Socialinė parama ilgalaikiams bedarbiams Lietuvoje yra svarbi priemonė, padedanti žmonėms išgyventi sunkumus. Tačiau siekiama, kad ši parama ne tik padėtų, bet ir skatintų žmones ieškoti darbo ir integruotis į visuomenę. Šiame straipsnyje aptarsime naujausias įstatymų pataisas, savivaldybių iniciatyvas ir modelių rezultatus, skirtus padėti ilgalaikiams bedarbiams.
Įstatymų pataisos: siekis skatinti užimtumą
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, piniginė socialinė parama turi padėti žmogui, kai jam tokia pagalba yra būtina. Tačiau ji neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis.
Naujos nuostatos
Priimtos įstatymo pataisos nustato, kad tokiais atvejais, jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo šeimos pajamos viršija ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamas pajamas, savivaldybė turės teisę skirti tokiai šeimai ir nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Įsidarbinti bus skatinama numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos.
Tvarka keisis ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Pagal senąją tvarką kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį.
Taip pat pagal buvusią tvarką socialinę pašalpą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbo ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Po priimtų pakeitimų, socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. - 30-čia procentų, nuo 36 mėn. - 40 proc. ir t.t.
Įstatymo pataisos taip pat pakoreguos ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsisakiusiems dalyvauti ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama iki bus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Taip siekiama, kad asmenys aktyviai įsitrauktų į daugiabučių namų modernizavimo procesą, tokiu būdu siekdami, kad jų būstas būtų ekonomiškas.
Savivaldybių iniciatyvos: Kelmės rajono pavyzdys
Siekdama skatinti ilgą laiką nedirbusių ir socialinę paramą gaunančių asmenų grįžimą į darbo rinką, Kelmės rajono savivaldybė nuo 2020 m. sausio 1 d. dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojame projekte, pavadinimu „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis“.
Modelio tikslas - bendradarbiaujant savivaldybei, seniūnams, socialiniams darbuotojams, Užimtumo tarnybai, darbdaviams ir ilgalaikiams bedarbiams, mažinti nedarbo lygį, padėti rajono gyventojams įsidarbinti. Projektą savivaldybėje įgyvendina BĮ Kelmės rajono socialinių paslaugų centras.
Nuo 2020 metų gegužės mėnesio buvo gauta 140 siuntimų. Su visais asmenimis buvo susitikta asmeniškai, pasikalbėta, atliktas asmens poreikių ir galimybių vertinimo profiliavimas. Pasirašyti 68 susitarimai. 3 susitarimai buvo nutraukti, nes 1 asmuo mirė, 1 - išvyko į užsienį ir 1 įsidarbino. Dar 5 asmenims laikinai buvo neteikiamos paslaugos: 3 įsidarbino viešųjų darbų seniūnijose, 2 - serga ir yra laikinai nedarbingi. Taigi, per 2020 metus buvo įgyvendinama 60 susitarimų.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija tokia, kad asmenys, kurie gavo paslaugas, tačiau nepavyko jiems įsidarbinti, projekte galės dalyvauti ir šiais, 2021 metais.
Seniūnijose buvo suformuotos Atvejo komandos. Tai, kad kiekviena seniūnija turi Atvejo komandą, yra išskirtinai tik Kelmės rajone. Kitose savivaldybėse yra viena Atvejo komanda visai savivaldybei. Ministerija labai palankiai įvertino tokį mūsų poelgį, pagyrė, kad taip priartėjama prie žmogaus, geriau išanalizuojamos asmens problemos, išlaikomas konfidencialumas, nes nagrinėjamas atvejis lieka asmens gyvenamojoje teritorijoje.
Buvo suorganizuoti 9 Atvejo komandos posėdžiai 9-iose seniūnijose, 1 posėdis neįvyko Pakražančio seniūnijoje dėl COVID-19 ir seniūnijoje dirbančių darbuotojų saviizoliacijos. Paslaugų kokybei įvertinti ir atgaliniam ryšiui gauti buvo parengtos anoniminės apklausos anketos. Apklaustas 51 Modelio dalyvis, gavęs paslaugas.
Modelio rezultatai
Per 2020 metus įsidarbino 1 asmuo neterminuotam darbui miškadirbiu. Mokytis pradėjo 3 asmenys: Du - Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre, baigę 6 ir 7 klases. 1 asmuo mokosi Kelmės Graičiūno gimnazijos vakariniame skyriuje 12-oje klasėje. Išanalizavus psichologių pateiktas dalyvių pažangos ataskaitas, pokyčiai labai minimalūs, nė vienas nėra tvirtai pasirengęs darbo rinkai.
Apibendrinant Kelmės rajono savivaldybės modelio rezultatus, galima teigti, kad nors įsidarbinimo rodikliai nėra aukšti, tačiau projektas padeda žmonėms bent iš dalies integruotis į visuomenę ir siekti geresnio gyvenimo.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kiti aspektai
Skiriant piniginę socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams daugiau teisių bus suteikta savivaldybių administracijai.
Taip pat iki šiol įstatyme buvo įrašyta nuostata, kad socialinė pašalpa neskiriama asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, tuo tapu įsigaliojus pataisoms tokie asmenys ir toliau gaus 50 proc.
Be kitų pakeitimų, taip pat nuo 12 iki 6 mėnesių sutrumpintas registravimosi darbo biržoje laikotarpis, kai paramos gavėjui įsidarbinus papildomai skiriama socialinė pašalpa.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siūloma „atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma“.
Šiuo metu numatoma, kad antrais nedarbo metais socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių - 30 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių - 40 proc., gaunantiems socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių - 50 proc., o vėliau socialinė pašalpa neskiriama.
Pataisomis taip pat siūlomos naujovės, kokiais atvejais socialinės pašalpos dydis bedarbiams nemažėtų - pavyzdžiui, kai nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Šie ir kiti siūlymai toliau bus svarstomi Seime. „Pritarus pateiktiems siūlymams, bus sudarytos palankesnės sąlygos nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą, užtikrintas piniginės socialinės paramos adekvatumas, didinama darbingo amžiaus darbingų asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką“, - nurodoma pataisas aiškinančiame rašte.
Išvados
Socialinė parama ilgalaikiams bedarbiams Lietuvoje yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis. Naujos įstatymų pataisos ir savivaldybių iniciatyvos siekia ne tik padėti žmonėms išgyventi, bet ir skatinti juos aktyviai ieškoti darbo ir integruotis į visuomenę. Svarbu, kad šios priemonės būtų nuolat stebimos ir tobulinamos, siekiant užtikrinti, kad parama būtų efektyvi ir tikslinga.
tags: #socialine #parama #ilgalaikiams #bedarbiams