Pastaruoju metu augant ligos atvejų skaičiui, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aktyviai primena darbuotojams apie jų teises ir darbdaviams taikomus įsipareigojimus, susijusius su nedarbingumo laikotarpiu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip nedarbingumo pažymėjimas gali paveikti atostogas, kokios yra darbuotojų teisės ir darbdavių įsipareigojimai.
Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, darbdavys privalo apmokėti pirmąsias dvi kalendorines darbuotojo nedarbingumo dienas. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad ši nuostata galioja visiems dirbantiems, nepriklausomai nuo sukaupto socialinio draudimo stažo.
Darbdavio mokamos ligos išmokos dydis gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus procentas turi būti nustatytas įmonės vidaus dokumentuose, su kuriais darbuotojai privalo būti supažindinti raštu.
Svarbu: jei asmuo suserga dar nepradėjęs dirbti pagal darbo sutartį, ligos išmoka jam nepriklauso.
Pagrindinės taisyklės apie nedarbingumą
- Vien tik nedarbingumo faktas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį. Pasak Š. Orlavičiaus, darbdaviai privalo vadovautis bendraisiais darbo santykių nutraukimo pagrindais, o ligos laikotarpis negali būti pretekstas atleidimui.
- Jei darbuotojas serga bandomuoju laikotarpiu, jis automatiškai pratęsiamas tiek dienų, kiek darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
- Asmuo, turintis galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, privalo laikytis gydytojo nurodymų ir nedirbti. Pažeidus šią pareigą, darbuotojas rizikuoja netekti ligos išmokos.
Europos Sąjungos teisė numato, kad ligos dienos neturėtų būti priskiriamos prie darbuotojo darbo valandų (net ir taikant suminę darbo laiko apskaitą).
Taip pat skaitykite: Ką daryti susirgus per atostogas?
Darbdavys privalo apmokėti pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas (nuo 62,06 proc. iki 100 proc. VDU). Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmokos mokėjimą perima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).
„Sodros“ mokama išmoka yra 62,06 proc. Norint gauti ligos išmoką, kuri mokama nuo trečiosios nedarbingumo dienos, būtina per paskutinius 24 mėnesius iki nedarbingumo dienos turėti ne trumpesnį nei 3 mėnesių socialinio draudimo stažą.
Pats nedarbingumo faktas nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį. Tačiau jei liga tęsiasi labai ilgai (paprastai ilgiau nei 120 dienų iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių), darbdavys gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą remiantis Darbo kodekso nuostatomis, susijusiomis su darbuotojo sveikatos būkle, trukdančia atlikti darbą.
Jei darbdavys pažeidžia įstatymus ir atsisako apmokėti privalomas pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) dėl įstatymų pažeidimo.
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų atostogų gairės
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Kokie galimi maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai?
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas.
Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas atostogaujant
Kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą?
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena?
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis?
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Kada atostogos perkeliamos?
Jei darbuotojas suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos.
Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
„Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų“, - sako E.Kiznė.
Jei susirgo iki atostogų arba serga ilgai
Kita pasitaikanti situacija - kai darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios. Advokatės teigimu, tuomet kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos.
Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Dar vienas variantas - kai darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti. Tokiu atveju kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku.
„Galima susitarti, jog atostogos bus suteiktos netrukus po neįvykusių atostogų arba vėliau“, - patarė darbo teisės žinovė.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
„Sodra“ tikrina atvejus, kurie gali būti sisteminiai piknaudžiavimai, jie vertinami pagal tam tikrus slaptus kriterijus. Jei atvejai pasirodo rizikingi, tie žmonės kviečiami pasitikrinti sveikatos.
Nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo įvardijamas kaip pažeidžiantis taisykles, jei jis:
- gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
- nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo);
- vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Jei darbdavys, gydytojas ar koks kitas asmuo informuoja, kad asmuo, turintis nedarbingumo pažymėjimą, nesilaiko šių taisyklių, „Sodra“ tikrina atvejį ir, jei abejonės pasitvirtina, sustabdomas išmokų mokėjimas.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tačiau pasitaiko ir taip, kad asmuo turi grąžinti neteisėtai gautas išmokas „Sodrai“.
„Nedarbingumo pažymų Lietuvoje per metus išduodama apie milijoną, tų, kurie pažeidžia taisykles, per metus nustatome apie 500. Tai yra vienetai, dėl kurių darbdavys susirūpina ir paskui pavyksta tai įrodyti. O per metus apie 30-40 tūkstančių pacientų mes patikriname sistemiškai - ne žmogaus taisyklių pažeidimus, o apskritai yra keliamas klausimas, abejonė, ar žmogus iš tikrųjų serga, - komentavo S. Jarmalis. - Mūsų tikslas nėra gąsdinti žmonės, kad jie bijotų, jog neva „Sodra“ ateis į namus ir patikrins, ką jūs vakar pirkote.“
tags: #ar #prasitesia #atostogos #uz #nedarbinguma