Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, veikiantis žmogaus bendravimą, elgesį, mokymąsi ir socialinius įgūdžius. Autizmas vadinamas „spektro“ sutrikimu, nes jo simptomai labai skiriasi pagal tipą ir sunkumą. Autizmas pasireiškia iki trejų metų amžiaus ir išlieka visą gyvenimą.
Kas sukelia autizmą?
Tikslios autizmo priežastys nėra aiškios. Manoma, kad tai genetinio paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys. Genetika gali lemti nuo 40 % iki 80 % autizmo atvejų. Retos genetinės mutacijos ar chromosomų pakitimai gali būti vienintelė autizmo priežastis apie 2-4 % atvejų. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Paveldėjimo reikšmę įrodo tai, kad šis sutrikimas labiau paplitęs tarp berniukų, bei monozigotinių dvynių tyrimai. Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti.
Pirmieji požymiai ir kada pastebimi
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Dauguma tėvų jaučia, kad vaikui kažkas negerai, kai vaikui yra apie 18 mėnesių. Kol jie kreipiasi pagalbos, vaikui yra maždaug 2 metai. Autizmas pirmą kartą aprašytas 1943 m., o šiandien žinoma, kad autizmo požymiai gali pasirodyti labai anksti: pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmones, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms.
Ankstyvieji vaikų požymiai
- Negebėjimas arba sunkumai reaguoti į vardą;
- Mažas dėmesys socialiniams dirgikliams, šypsenai, akių kontaktui;
- Vėluojanti kalbos raida, nemonotoniškas guguotimas ar jo nebuvimas;
- Nepanaudojami arba vėluojantys gestai (pavyzdžiui, nemoja ranka);
- Vengimas socialinių žaidimų, nenoras prisijungti prie kitų vaikų žaidimų;
- Stereotipiniai judesiai: sukinėjimasis, plasnojimas rankomis, siūbavimas;
- Specifinis susidomėjimas objektais arba žaislų detalėmis, o ne pačiu žaidimu;
- Dažni miego, valgymo sutrikimai ar didelis maisto išrankumas;
- Padidėjęs jautrumas garsui, šviesai, tekstūroms.
Vėlesni vaikų požymiai iki 3 metų
- Nekreipimas dėmesio į rodomus objektus;
- Mažesnis susidomėjimas dalijimusi įspūdžiais ar prašymu;
- Echolalija - kitų kalbėjimo atkartojimas;
- Tvarkingai išrikiuoti žaislai ir stiprus stresas, jei tvarka pasikeičia.
Autizmo požymiai vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems
Autizmo spektras itin platus, todėl simptomai gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Socialinio vystymosi sutrikimai stebimi anksti vaikystėje ir toliau išlieka.
Vaikams
- Mažesnis dėmesys žmonėms nei daiktams;
- Nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo trūkumas mąstymo procesuose;
- Blogs sinchroniškumas pokalbio metu, gestų stoka;
- Priklausomybė ritualams, specifinis susidomėjimas datomis, sąrašais;
- Galima vystymosi regresija tarp 1 ir 2 metų - vaikas nustoja kalbėti ar bendrauti.
Suaugusiesiems
- Sunku suprasti kitų žmonių mintis, jausmus, socialines užuominas;
- Pirmiausia pastebimi sunkumai draugystėse ir socialinių situacijų valdyme;
- Nerimas socialinėse situacijose, griežtas kasdienės rutinos laikymasis;
- Viską supranta pažodžiui, sunku suprasti sarkazmą ar humorą;
- Sensoriniai jautrumai - garsai, šviesa ar prisilietimai gali kelti diskomfortą;
- Pastebimas gilus susidomėjimas tam tikromis temomis ir išskirtiniai gebėjimai kai kuriose srityse.
Stiminas, priepuoliai ir papildomi simptomai
Stimingas (savistimuliacija) - tai pasikartojantis elgesys, padedantis autistiškiems žmonėms susidoroti su stresu ar sensoriniais dirgikliais. Tai gali būti rankų plasnojimas, siūbavimas, sukimas ar objektų nuolatinis lietimas. Kai kurie autistiški asmenys gali patirti sensorinį ar emocinį perkrovą, vadinamą „autizmo priepuoliu“. Taip pat autizmui gali lydėti epilepsija, miego sutrikimai, alergijos, virškinimo sutrikimai ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Kaip diagnozuojamas autizmas?
Autizmo diagnozė nėra lengva - gydytojas vertina elgesį ir vystymąsi. Diagnozavimas paprastai vyksta dviem etapais: ankstyvoji patikra ir išsamesnis vertinimas. Specialistai rekomenduoja atlikti patikras 9, 18, 24 ir 30 mėnesių amžiaus. Jei įtariama problema, vaiką įvertina vaikų psichologas arba raidos pediatras, atliekami testai, taip pat gali būti rekomenduojami klausos, regos ar genetiniai tyrimai.
Suaugusiesiems ASS diagnozuoti dažnai yra sunkiau nei vaikams. Suaugusieji, pastebėję ASS požymių, turėtų pasikalbėti su gydytoju ir paprašyti siuntimo įvertinti ASS. Mūsų diagnostiniuose vertinimuose visada dalyvauja patyręs psichiatras, kuris nustato diagnozę.
Kas dalyvauja diagnozės procese?
- Šeimos arba vaikų ligų gydytojas (bendras vaiko raidos vertinimas);
- Daugiašalė specialistų komanda (išsamus raidos vertinimas);
- Psichologai, neurologai, logopedai, ergoterapeutai ir kt.;
- Gydytojas gali rekomenduoti papildomus medicininius tyrimus, kad atmestų kitas priežastis.
Autizmo klasifikacija ir sunkumo lygiai
2013 m. DSM-5 sujungė anksčiau atskiras būkles (pavyzdžiui, Aspergerio sindromą) į vieną diagnozę - autizmo spektro sutrikimą. DSM-5 pateikia tris sunkumo lygius, apibūdinančius, kiek pagalbos reikia žmogui:
- 1 lygis - lengvas autizmas, reikalinga tam tikra pagalba;
- 2 lygis - vidutinis autizmas, reikalinga reikšminga pagalba;
- 3 lygis - sunkus autizmas, reikalinga labai didelė pagalba.
Gydymas ir pagalba
Autizmas nėra išgydomas, tačiau su tinkama pagalba autistiški žmonės gali sėkmingai integruotis ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Nėra universalaus gydymo metodo - parenkami individualūs pagalbos būdai priklausomai nuo vyraujančių simptomų.
Pagrindiniai gydymo metodai
- Elgesio terapija (pvz., taikomoji elgesio analizė ABA) - padeda skatinti pozityvų elgesį ir mažinti nepageidaujamą;
- Kalbos ir kalbėjimo mokymas, socialinių įgūdžių formavimas;
- Raidos terapijos: logopedija, fizinė terapija, ergoterapija;
- Psichologinė pagalba: kognityvinė elgesio terapija (CBT) nerimo ar depresijos valdymui;
- Vaistai - skiriami simptomiškai (pvz., risperidonas vaikams 5-16 metų agresijai kontroluoti);
- Papildomos terapijos: muzikos terapija, meno terapija, gyvūnų terapija;
- Šeimos parama ir pagalba - antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas yra pagalba šeimai.
Interviu apie autizmo spektro sutrikimą ir ABA terapiją I dalis
Ką daryti po diagnozės?
- Išsiaiškinti diagnozę, pasikalbėti su gydytoju, kad geriau suprastumėte situaciją;
- Mokytis apie autizmą iš patikimų šaltinių ir klausytis autistiškų žmonių patirčių;
- Ieškoti pagalbos: paramos grupių, nacionalinių organizacijų, mokyklos ar darbo vietos paslaugų;
- Stebėti bendrą sveikatą - autistiški žmonės dažnai turi ir kitų būklių, pvz., ADHD ar miego sutrikimų;
- Planuoti ilgalaikę pagalbą: individualus gydymo planas, specialistų komanda, mokymo adaptacijos.
Gyvenimas su autizmu ir visuomenės požiūris
Daugėja žvilgsnių į autizmą kaip į neuroįvairovės variantą - idėją, kad neurologiniai skirtumai nėra ligos, o normali žmogaus proto struktūros variacija. Tai padeda mažinti stigmatizaciją ir suprasti, kad autistiški žmonės turi savo stipriąsias puses bei unikalius gebėjimus. Atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, autistiški žmonės gali dirbti, mokytis ir kurti prasmingą gyvenimą, kai gauna tinkamą paramą.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Praktiniai patarimai tėvams ir globėjams
- Kreipkitės pas specialistą, jei pastebite ankstyvus požymius;
- Sekite vaiko raidą, reguliariai tikrinkite sveikatą;
- Bendradarbiaukite su mokytojais, psichologais ir kitais specialistais;
- Ieškokite paramos šeimai - emocinės, praktinės ir informacinės;
- Prisiminkite: nėra vieno recepto, kaip auginti autistišką vaiką - kiekvienas vaikas yra unikalus.
Statistika ir visuotinė situacija
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % pasaulio gyventojų. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga maždaug kas 70 vaikas. Daugėja diagnozių, tačiau dalis pokyčių gali būti susiję su geresniu informuotumu ir patobulintais diagnozavimo metodais.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar autizmas išgydomas? - Ne, autizmas nėra liga ir nėra išgydomas, tačiau su tinkama pagalba žmonės gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
- Ar vakcinos sukelia autizmą? - Vakcinos nesukelia autizmo; moksliniai tyrimai neparodė jokio ryšio.
- Kada kreiptis į specialistą? - Jei pastebite ankstyvus požymius (nuo 9-18 mėn.) arba vėliau atsiradusią regresiją, reikėtų kreiptis kuo greičiau.
| Amžiaus tarpsnis | Tipiniai požymiai |
|---|---|
| Iki 9 mėn. | Mažesnis dėmesys socialiniams dirgikliams, mažai akių kontakto |
| 9-18 mėn. | Vėlavo kalba, mažas domėjimasis žmonėmis, stereotipiniai judesiai |
| 18-36 mėn. | Kalbos vėlavimas, sunkumai socialiniame žaidime, ritualai |
| Suaugusieji | Socialinio supratimo problemos, sensoriniai jautrumai, stiprus pomėgis tam tikroms sritims |
Autizmas yra įvairialypis sutrikimas, pasireiškiantis skirtingais simptomais, todėl ankstyvas diagnostikos nustatymas ir tinkama pagalba turi didelę įtaką vaiko raidai ir gyvenimo kokybei. Labai svarbu, kad vaiką apžiūrėtų specialistas su kompetencijomis ir patirtimi diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik tokiu būdu galima parengti veiksmingą individualų gydymo planą.
Taip pat skaitykite: Apsauga misijose
tags: #mazai #informacijos #apie #autizma