Klimato kaita - vis didėjanti pasaulinė problema, daranti stiprų poveikį visuomenės sveikatai. Klimato kaitos niokojančius padarinius gamtoje dabar matome plika akimi.
Naujame tyrime skelbiama, kad vienas trečdalis planetos augalų ir gyvūnų rūšių iki 2070 metų gali susidurti su išnykimu, kurį lems klimato kaita. Pagal kai kuriuos klimato scenarijus, atliekant daugiau nei 500 rūšių analizę iš maždaug tiek pat vietovių skirtingose pasaulio vietose, nustatyta, kad daugiau nei pusė visų rūšių gali būti prarasta, jei globalaus maksimumo temperatūros pakiltų daugiau nei 0,5°C, rašo iflscience.com.
Ar laukinė gamta gali prisitaikyti prie klimato kaitos? - Erin Eastwood
Būsimi praradimai daugiausia priklausys nuo to, kaip smarkiai klimatas šiltės ir kaip greitai šis šiltėjimas vyks.
Klimato kaita ir laukiniai gyvūnai Lietuvoje
Kadangi planetoje vis labiau stiprėja klimato pokyčiai, jų poveikis laukinei gamtai tampa vis akivaizdesnis. Klimato kaitą, kurią patiriame, daugiausia lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Dėl šio žmogaus sukelto reiškinio šiltėja vandenynai, tirpsta ledo dangos ir kyla jūros lygis. Poveikis laukinei gamtai yra įvairiapusis.
Lietuvoje dėl klimato kaitos ypač pastebimi sezoniniai pokyčiai: gamtoje sezonai ateina neįprastu laiku, dėl ko išsikraipo įvairūs gamtos ciklai. Anot jo, Lietuvoje dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos tendencingai keičiasi tiek flora, tiek fauna. Rūšys ne tik prisitaiko, migruoja ar nyksta, bet ir atsiranda vis naujų, galinčių išstumti vietines.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys.
Šiltėjančios žiemos, pasak ELTA pašnekovo, svarbios mangutams ir barsukams - abu šie gyvūnai nebeužmiega ilgam laikui, taip pat ir žiemos metu. Abi rūšys ieškodamos maisto patenka po automobilių ratais, padaro daugiau žalos žiemojantiems varliagyviams.
Anot specialisto, klimato kaita gali turėti įtakos ligų sukėlėjų ir pernešėjų pasiskirstymui bei gausumui. Dėl šios priežasties gali pakisti žinduolių ligų dinamika. Lietuvoje klimato pokyčiai taip pat gali būti susiję ir su erkių pernešamomis bei žmogui pavojingomis ligomis, tokiomis kaip encefalitas, boreliozė, babeziozė.
L. Balčiauskas įvardija, kad dėl klimato kaitos Lietuvoje atsirado anksčiau čia negyvenusių žinduolių rūšių: mažasis vandeninis kirstukas, paprastasis šakalas. Kyla grėsmė, kad gamtoje galės išgyventi iš nelaisvės pabėgę nutrijos, įsitvirtina ir į Lietuvą įvežta invazinė žinduolių rūšis - paprastasis meškėnas.
Klimato kaitos poveikis laukinei gyvūnijai:
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
- Maisto šaltinių trikdymas
- Veisimosi būdų keitimas
- Tradicinių migracijos kelių keitimas
- Buveinių nykimas dėl kylančio jūros lygio, tirpstančių ledynų ir šiltėjančių vandenynų.
Pasaulinio atšilimo žemėlapis
Laukiniai gyvūnai miestuose: iššūkiai ir sprendimai
Pastaraisiais metais vis dažniau susiduriame su laukiniais gyvūnais - tiek gamtoje, tiek ir miestuose. Vienas ryškiausių pavyzdžių - šią vasarą Vilniaus gatvėse klaidžiojęs lokys. Žmogaus veikla, aplinkos pokyčiai ir klimato kaita keičia ne tik gyvūnų buveines, bet ir jų elgesį. Todėl vis svarbiau tampa suprasti, kaip su jais taikiai sugyventi.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvūnų gerovės centro atstovės dr. Jūratės Kučinskienės, tai nėra atsitiktinumas - tai natūralaus prisitaikymo procesas, kurį lemia žmogaus veikla ir aplinkos pokyčiai. „Gyvūnai į miestus ateina todėl, kad mes suardėme jų natūralias buveines. Statydami kelius, miestus ir infrastruktūrą, atskyrėme gamtines teritorijas, todėl jie ieško vietų, kur būtų lengviau išgyventi. Jei 70 procentų žmonių Europoje gyvena miestuose, kodėl to paties negalėtų daryti gyvūnai?“ - retoriškai klausia dr. J. Kučinskienė.
Pasak jos, laukiniai gyvūnai miestuose randa tris pagrindinius išteklius: maistą, prieglobstį ir saugumą. Dėl šių priežasčių miesto aplinka jiems neretai tampa patrauklesnė už natūralią gamtą. „Mieste lengva rasti maisto - atviros šiukšliadėžės, kompostavimo vietos, sodai, kuriuose gausu vaisių ir daržovių. Mes patys dažnai paliekame maisto - šunų ar kačių dubenėliuose, prie terasų, kiemuose. Be to, miestai šiltesni nei natūralios buveinės: čia žiemą ilgiau išlieka neužšalęs vanduo, augmenija vegetuoja ilgiau, todėl gyvūnams gyventi patogiau. Miestuose taip pat mažiau natūralių plėšrūnų, tad mažesnė rizika būti sumedžiotiems“, - aiškina pašnekovė.
Gyvūnai miestuose randa prieglobstį apleistuose pastatuose, palėpėse, pašiūrėse ar tankiuose krūmynuose. Todėl jų čia vis daugėja, ir su tuo, pasak dr. J. Kučinskienės, turime išmokti taikiai sugyventi.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
Miestas laukiniams gyvūnams reiškia ne tik prieglobstį, bet ir daugybę grėsmių. Viena pagrindinių jų - susidūrimai su transporto priemonėmis. Europoje kasmet po automobilių ratais žūsta apie 200 milijonų paukščių ir beveik 30 milijonų žinduolių. Tačiau tai - ne vienintelis pavojus. Tarša, cheminės medžiagos, mikroplastikas ir pesticidai silpnina gyvūnų imuninę sistemą, o graužikų naikinimui naudojami rodenticidai per mitybos grandinę patenka į plėšriųjų paukščių ir žinduolių organizmus.
Konfliktų tarp žmonių ir laukinių gyvūnų kyla vis dažniau - dėl daržuose ar parkuose niokojamų augalų, netikėtų susidūrimų su stirnomis ar šernais. Todėl, anot dr. Jūratės Kučinskienės, svarbu ne kovoti su gyvūnais, o mokytis taikiai su jais sugyventi ir miestus planuoti tvariai.
Kaip galime padėti laukiniams gyvūnams mieste:
- Kurti miestus, kurie būtų saugūs gyvūnams
- Numatyti žaliuosius koridorius, natūralius vandens telkinių kelius
- Mažinti tvorų ir stiklo kliūčių
- Naudoti paukščiams saugų stiklą statant naujus pastatus
- Uždaros šiukšliadėžės, tinkamai prižiūrimos kompostavimo vietos
- Vietinių augalų sodinimas bei želdinių išsaugojimas palei upes ir parkus
LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veikla
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras
Siekiant padėti laukiniams gyvūnams, susiduriantiems su pavojais miestuose ir jų prieigose, visoje Lietuvoje veikia LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Čia dirbantys specialistai reaguoja į pranešimus apie sužeistus laukinius gyvūnus, teikia jiems veterinarinę pagalbą, organizuoja globą ir reabilitaciją, o pasveikusius gyvūnus sugrąžina į gamtą. Centras taip pat bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už gyvūnų apsaugą, ir suteikia laikiną prieglobstį laukiniams gyvūnams, laikomiems nelaisvėje netinkamomis sąlygomis.
„Vienas svarbiausių mūsų veiklos aspektų - visuomenės švietimas ir konsultacijos. Žmonės vis aktyviau kreipiasi dėl sužeistų gyvūnų ar norėdami pasikonsultuoti, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną. 2025 m. nuo sausio iki rugsėjo gavome daugiau nei 6600 pranešimų - tai net 24 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai“, - pasakoja centro vadovė Justina Morkūnaitė. Augantis kreipimųsi skaičius rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą ir empatiją gamtai. Tačiau kartu daugėja ir pačių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba - 2025 m. rugsėjo pabaigoje ji suteikta beveik 2000 laukinių gyvūnų, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktoms rūšims. Daugiausia į centrą patenka paukščiai - jie sudaro net 76 proc. visų atvejų.
Pasak J. Morkūnaitės, dažnos sužalojimų priežastys susijusios su žmogaus veikla. „Gamtoje gyvūnai natūraliai susiduria su pavojais, tačiau didelė dalis jų sužalojimų kyla dėl žmogaus - susidūrimai su transportu, paukščių atsitrenkimai į stiklines vitrinas. Turime atvejų, kai dėl žvejybos valų ar lipnių gaudyklių gyvūnai patiria didžiules kančias“, - sako ji.
Centro vadovė pabrėžia, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie laukinių gyvūnų gerovės - svarbiausia nepakenkti. „Pirmoji taisyklė - nepalikti atliekų gamtoje, vairuoti atsargiai, pasirūpinti, kad paukščiai nesitrenktų į langus - tam galima naudoti specialius lipdukus ar matinės plėvelės juostas. Nereikėtų imti laukinių gyvūnų iš gamtos, nepasikonsultavus su specialistais, ar pagalbos jiems reikia. Jei kyla abejonių - visada galima paskambinti į mūsų centrą arba bendruoju pagalbos numeriu 112“, - teigia J. Morkūnaitė.
Taip pat svarbu pranešti atsakingoms įstaigoms apie pastebėtas nesaugias vietas, kuriose gyvūnai gali įstrigti - atvirus šulinius, duobes ar statybvietes. Ir, galiausiai, neleisti augintinių lakstyti be priežiūros - laisvai bėgiojantys šunys sužaloja stirnas, įvairius paukščius ar kitus gyvūnus.
Kaip galime prisidėti prie laukinių gyvūnų gerovės:
- Nepalikti atliekų gamtoje
- Vairuoti atsargiai
- Pasirūpinti, kad paukščiai nesitrenktų į langus
- Nepaimti laukinių gyvūnų iš gamtos, nepasikonsultavus su specialistais
- Pranešti apie pastebėtas nesaugias vietas
- Neleisti augintinių lakstyti be priežiūros
Globoti ar eutanazuoti: etiniai sprendimai
Nors daugelis sužeistų gyvūnų po reabilitacijos sėkmingai sugrįžta į gamtą, pasitaiko ir atvejų, kai to padaryti neįmanoma. Tokiose situacijose tenka spręsti, kas gyvūnui geriausia - grąžinimas į gamtą, ilgalaikė globa nelaisvėje ar humaniškas kančios nutraukimas.
Kaip pasakoja LSMU Medicinos akademijos Bioetikos katedros vedėjas prof. Gvidas Urbonas, susidūrus su sužeistu laukiniu gyvūnu galimos trys išeitys: grąžinimas į gamtą (sėkminga reabilitacija), laikymas nelaisvėje (ilgalaikė priežiūra) ir eutanazija (humaniškas kančios nutraukimas).
Laikymas nelaisvėje, pasak jo, kai kurioms rūšims gali būti priimtinas, jei užtikrinamos tinkamos sąlygos, atsižvelgiama į rūšies poreikius ir gyvenimo kokybę. Vis dėlto dalis laukinių gyvūnų nėra prisitaikę gyventi aptvaruose - nelaisvė jiems tampa nuolatiniu stresu ir kančia. Tokiais atvejais kartais tenka svarstyti trečiąją išeitį - eutanaziją, kuri, nors ir sunki, gali būti etiškai pagrįstas sprendimas.
Kaip aiškina profesorius, eutanazija taikoma tuomet, kai gyvūno sužalojimai yra nepagydomi ir ilgainiui vestų į skausmingą mirtį, kai nėra realių galimybių jį sėkmingai sugrąžinti į laukinę populiaciją arba kai toks grąžinimas keltų rimtą ligų perdavimo riziką. Sprendimą gali lemti ir ištekliai - ar turima pakankamai žmogiškųjų resursų, kad būtų galima užtikrinti kokybišką gydymą ir reabilitaciją.
Nors ne visus gyvūnus pavyksta išgelbėti, daugelis po gydymo ir reabilitacijos sėkmingai sugrįžta į gamtą. 2025 metais laisvėn paleista beveik 500 gyvūnų, o nuo LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veiklos pradžios - jau apie tūkstantį laukinių gyvūnų.
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimas
Dar vienas labai svarbus laukinių gyvūnų apsaugos aspektas - laikymo nelaisvėje taisyklės. Nors kai kam gali atrodyti, kad laikyti egzotinį paukštį ar nedidelį laukinį žinduolį namuose - tik hobis, iš tiesų tokia veikla yra griežtai reglamentuota teisės aktais, siekiant apsaugoti tiek gyvūnus, tiek visuomenės interesus.
„Laukinė gyvūnija - tai milžiniška rūšių įvairovė. Kiekviena rūšis turi savitus poreikius, todėl kiekvienas laikytojas privalo užtikrinti, kad gyvūnui būtų sudarytos jo gerovei tinkamos sąlygos“, - sako Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus vedėja Toma Bulauskienė.
Pasak jos, laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuoja keturi pagrindiniai teisės aktai: Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės.
Pagal galiojančius teisės aktus, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje. Nuo šiol kai kurių rūšių gyvūnams, kurie anksčiau galėjo būti laikomi be leidimo, būtina gauti oficialų leidimą, o kai kurių rūšių laikymas apskritai draudžiamas.
„Negalima laikyti vilkų, lapių, rudųjų meškų, krokodilų ir kitų pavojingų ar nykstančių rūšių. Tai aiškiai numatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Tokius gyvūnus galima laikyti tik mokslo, mokymo, zoologijos sodų ar specialių programų tikslais“, - aiškina T. Bulauskienė.
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje:
- Laukinės gyvūnijos įstatymas
- Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas
- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
- Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės
Konferencijos „Laukinių gyvūnų gerovė ir apsauga“ apžvalga
Konferencija „Laukinių gyvūnų gerovė ir apsauga: tarp gamtos savarankiškumo ir žmogaus pagalbos ribos“, vykusi 2025 m. spalio 7 d., subūrė mokslininkus, praktikus, institucijų atstovus ir gyvūnų globos specialistus. Jos metu buvo aptarti aktualiausi laukinių gyvūnų apsaugos, reabilitacijos ir etikos klausimai - nuo praktinių gelbėjimo iššūkių iki teisinio reglamentavimo, visuomenės švietimo ir mokslo vaidmens užtikrinant gyvūnų gerovę.
Renginio metu pristatyta LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veikla, pasidalyta pilkųjų ruonių, plėšriųjų paukščių ir kitų rūšių populiacijų pokyčiais ar reabilitacijos patirtimis. Daug dėmesio skirta laukinių gyvūnų pasirodymui miestuose, jų keliamiems pavojams bei priemonėms, padedančioms užtikrinti saugų sugyvenimą su žmogumi. Taip pat diskutuota apie teisės aktų pokyčius, gyvūnų laikymo nelaisvėje reglamentavimą ir etines dilemas, kylančias sprendžiant dėl sužeistų gyvūnų likimo.