Artėjant mėnesiui po pensijų sistemos reformos įsigaliojimo, „Sodra“ stebi dvigubai išaugusį gyventojų užklausų skaičių - kasdien galimybėmis nutraukti kaupimą domisi maždaug 10 tūkst. gyventojų.
Pasak E., geriausius skaičius parodo klientų aptarnavimas: „Iš susidomėjimo matome, kad tai yra labai aktuali tema - jeigu mes turėdavome apie 5 tūkst. visokiausių užklausų per dieną - tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime ir 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst.“
ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m.
„Politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, (…) kai jie buvo sukaupę nedideles sumas iki tos ribos, nuo kada buvo privaloma anuitetą pirkti, šitiems žmonėms buvo leista pasitraukti, išmokant dalį lėšų“, - sakė D.
Jos teigimu, tokie asmenys iki 2022 m. pabaigos turėjo būti įsigiję pensijų anuitetą už sumą, kuri siekia iki 10 tūkst. eurų, o laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 m. - už mažesnę sumą negu 10,8 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y. reikės susimokėti 3 proc.
Taip pat galioja trys sąlygos - liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba - kai galima be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Anot E., yra ligų sąrašas patvirtintas, „Sodra“ tiesiog perduoda iš e.sveikatos sistemos duomenis, yra tam tikri kodai - jeigu tas kodas įvestas neteisingai arba ne iki galo sutvarkyti duomenys e.sveikatoje, tokiu atveju žmogui gali būti sakoma, kad jis neturi teisės pasinaudoti (pasitraukimo teise - ELTA) nors žmogus sako, kad tikrai serga ta liga.
Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus.
Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
„Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus atskleidė, kad 17 proc. gyventojų ketina išsiimti visas II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas.
Tuo tarpu 20 proc. gyventojų ketina visą išsiimtą sumą arba dalį jos panaudoti savoms reikmėms, o 12 proc. - investuoti kitais būdais.
41 proc. respondentų planuoja sukauptas lėšas palikti pensijų fonde.
„Panašu, kad daugelis gyventojų II pakopoje sukauptas lėšas labiau nori matyti kaip greitai pasiekiamą finansinį rezervą, o ne kaip ilgalaikę investiciją.
Nors trumpalaikiai poreikiai gyvenime taip pat gali būti svarbūs, geležinė finansinio raštingumo taisyklė sako, kad kaupti ateičiai, ruoštis nenumatytiems atvejams, turėti rezervą juodai dienai - būtina.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Išsiėmus lėšas ir jas spontaniškai išleidus ilgalaikis finansinis saugumas tikrai suprastės.
Laimei, yra sakančių, kad rinksis alternatyvius kaupimo būdus, pavyzdžiui, 4 proc. gyventojų teigia ketinantys visą ar dalį sumos nukreipti į gyvybės draudimą.
Tyrime gyventojų taip pat buvo klausiama, ką šie darytų gavę papildomų lėšų (klausimas nesusijęs konkrečiai su II pakopos pinigais).
Paaiškėjo, kad respondentai jas dažniausiai skirtų sveikatai ir gerai savijautai (38 proc.), taupymui „juodai dienai“ (35 proc.), nekilnojamojo turto įsigijimui (34 proc.), naujoms patirtims ir laisvalaikiui (34 proc.) bei kasdienėms reikmėms ar buičiai (28 proc.).
„Kai iki pensijos likę dvidešimt ar trisdešimt metų, galvoti apie jos dydį labai sunku, juolab kad visi ir dabar turime didelių finansinių įsipareigojimų ir poreikių.
Vis dėlto pensijai kauptus pinigus išleidę vartojimui ateityje tai tikrai pajausime. Kad ir kaip nesinori galvoti apie ateitį, valdant savo finansus aukso viduriuką rasti yra labai svarbu“, - sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ekspertas M.
Jis taip pat pabrėžia, kad yra alternatyvų kaupimui II pakopos pensijų fonduose, leidžiančių lėšas panaudoti atsakingai, neatsisakant ilgalaikio finansinio saugumo.
„Dalį lėšų galima nukreipti į investicijas ar gyvybės draudimo produktus, kurie suteikia papildomą finansinę apsaugą ir galimybę gauti grąžą.
Net nedidelė dalis sukauptų lėšų, investuota į gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, ilgainiui gali ženkliai prisidėti prie finansinio saugumo.
Be to, pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra ne tik būdas investuoti ateičiai, kai investicijas valdo patyrę finansų valdytojai, bet turi ir kitų privalumų - draudimo apsaugą traumų ar kritinių ligų atveju.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. respondentų taupė tradiciniais būdais - grynaisiais arba pervedimais į banko sąskaitą.
Likusieji netaupė ar neinvestavo: 27 proc. nurodė, kad neturėjo tam finansinių galimybių, 12 proc. - kad nematė tokio poreikio, o 9 proc. - kad neturėjo pakankamai žinių.
„Spinter“ šalies gyventojų apklausa apie finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus buvo atlikta 2025 metų lapkričio mėn.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Kaip išsirinkti investicinius fondus – per daug pasirinkimų?
III Pakopos Pensijų Kaupimas
Vasarą nagrinėjau III pakopos fondų mokesčius, lyginau su VWCE ir pasidalinau savo požiūriu kada gali būti verta apskritai kaupti III pakopoje.
Ten platus įrašas ir labai rimtas intro bendrai į III pakopą, tai pradedantiems nuo nulio siūlau pradėti ten.
Reziiume buvo toks:
- Jeigu turi galimybę kaupti per darbdavį - būtinai kaupk, tik atsakingai pasirink pasyviai valdomą fondą (tiekėjas net nelabai svarbu, tinka bet kas su kuo darbdavys turi sutartį).
- Jeigu sudarei sutartį prieš 2024.12.31 (net ir dabar nekaupiant) - kaupti visai apsimoka, pasirenkant pasyvų indeksinį fondą, taip išskaidant savo investicijas.
- Bet čia skonio reikalas pagal situaciją.
- Jeigu turi jau pakaupęs lėšų III pakopoje, bet kaupti nebenori - būtinai pasikeisk fondą į vieną iš pigesnių variantų paminėtų aukščiau ir palik ramybėje.
Aš pats esu toje 2 ar 3 kategorijoje, kur ilgą laiką nekaupiau, nes neturėjau darbdavio paskatos, tačiau turiu senesnę sutartį ir galiausiai nusprendžiau išnaudoti lengvatą iki galo ir pernai pervedžiau 1,500 Eur vienkartinį papildymą į savo Artea fondą ir toliau pildysiu po 125 Eur/mėn.
Tiesą, komentaruose manęs jau klausė - ar tikrai verta? Ar tikrai nėra geriau tiesiog viską kreipti į VWCE?
Tai atsakymas trumpai - VWCE exceliuk’e atrodo geriau, bet aš per skirtingas kišenes išmėtau dėl subjektyvių ir psichologinių priežasčių (apie ką išsiplėčiau minėtame komentare), tad III pakopą iki tam tikro dydžio noriu turėti savo kišenėje.
Na, o dabar, atsiradus laiko, noriu įsivertinti gal verta perkelti visą III pakopos portfelį į Goindex. Apie tai ir bus šis įrašas.
Kas per velnias tas Goindex?
Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. Visi bankai, natūralu, kad turi ir 3 pakopos kaupimą.
O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas.
Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų.
Jeigu esate iš didmiesčio, tikėtina, Goindex pardavėjus bent kartą sutikote kuriame nors prekybcentryje.
Kaip draudimo pardavėjai savo laikais, Goindex pasirinko gana agresyvų marketingo kanalą ir žmones į savo pensijų fondus gaudė tiesiog gatvėje.
Man tai nepatinka ir pasitikėjimo nekelia, bet hey - kiekvienam savo.
Savo filosofijoje žada mažus valdymo mokesčius, pasyvius ETF’inius fondus ir tiesiog sekti pasaulinę rinkų grąža.
Kaip ir grynai ko mums reikia, ar ne?
Pensijinis VWCE & chill.
Bet šis valdytojas veikia jau virš 3 metų ir turi virš 50,000 klientų, o aš, aktualijas apžvelgiantis ir su inovacijomis draugaujantis finansų blogeris, apie jį rašau tik dabar.
Kodėl?
Nes gal kaip ir jūs - į naują žaidėją šiaip labai nusistovėjusioje ir konservatyvioje pensijų kaupimo rinkoje, kuris klientus gaudo prie įėjimo į Maximą, aš žiūrėjau labai skeptiškai.
Mažiausiai ko noriu, tai rinktis kažkokį šiek tiek pigesnį fondą savo 40-ties metų kelionei į pensiją, o kažkur ties viduriu suprasti, kad padariau klaidą ir dingo tiek valdytojas, tiek mano pinigai.
Tai prieš priimant sprendimą nusprendžiau pabūti tikru konservatoriumi - tegu pirma pasibando kiti, o jau matant rezultatus ir veiklą, visuomet spėsiu persikelti.
Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu.