emociškai) ir į skausmą atliepti - pamaitinti, neturintį maisto, nuo alkoholinių gėrimų priklausomą, visų atstumtą kaimyną, atnešti malkos, užkurti pečių, rūpintis asmens higiena dėl sveikatos būklės to jau negebančiai padaryti vienišai kaimynei, kuri neprisileidžia darbuotojų pagalbos, nuvežti kaime gyvenančiam, kaimo žmonių manymu ,,keistesniam“, mirus mamai, ,,savarankiškai“ gyvenančiam asmeniui sriubos, uogienės ir kt. maisto produktų bei šiltų kojinių ir pirštinių.
Kadangi ,,babos“ dėka mačiau savo gyvenime daug tokių ir panašių situacijų, kai buvo galima žmogų arba stumti pro duris, arba įsileisti ir priimti. Ji niekada nesirinko pirmo varianto, kuris žinoma, daug lengvesnis. Ir aš nuo mažumės jaučiau, kad noriu žmonėms padėti, noriu padovanoti tą dovaną, kurią gavau pati - padėti, kai kiti stumia, nepriima, nenori tavęs girdėti ir ,,apsikrauti“ tavo problemomis. Taip, ilgai nesvarsčius, mano gyvenime atsirado socialinio darbo studijos, kurios man suteikė labai daug žinių, įgūdžių, vertybių. Aš augau dienomis pirmiausiai ne kaip darbuotojas, bet kaip žmogus, kuris gyvena visuomenėje ir bendrauja su žmonėmis ne tik darbo klausimais, o šiuo metu, drįstu teigti, jog esu užaugusi ir kaip darbuotoja.
Jeigu paklaustumėte, ar aš esu ten, kur turėčiau būti, manau atsakymas jums aiškus. Šiuo metu dirbu ,,Addere Care“ slaugos namuose vyriausia socialine darbuotoja, šiame darbe, kaip jau minėjau šiame straipsnyje aukščiau - monotonijos tikrai nėra, tavo savaitės darbo planus gali sugriauti vienas, nepažįstamo numerio atlieptas skambutis ... Tačiau šiame darbe jaučiu labai didelį dėkingumą iš žmonių, kurie mane supa kasdienybėje - slaugomų asmenų, jų artimųjų, kartu dirbančių darbuotojų, kadangi niekada neatsisakau padėti.
Lietuvos Socialinių Darbuotojų Diena
Rugsėjo 27 d. švenčiame Lietuvos socialinių darbuotojų dieną. Ši diena yra svarbi, nes joje dirba gausus būrys socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų ir mes visada ją paminime. Svarbu ne tik šią dieną, bet kartas nuo karto apmąstyti profesinę veiklą, ko tikisi iš mūsų bendruomenės, visuomenė, ar esame laimingi pasirinkę šią profesiją, kaip mes patys vertiname savo veiklą.
tags: #socialinio #darbuotojo #tobuleti